UVIKRA „Bi“ – kupinas ieškojimų ir eksperimentų darbas

Bent kiek atidžiau besidomintys lietuvišku pogrindžiu turėjo pastebėti LOIKAV projektą UVIKRA. Čia apžvelgiamas darbas jau trečias ir antras, išleistas fiziniu pavidalu.

Prieš keletą metų išleistas debiutas kasetės pavidalu „Depressive Illusions“ leible ir vėliau perleistas CDr pavidalu „Cvlminis“ leible per daug nežavėjo. Genėtinai primityvus ir nuobodus black metalas. Be to, ir įrašas buvo genėtinai prastas. 2011 pradžioje publikuotas sekantis darbas „Patterns of Life“ buvo šiek tiek rafinuotesnis ir išbaigtesnis, o ir pati atlikimo technika bei įrašas pagerėjo. Tų pačių metų gale internete buvo publikuotas „Bi“ demo albumas, kurį 2013 metais digipack CDr formatu išleido nedidelis amerikiečių leiblas „badGod Music“.

Albumą „Bi“ sudaro 5 kompozicijos, kurių bendra trukmė vos perkopia pusę valandos ir to tikrai pakanka tokiai muzikai. Muzika – pakankamai chaotiška, turinti nemažai įtakų iš įvairių black postilių. Tai black metalas, bet ne tradicinis, o labiau paveiktas DSBM, post ir drone pakraipų, kai kur įvardinamas kaip progressive black metalas.

Įrašas skamba pakankamai purvinai, neapdirbtai, bet neišvengia svyravimų viso albumo metu. Žemi garsai vietomis įraše turi sunkumo kaip doom/drone grupių, bet neišlaiko intensyvumo. Gitaros skamba žymiai geriau nei ankstesniuose UVIKRA leidiniuose. Silpniausia vieta – vokalas, kuris neišraiškingas ir vietomis rėžia ausį. Toks pusiau groulas, dažniau sutinkamas death metalo stilistikoje, be to, ir vietomis naudojamas paprastas vokalas taip pat skamba blankiai. Nors debiute naudotas daugiau tradicinis rėkiantis black vokalas taip pat niekuo nežavėjo. Tad šitoj vietoj UVIKRAI reiktų labiau padirbėti ir surasti vokalui tinkamiausią variantą.

Muzika žymiai kūrybiškesnė nei ankstesniuose darbuose, išraiškingesnė, šalta, atstumianti, šaiži, vietomis erzinanti, bet skamba įdomiai. Kadangi prie CD nepridėti tekstai, o tik keletas frazių, sunku spręsti apie albumo idėjinę pusę. Bet apskritai apipavidalinimas gerai perteikia muzikos kuriamą nuotaiką.

Apibendrinant „Bi“ albumą, tai tikrai geriausias darbas, kurį galima išgirsti su UVIKRA ženklu. Kita vertus, tai pakankamai neišbaigtas, kupinas ieškojimų ir eksperimentų darbas. Įdomus paklausyti, bet neturintis nei pakankamai draivo, nei unikalios atmosferos, kuri reikalinga tam, kad albumas suktųsi grotuve vėl ir vėl.

UVIKRA „Bi“
© „badGod Music“, 2013

1. For a Ride
2. Weak Hands
3. Sentimental Victory
4. Leads in Letters
5. Question of Joy