SPELLBOUND “Breath” – įrašas, vertas sunkiosios muzikos mylėtojo dėmesio

Nežinau kodėl, tačiau šis darbas savo laiku nesukėlė man didesnio susidomėjimo. Įrašas pasirodė 1999 metais, tačiau grupė jau buvo iširusi dėl tragiškų įvykių, tad juo viskas lyg ir pasibaigė. Kita vertus, pats SPELLBOUND grotas stilius pas mus nėra labai populiarus. Prisipažinsiu, aš irgi ne kiekvieną dieną klausau kažko panašaus. Taip, kalbu apie vienokį ar kitokį progressive metalą. Nors šiaip, mano nuomone, šiam stiliui jau senokai ne progresas, o pirštų miklumas rūpi. Muzika muzikantams, kitaip sakant.

Tačiau sugrįžtant prie SPELLBOUND, galima teigti, jog šie vaikinai vos ne vieninteliai rimti anksčiau minėto stiliaus atstovai Lietuvoje, neskaitant vėlesnių S. Vėlyvio projektų. Grupė jau iširusi, tačiau tikrai verta išskirtinio sunkiosios Lietuvos muzikos mylėtojo dėmesio. Ši komanda egzistavo, berods, nuo 1992 iki 1998 metų, ir yra išleidusi du oficialius darbus – demo „Longing For The Origin“ (1995) ir albumą „Breath“ (1999). Pastarąjį čia ir pabandysiu apžvelgti. Skeptikams, vėl sakantiems, kam apžvelginėti tokį seną darbą, iš anksto atsakau, jog darbas vertas ne tik aptarimo, bet perleidimo į normalų CD. Kol kas visiems siūlyčiau įsigyti bent jau kasetę, kurią tikrai nesunkiai galima rasti pvz. „Danguje“ ar netgi „Bomboje“.

Pereinant prie paties darbo, norisi pastebėti, jog muzikine prasme „Breath“ nuo anksčiau pasirodžiusio „Longing For The Orgin“ ne daug kas skiria, abu daugmaž pateikia vienodas muzikines išraiškas. „Longing For The Orgin“ laikyčiau vis tik demo variantu, tuo tarpu mano apžvelginėjamą darbą jau galima vertinti kaip normalų albumą – viskas brandžiau apgalvota, dainos visą laiką išlaiko tarpusavio ryšį. Taip pat pastebimai pagerėjęs skambesys, nors idealiu variantu jis galėtų būti šiek tiek švelnesnis. Daugiau paklausius šis įrašo, šaižumas pradeda trukdyti susikaupti ir įsilieti į kūrinių esmę. Vietomis tiesiog pranyksta vidurinieji dažniai.

Muzikoje grupė nieko naujo neatranda, bet vis dėl to sugeba sudominti savo dainų komponavimu. Ryškios asociacijos su kanadiečiais THE TEA PARTY su gan svaria savo minčių ir interpretacijų dalimi. Vokalas – pagrindinis raktas, suteikiantis grupei išskirtinumo ir už Lietuvos ribų. Nesakau, kad Sigitas Vėlyvis geriausias Lietuvos vokalistas, bet tikrai vienas įdomiausių, bent jau man, nors reikia kažkiek laiko su juo apsiprasti. Kita vertus, norint gerai išnaudoti specifinio vokalo galimybes, reikalinga ir atitinkama muzika. Puikus to pavyzdys RUINATION darbas „Drive to Live“ – taip nederančio S. Vėlyvio vokalo dar neteko niekur kitur girdėti. Rezultate dėl to nukenčia abi pusės, kaip žinome, tai buvo ir viena iš priežasčių, kodėl atsisakyta šio vokalo grupėje.

„Breath“ – tai vienas iš nedaugelio lietuviškų leidinių, kuriuos kaskart klausydamas sugebu atrasti vis ką nors įdomaus. Tikrai žavus darbas. Belieka laukti naujų S.Vėlyvio grupių darbų, kurie tikrai turėtų tapti vienais geriausių Lietuvoje.

Išskirtinio dėmesio verti albumo gabalai: „Run… Run… Against The Sun“, „The map of frozen star”.

Vertinimas 8.5/10

“Breath”
1999 m. “Kablio Muzika”/”Dangus”

1. Decide Yourself
2. Breath
3. Target
4. Run… Run… Against the Sun
5. Nesting-box for devils
6. An unitdrome export
7. The Flare (anchorets circles)
8. Distortion
9. The map of frozen star
10. Spellbound (Instrumental)