SODOM „Sodom“ – ne thrašysto požiūris į oldschoolą

Na ir nėra čia ko slėpti ir gėdintis – niekada per daug nesidomėjau thrash metalu. Nors įdomumo dėlei paminėkime, kad vieni pirmųjų išgirstų metalinių įrašų buvo METALLICA ir SLAYER, kuriuos, manau, nesupyksite, jei priskirsime prie thrash legendų. Bet paskutiniu metu vieną kitą įrašėlį paklausau tik tuo atveju, jei „netyčia“ užsikabinu už kokio įdomesnio gabaliuko (kaip praeitais metais atsitiko su švedais KAYSER). Žinoma, dabar rizikuoju būti užbadytas pirštais, o gal net užmėtytas akmenimis, bet SODOM man – tiesiog legendomis apipintas vardas. Pavadinimas ir tiek. Iki šiol nesu girdėjęs nei vieno jų albumo, nei vienos dainos. Bet netrukus šią klaidą ištaisysiu.

Nenumaldomai artėja tas laikas, kai mūsų sostinės rūmus ant Tauro kalno aplankys šis žymusis vokiečių trejetukas. Ir kaip tik šia puikia proga išleidžiamas jau vienuoliktas (neskaitant live koncertų) albumas, pavadintas simboliškai – „Sodom“. Taip taip, parduotuvėse jis pasirodys dar tik už mėnesio, bet Birutė jau minėjo, kad nekantriausieji gali jį tiesiog parsisiųsti internetu.

Taigi, kad nebūčiau visiškas neišmanėlis, prieš rašydamas šią recenziją dar peržvelgiu interviu su grupės bosistu/vokalistu Tomu Angelripperiu, perskaitau straipsnį apie juos ir pasiruošiu bristi į dar nepažintus tankumynus…

O viskas prasideda akustiniais gitaros garsais, kurie, kažkokiu mistišku būdu man primena rytietiškus motyvus. Bet čia tik įžanga į gerą dozę energijos. Va, vienas iš faktorių, kodėl aš iki šiol netapau šio stiliaus dideliu mėgėju – vokalas. Skamba lyg kokio, nepabijokim to žodžio, „pagerinto bomželio“. Ne ne ne, nesakau, kad tai blogai. Atvirkščiai – netgi nelabai įsivaizduoju, koks kitoks dainavimo variantas čia galėtų tikti. Ir be to – jau ko ko, bet energijos jis suteikia tikrai daug. Kupinas užsivedimo, lyg vado balsas. O ir pati muzika – griežta, demonstruojanti savo kietą kumštį. Štai esminiai faktoriai, dėl kurių aš mėgstu šį stilių. Antrasis kūrinys „Wanted dead“ sukelia tik teigiamus jausmus, nes skambesys primena vienus iš mano paauglystės dievukų – SLAYER. Ir vėlgi – socialinės temos, perteiktos per agresija ir pykčiu atsiduodančius rifus, greitis ir technika. Sunku patikėti, kad šiems vyrukams jau gerokai virš trisdešimt (o gal net keturiasdešimties, tiksliai ir nežinau)…

Toliau seka eilė kūrinių – „Buried in the justice ground“, „City of god“, „Bibles and guns“ – kuriuose surasime tikrai visko: tiek Motorheadiško rock‘n‘rollo, tiek melodingesnių thrash rifų. Bet kaip ir anksčiau, taip ir dabar – dominuoja dinamika ir nuolatinis lėkimas pirmyn. Reikia išsakyti ir asmeninius komplimentus soluotėms. Tai vienas iš muzikos faktorių, kuris labiausiai patraukia klausytojo dėmesį, kartu ir geriausiai leidžia įsiminti vienas ir kitas dainas. O SODOM soluotės – chaotiškai tvarkingos ir bent jau man – itin užvedančios.

Nesinori per daug plėstis apie kiekvieną kūrinį, tuo labiau, kad man, kaip tikrai nesančiam šio stiliaus objektyviam vertintojui, dainose vietomis per daug monotoniškumo ir kartojimosi. Neįgudusi ausis gali ir klysti. Patraukliai ir įdomiai skamba „Lay down the law“, bet itin teigiamai norėtųsi atsiliepti apie paskutinįjį albumo kūrinį – „The enemy inside“. Neabejotinai šio albumo super hitas (kartu su trečiuoju „Buried in the justice ground“). Įsitikinau, kad tokį greitį galima labai paprastai ir maloniai suderinti su pakankamai lyriškomis solo partijomis ir įnešti šokią tokią dalelę, em… romantikos? Galbūt.

Na ir galutinis verdiktas. Greičiausiai netapsiu nei didžiausiu šios grupės gerbėju, nei šios stiliaus propaguotoju. Bet neabejotinai linksėsiu galvą už poros savaičių kartu su SODOM. Teko skaityti vieno užsieniečio, itin mėgstančio šią kapelą, recenziją. Paminėjo, jog tai – vienas geriausių pastarojo metų thrash metalo albumų. Ir iš tikrųjų negaliu ginčytis. O man – ir pats geriausias šios grupės albumas, juk vis dėlto pirmasis.

Vertinimas: 7,5/10

SODOM – „Sodom“
SPV/Steamhammer, 2006

1. Blood On Your Lips
2. Wanted Dead
3. Buried In The Justice Ground
4. City Of God
5. Bibles And Guns
6. Axis Of Evil
7. Lords Of Depravity
8. No Captures
9. Lay Down The Law
10. Nothing To Regret
11. The Enemy Inside