TYPE O NEGATIVE koncertas Rygos pirtyje

O dar sako, kad koncertai tik pas mus vėluoja… Nė velnio! Štai praėjusį pirmadienį Rygoje vykęs žymios amerikiečių grupės TYPE O NEGATIVE koncertas nuo žadėtosios pradžios atsiliko nei daug, nei mažai – beveik valandą. Ir čia jau atmetus tas tris valandas nuo pirminio startinio taško. Kitaip tariant, turėjęs prasidėti lygiai 18:00 valandą renginys įsisuka tik keliolika minučių iki 22:00. Na kur gi tai matyta… Paguoda tik ta, jog patys vėluodami į Latvijos sostinę gaunam papildomo laiko pasivaikščioti po senamiestį.

Ta proga mielai sau striksiu į muzikinių prekių parduotuvę, aptiktą per praėjusio gruodžio išvyką į TO/DIE/FOR koncertą. Štai ir Baliutavičius kalbina eiti „užsipirkti“ vinilų. Mandagiai atsisakau, motyvuodamas piniginių lėšų trūkumu. Bet kaip vėliau suprantu, vis vien atsiduriame tame pačiame taške. Ir ką jūs manot – koks akiplėšiškumas! Planavęs įsigyti bent kelis muzikos įrašus greitai pasišalinu, nes braliukai tokias kaineles užsikėlę, kad ogogo. Nusipirkti ir parsisiųsti bet kurį albumą internetu iš užsienio man (ir jums) atsieitų kur kas pigiau. Ir dar liktų alui. Prioritetai aiškūs.

Vieni šaltiniai teigia, jog koncertas laiku neprasidėjo dėl sugedusio autobuso. Kiti gi, labiau tikėtini, jog „taipai“ tiesiog ilgėliau pamiegojo. Bet kokiu atveju pradžia gali įvykti bet kada, tad nenorėdamas pavėluoti nei minutės 21:00 jau stoviu prie pat scenos. Tik kad tas žodis „stoviu“ ne itin tinkamas. Greičiau bandau išstovėti beprotiškam karštyje, savo kaulus trindamas į greta esančius kūnus. Jautiesi mažų mažiausiai kaip pirtyje. O dar tie pasipūtę amerikonai niekaip neišlenda… Rodos specialiai tempia gumą ir jaučia malonumą, matydami besikankinančią minią. Techninis personalas vėžlio greičiu vis vaikšto po sceną, po penkis kartus sukioja varžtelius, derina gitaras, nešioja mineralinio buteliukus. Vyną irgi. Galiausiai publikos nervai irgi negeležiniai – „Fuck You“ skanduotės, rodos, kažkiek išjudina reikalą ir netrukus koncertas prasideda…

Keturios figūros prietemoje ir dūmuose – dvimetrinė gorila, ilgaplaukis žydelka, jaunatviškos šukuosenos gitaristas, na ir ketvirtasis kažkur tarp būgnų. Vieniems – sekso idealai, kitiem – muzikiniai dievukai, tretiems – tiesiog žinomas vardas. Aišku, daugiausia dėmesio sulaukia grupės lyderis Peter Steele. Visais rakursais bandau įžiūrėti, kame gi tas jo grožis ar tai vyriškumas, katrą pastebi moteriškos lyties atstovės. Ech, šito vyrai niekada nesupras… Bet kokiu atveju, balsą jis turi įspūdingą. Stiprus, žemas, vietomis gal net per daug, bet šitoje muzikoje itin tinkantis. Vokalisto poza – pasitikinti, šiek tiek niekinanti, grubi, bet tik tol, kol neuždainuoja. Tiesa, bendras muzikos garsas – ne pats geriausias. Didelė košė su vietomis išlendančiu sintezatoriumi arba gitara. Vėliau reikalai pasitaiso, o jei dar paeini, gali bet kada pakeisti savo dislokaciją – tas irgi padeda.

Galiu iškart pasakyti, jog grupė grojo beveik dvi valandas, įskaitant ir pertaukėles, kurių buvo trys ar tai keturios. Pirmoje dalyle skambėjo naujesnės dainos, keletas kūrinių iš senesnės kūrybos. Tuo tarpu žiūrovas, pavėlavęs į pradžią ir patekęs tiesiai į antrąją koncerto dalį, galėjo pasijusti patekęs į tikrą punk roko koncertą. Būtent tokio stiliaus dainos ir skambėjo – greitos, linksmos, energingos. Na ir finalinė dalis, kurios, net neabejoju, visi laukė labiausiai, skirta didžiausiems grupės hitams. „Love You to Death“, „Christian Woman“, žinoma „Black No.1“ ir kiti mintinai išmokti kūriniai nepaliko nei vieno abejingo. Gaila tik tai, kad toji esminė dalis pasirodė tokia trumpa. Nors iš tikrųjų, ji visai tokia nebuvo. Viskas dėl pasitenkinimo ir gėrio…

Turbūt vienas iš tų nedaugelio koncertų, kurio metu mineralinis vanduo ar gaivieji gėrimai turėjo kur kas didesnę paklausą nei alus. Nes apsvaigti buvo galima ir nuo tokio karščio. Kur jau ten – visas pragaras. Kas penkias minutes galėjai eiti po šaltu kranu apsilieti vandeniu, bet jau po kelių akimirkų salėje viskas būdavo perniek. Na, bet juk muzikos atvažiavom… O pastaroji nenuvylė. Kaip jau ir minėjau, garsas šiek tiek šlubavo – trūko instrumentų aiškumo, ir jau ko ko, bet žemų dažnių „peregrūzo“ tai buvo per akis… Ausyse spengė ilgai. O va patiem „taipam“ baudos balai už nesugrotus „My Girlfriend‘s Girlfriend“ beigi „I Don‘t Wanna Be Me“. Tikiuosi „Wackene“ šią klaidą ištaisysit… Na, ir pagyrimo nenusipelno CD neatvežimas – vien tik firminiai džemperiai, maikutės ir dar kažkokie skarmalai. O aš gyvas muzika…

Bet kokiu atveju matėsi, jog muzikantai atidavė save. Net nuolat į juos pūtę ventiliatoriai ne ką tegelbėjo. Pavargo, tikiu. Bet po koncerto ketveriukė atrodė patenkinta, sveikinosi su fanais, dalino mediatorius, mineralinį, ir kt. O man eilinį kartą džiugu – atvažiavo lietuviai ir pamokė latvius, kaip reikia „tūsintis“. Kur beeitum, vis savi. Na bet po koncertinės ekstazės jau buvo reikalas jei ne fiziškai, tai bent mintimis atsirasti autobuse. Čia irgi neapsieita be nuotykių, bet šį kartą lai viskas lieka nutylėta. Galim pasidžiaugti tuo, kad pamatėm dar vienus grandus – ironiškuosius TYPE O NEGATIVE.