Straipsniai

SRAIGĖS EFEKTAS: „Esame neįpareigojanti grupė – muzikos forma laisva“

2015.11.02 14:05, odium

sraiges-efektas-bandSako, jog SRAIGĖS EFEKTAS yra šviežio oro gūsis Lietuvos scenoje. Nesiginčysiu, galbūt. Tik nesu tikras, kokios to priežastys – ar visiškai nenusakomas grupės stilius, ar tiesiog stiprus jų muzikos poveikis. Tačiau įvertinus debiutinį šio trio albumą „Monotonijos Anatomija“, reikia pripažinti – tai tikrai kažkas netikėto ir gražaus. Nors ir ne tiek sunkaus, kiek norėtųsi. Vis dėlto, visus taškus ant i sudėjo grupės vedlys Nikas.

Pokalbį pradėsime nuo esminio klausimo – kodėl pasirinkote groti stonerį? :) O jei rimtai, nebuvau girdėjęs nei vieno SRAIGĖS EFEKTO (SE) kūrinio (turbūt netgi tyčia) tol, kol neįbrukai man debiutinio jūsų albumo. Bet pats grupės pavadinimas, na, sakyk, ką nori – jis automatiškai reikalauja stonerio ar sludge‘o. Juk, pavyzdžiui, jei grupės pavadinimas yra sunkiai perskaitomas arba dar geriau – iš logotipo jo išvis neįmanoma perskaityti, tai iškart aišku, kad kalbame apie black metalą… Ar nemanai, kad būtent tokios asociacijos ir sukelia tą grupės ir stiliaus stereotipinį supratimą?

Pradėkime nuo to, kad mes negrojame stonerio :). Bent jau visai nesiorientuojame į šį stilių. Albume yra vienas kūrinys, kuris kiek „neša“ link stonerio.

Pavadinimo mes negalvojome, pavadinimas mus pats susirado. Teko groti viename antifestivalyje. Su Kristijonu dviese grojome improvizacijas po DELCHIA vėliava. Kai pagrojome, vienas vyrukas pasakė „gera muzika turi turėti tokį sraigės efektą“. Mums patiko tas žodžių derinys. Taip ir prilipo.

Išklausęs albumą „Monotonijos Anatomija“ supratau, kad iš jūsų tikėjausi visiškai kitokios muzikos… Bet čia teigiama prasme. Vis dėlto, niekaip nerandu, kaip jus apibūdinti – savotiškas pozityvus „tirli-pirli“… Patys lyg ir sakotės groją „neįpareigojantį instrumentinį spengsmą“. Realiai, ar bandote orientuotis į kažkokią srovę? Nes, kaip supratau, jūsų kūryboje daug improvizacijos, ir bent jau aš randu ir psichodelinio roko, ir bliuzo, ir šiek tiek sludge‘o, ir t. t. Kaip apibūdintum SRAIGĖS EFEKTO kūrybą jos negirdėjusiems?

Kažkada vadinau psichodeliniu bliuz‘n‘rolu, bet po to sumažėjo bliuzo. Kristijonas vadina „repeat rock“, mus pristato kaip stoner grupę, bet kratomės šios etiketės – tik vienas kitas stoned „riffukas“ (arba aš stonerį kitaip įsivaizduoju).

Stilių įvardinti sunku. Mūsų kūryboje yra: country, surfo, psichodelikos, bliuzo, klasikinio rokelio, stonerio, juodmetalio, sludgeYou name it. Kaip tokį stilių apibūdinti? :) Tiesą sakant, man pačiam sunku pasakoti kitiems apie savo muziką, todėl nepasakoju. Jei kas paklausia, ką SE groja, pasiūlau paklausyti, nes sunku papasakoti…

Žinant, jog anksčiau buvai įkūręs projektą DELCHIA bei grojai death/doom formacijoje ETHERE, iš SRAIGĖS EFEKTO tikėjausi kur kas sunkesnio (labiau metalinio) skambesio. Ar tai reiškia, jog sunkioji kūryba – jau praeityje? Ar SE yra kita tavo saviraiškos pusė?

Taip – „sunkioji“ kūryba jau praeityje. Jei „sunkumą“ laikysime distortintas gitaras, su blastbytu ir kriokiančiu vokalu. Kažkaip pabodo man metalinis skambesys, norėjosi daugiau eksperimentų. DELCHIA buvo labai eksperimentinė grupė, bet dėl kai kurių narių laiko stokos ir nuolatinių būgnininkų paieškų teko nutraukti veiklą. SRAIGĖS EFEKTAS yra neįpareigojanti grupė – muzikos forma laisva.

Ar bandote taikyti į kažkokią auditorijos kategoriją? Na, pavyzdžiui, ar nebijote groti pas metalistus, nes jiems muzika gali pasirodyti per lengva? O gal pas rokerius – atvirkščiai? Ar propaguojate tą šiandienį požiūrį, kad kuo mažiau sienų ir ribų, tuo geriau? Ir kaip apskritai reikėtų reaguoti į SE muziką: šokt, pūst, svaigt, linkt, ar kaip nors kitaip?

Mums patinka groti skirtinguose koncertuose. Teko groti ir gotikiniame koncerte, ir juodmetalio koncerte, ir post roko koncerte, ir stonerio koncerte. Tiesą sakant, kuo labiau išsiskiriame nuo kitų atlikėjų, tuo mums labiau patinka. Smagu nustebinti klausytoją.

Pritariu tam teiginiui, kad kuo mažiau sienų, tuo geriau. Man nelabai patinka „teminiai“ koncertai. Pvz., death metalo koncertas ir groja trys death metalo grupės. Black metalo koncertas ir groja vien juodmetalio grupės. Tai nuobodu.

Dėl reakcijos į mūsų muziką: elgtis reikia pagal kūrinį. Pas mus muzikos „paletė“ plati – nuo lėtų iki greitų. Galima ir šokti, ir verkti :).

sraiges-efektas-2SE kūryba – išskirtinai muzikinė. Ar niekada nebuvo svarstomas vokalisto klausimas? Ir šiaip jau – muzika yra ne tik muzikinė išraiška, bet ir idėjinė jos pusė. Kaip jūsų atveju? Ar turite kažkokį idėjinį pagrindą? Ir jei jau taip, kokiu būdu jį perteikiate / išreiškiate?

Kūryba tapo išskirtinai muzikinė dėl to, kad savu laiku nesugalvojome, kas galėtų dainuoti. Dėl to nestresavome, tiesiog siekdami prikaustyti dėmesį susikoncentravome į kompozicijų užpildymą ir naujų garsų paiešką.

Tu pats, kiek žinau, esi susijęs su fizikos mokslu. Pastaruoju metu išvis pastebiu tendenciją, kad tarp sunkiosios muzikos grupių narių fizikų tik daugėja. Net buvo pamastymų, jog būnant fiziku, ypač kokios nors astrofizikos, yra lengviau suprasti pasaulį, visatą, ir kitus paprastam žmogui „kosminius“ dalykus. O kaip tau? Ar fizikiniai dalykai veikia tavo kūrybą? Nes bent jau sprendžiant pagal „Monotonijos Anatomija“ kūrinių pavadinimus, tai tikrai taip. O bet tačiau, kur fizika slypi dainoje „Ledlaužis gabenantis mamutus į šiaurę“? Ar čia labiau susiję su gamta ir dūmais? :)

Mokslas ir muzika. Pritariu, fizikos studijos kiek praplečia akiratį. Padeda suvokti aplink supantį pasaulį. Tačiau mano studijų ir muzikos ryšys kiek kitoks. Studijuodamas labai susidomėjau eksperimentine muzika. Fizikos pagalba išgirdau daug sunkiai suvokiamų terminų. Taigi eksperimentuojant su keistais gitaros garsais natūraliai prilipo tie keistai skambantys terminai. Kartais besimokant norėdavosi kai kuriems fizikos reiškiniams kurti garso takelius (pvz., entropija, termodinamika, kvantiniai osciliatoriai, ir t. t.) – būtent taip ir užgimė DELCHIA. Neišlaikęs termodinamikos egzamino, ilgai kankinausi, mokiausi, laukiau perlaikymo, man reikėjo išsilieti, taip įrašiau „Termodinamiką“ :).

Dabar kurdami pavadinimus apmąstome, koks pavadinimas tiktų. Kokias emocijas kelia. Kokie vaizdiniai susidaro.

Dėl „Ledlaužio…“, kadaise Rytis iš MOUNTAINSIDE pavartojo sąvoką „rifas masyvus it volas, gabenantis mamutus į šiaurę…“. Kadangi kūrinyje naudojamas tikrai masyvus rifukas, tai taip ir pavadinom, tik ledlaužis man skamba geriau nei volas :). Šiaurės įspūdį sukurti padėjo Liukas (GIRNŲ GIESMĖS).

Teko skaityti, jog ne visi grupės nariai liko patenkinti albumo apipavidalinimu. Man asmeniškai jis kaip tik buvo gan taiklus, o vizualinės detalės – čia jau ne mano arkliukas. Vis tik, jei jūsų muzikai lipdoma labiau „psichodelikos“ etiketė, tai bent jau viršelis į ją ir traukia, tik man čia artimesnis „hipnozės“ terminas. Ar šių dviejų polių – psichodelikos-hipnozės – samprata kažkiek siejasi su jūsų muzika? Ar tai galėtų būti dalis tų tikslų, kuriuos bandote pasiekti savo kūryba?

Man patinka ilgi kūriniai su daug pakartojimų. Mūsų kūryba paremta pasikartojimais. Tame galima įžvelgti ritualo elementų. Mantra. Mes neturime vokalo, taigi norint prikaustyti dėmesį mums tenka pasinaudoti kitais ginklais: skambesiu ir minimaliai, bet nuolat kintančiais gitaros motyvais. Kartais norint viską išgirsti, reikia prisėsti ir atsipalaidavus paklausyti.

Kas sudaro jūsų kūrybos esmę? Į ką kreipiate didžiausią dėmesį? Ar tai skambesys, poveikis, flirtas, haliucinacija? Kaip pavyzdys, „mums nesvarbu, kaip mes atrodome scenoje – skambesys yra viskas“, arba „mes nedainuojame, nes gitaros kalba už visus kitus“, ir pan. Ką pritaikytumėte savo atveju?

Mums svarbus skambesys – įrašų metu mes labai daug eksperimentavome. Susitempėme daug stiprintuvų. Kiekvienam „gabalui“ buvo ieškomas savotiškas skambesys. Atėjus įrašinėti pusę vakaro buvo ieškomas tinkamas skambesys (pedalai, stiprintuvai, gitaros), tuomet buvo įrašoma. Kitą kartą įrašoma kita gitaros partija – vėl paieškos nuo pradžių. Mes nedarėm „reampinimų“ – viskas buvo įrašoma mikrofonu tiesiai iš stiprintuvo.

Kitas svarbus dalykas yra kompozicija. Kaip minėjau anksčiau, nors pas mus viskas paremta pasikartojimais, tačiau yra minimalūs pokyčiai, įsimintini rifai / motyvai, kurie ir paįvairina muziką. Sunku papasakoti, reikia klausytis :).

sraiges-efektas-1SRAIGĖS EFEKTAS – galbūt tai ne tik grupės pavadinimas, bet ir jos darbų tempo apibūdinimas? :) Nes bent jau metalo scenoje turime kelias grupes, galinčias „pasiskolinti“ šį pavadinimą… Išleidę debiutinį albumą, į kokią veiklą šiuo metu labiausiai orientuojatės? Ar kūrybos / improvizacijos procesas vyksta nuolat? Ar patys jaučiate, kad kūrime vyksta natūralus pasikeitimas, evoliucija?

Negaliu pasakyti, kad mes viską darome labai ilgai. Vos susikūrę iškart pradėjome koncertuoti. Su įrašais kiek sunkiau. Bet, manau, po trijų gyvavimo metų išleisti pirmą albumą yra visai normalu.

Dėl muzikos kūrimo. Improvizacijos procesas vyksta nuolat, kaskart susitikę stengiamės parodyti naujas idėjas (jei nespaudžia koncertai). Natūralu, būna, kad nauja idėja neprigyja, bet mes jau jaučiame, kai sugalvojame kažką, ko „negėda“ rodyti kolegoms. Tiesą sakant, vėl norėčiau daryti įrašus, nes tikrai jau turime pakankamai kūrinių antram albumui. Kuo toliau, tuo muzika tampa įvairesnė.

Bandžiau internete skaityti keletą debiutinio albumo recenzijų. Pasakysiu atvirai – po 2-3 apžvalgų taip ir nesupratau, ką jūs grojate. Ir ne dėl to, kad niekas tiksliai neapibūdina stiliaus, bet todėl, kad apie tai visai nekalbama. Daugiausia tai – albumo sukeliamos nuotaikos, įspūdžiai, krūvos rašliavų apie kažką ir nieką ir t. t. Ar jus pačius tenkina tokios įžvalgos? Ar čia šiandieninės „medijos“ stilius – rašau apie orą ir visiems gerai…?

Tiesą sakant, man patinka tos recenzijos, kurios nusako jausmą. Tokios apžvalgos suintriguoja, kartais net norisi pasiklausyti. Nesakau, kad tradicinės recenzijos yra blogai – kartais reikia faktų. Bet koks yra muzikos poveikis? Jausmas, būsena, mintys.

Kokie muzikantai, srovės, dalykai daro įtaką SE skambesiui? Ar tai daugelio kūrėjų, atlikėjų inspiracijų mišinys?

Tai daugelio kūrėjų, atlikėjų įtakų mišinys. Pradedant nuo muzikos, baigiant literatūra, kinu ir architektūra.

Beje, turbūt prie to paties – viename interviu sakei, kad norėtum, jog NICK CAVE grotų tavo vestuvėse. Ar tikrai nesumaišei su savo laidotuvėmis? :)

Tikrai nesupainiojau. Pas jį daug įvairių dainų – ir linksmų, ir liūdnų. Mano vestuvėse galėtų groti energingesnes dainas iš „Dig, Lazarus, Dig!!!“ albumo. :)

Kokie artimiausi grupės planai? Ir kaip įsivaizduojate savo svajonių pasirodymą? Ar būtumėt pagrindinės vakaro žvaigždės, ar užtektų ką nors apšildyti (NICK CAVE nesiskaito)?

Svajonių pasirodymas… Mūsų svajonė – groti nestandartinėse vietose. Man su DELCHIA teko groti Velnio duobės dugne, su SRAIGĖS EFEKTU grojome ant Nidos molo. Kadaise DEVLSY pasiūliau surengti koncertą planetariume, bet, deja, dėl darbų pats negalėjau groti. Tokie koncertai – patys įdomiausi. Žinau, tokius renginius sunku organizuoti. Bet, manau, verta. Mes norime groti bunkeriuose, po tiltais, ant stogų, senose gamyklose, kalnuose, apleistuose laivuose… Kuo keistesnės vietos, tuo geriau! O dėl ateities viskas aišku – jau pradedame galvoti apie albumo įrašus.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus