Albumai
SEPULTURA „A-lex“ – skamba puikiai, broliuk, skamba puikiai...
Grupė SEPULTURA pastaruoju metu garsėja kaip eksperimentatoriai. Asmeniškai negaliu teigti, jog visi eksperimentai vykę, bet „Dante XXI“, kuris paremtas Dantės „Dieviškąja komedija“, mano manymu, buvo grupės prisikėlimas ir milžiniškas žingsnis pirmyn. Šį kartą SEPULTURA griebėsi panašaus plano, tik dabar jau remdamiesi ne Dantės literatūra, bet Antonio Burgeso romanas „Prisukamas apelsinas“ („A clockwork 
orange“), kurią dauguma galbūt labiau žino iš garsaus Stenlio Kubriko filmo tuo pačiu pavadinimu. Filmas visgi vienas žinomesnių ir vienas iš geriausiai vertinamų kino pasaulyje (pelnytai!). Taigi SEPULTURA prisiėmė nelengvą iššūkį, nes šį nuostabų kūrinį sudergti neverta…
Albumą „A-lex“ (Aleksas buvo pagrindinis novelės veikėjas) sudaro net aštuoniolika kūrinių, įskaitant ir trumpus intarpus. Viskas padalinta į keturias dalis: „A-lex I“, „A-lex II“ ir „A-lex III“, „A-lex IV“. Tiesa, albumo trukmė normali, 55 minutės. Čia jau iškyla pirmasis pliusas, kad albumą sudaro daug kūrinių, bet jie yra neužtęsti, todėl šiek tiek dažniau keičiasi tempas, tema, ir dėl to šis konceptualus albumas tampa lengvai klausomas. Nors turėčiau įspėti, jog klausant reikėtų tam šiokio tokio, nors ir nedidelio nusiteikimo, visgi albumas yra ištisas kūrinys, klausomas lyg viena daina.
Pačios dainos, jų parašymas man paliko puikų įspūdį. Tai bene geriausias albumas iš Deriko Greeno eros. Na, žinoma, kas geriau sugebėtų perteikti Alekso istoriją, jei ne patys SEPULTURA? Agresija ir ultra-žiaurumas, eksperimentai, keičiantys žmogaus pojūčius. SEPULTURA „jama“ šitą darbą. Visa tai puikiai perteikta šiuose techniškuose, muzikaliai puikiuose kūriniuose. Grupė net ir Alekso meilės Bethovenui nepamiršo (kas visgi yra svarbi dalis), tai galima išgirsti, artėjant prie albumo kulminacijos gabale „Ludwig Van“. O kai albumas baigiasi energinguoju „Paradox“, atrodo, kad mielai šį albumą perklausytum ir dar kartelį (kas bent jau man tapo nedažnai pasitaikantis jausmas).
Atlikimas be abejonių yra aukštos kokybės. Nors Igorį Cavalerą jau „Dante XXI“ turavimo metu pakeitė Jean Turrer Dolabella, šio jaunuolio sugebėjimai, atrodo, gan panašūs į Igorio. Būgnų sekcija skamba kaip ir „Dante XXI“, taigi šioje srityje jaudintis neverta. Derikas, kaip jau įsitikinome ir SEPULTURA viešnagės Lietuvoje metu, gerklę turi neprastą. Žinoma, tembro naujovių jis čia nepateikia, bet darbą atlieka nuostabiai ir visiškai įsijautęs į savo vaidmenį. Bent aš pats, lygindamas su kokiu „Roorback“ albumu, jaučiu, kad Derikas šį kartą, nors ir giliau paniręs į kontekstą, visgi turi didesnę reikšmę ir geriau apgina savo, kaip „frontmeno“ poziciją. Na, apie senbuvių darbą net nekalbėsiu – skamba kaip visada autentiškai.
Jei lyginsime su kitais panašios sferos įrašais, t. y. anais metais Maxo Cavaleros pateiktais CAVALERA CONSPIRACY „Inflikted“ ar SOULFLY „Conquer“, kurie labiau pasižymi „roudrunerišku“ skambesiu, SEPULTURA juos tikrai lenkia. Tiesa, grupė jau išsivadavusi iš šių gniaužtų. Perėjimas į „SPV Records“ turėjo geros įtakos (kas jau girdėti ir „Dante XXI“ albume). „A-lex“ purvinas ir aštrus. Būtent toks, kaip tūrėtų skambėti dabartinė SEPULTURA.
Bendro vaizdo ilgai sumuoti nereikia. SEPULTURA atliko darbą puikiai, ir kūrybos serijos „A Clockwork Orange“ tema toli gražu liko nesugadinta. Atvirkščiai – ji puikiai papildyta. Stipriai spaudžiu grupei dešinę ranką ir viliuosi, kad tai nepaskutinis perliukas jų, tarkime, pakilimų ir nuosmukių patyrusioje diskografijoje. Nors dabar tėra metų pradžia, bet „A-lex“ jau žada būti vienas iš pačių geriausių albumų šiais metais.
Vertinimas: plačiame kontekste stiprus 9/10 (dešimtukus tegul pasituri Antonis Burgesas ir Liudvikas Van Betovenas :)
SEPULTURA „A-lex“
© SPV / „Steamhammer“, 2009
01 A-lex I
02 Moloko Mesto
03 Filthy Rot
04 We`ve Lost You!
05 What I Do!
06 A-lex II
07 The Treatment
08 Metamorphosis
09 Sadistic Values
10 Forceful Behavior
11 Conform
12 A-lex III
13 The Experiment
14 Strike
15 Enough Said
16 Ludwig Van
17 Alex IV
18 Paradox
Komentarai
Is esmes -grupiu milijonai-ideju vienetai…Tikiuosi tokiu vienetu dar islys ir artimiausiu laiku
Sepultura nera eiline grupe ir buvo daug isdiskutuota ir beje padariusi didele itaka kitu grupiu atsiradimui,bet jos pogresavimas uzibaige “Roots’u”…Nors kitaip tariant susiformavo kazkas panasaus i ta stiliu-kuris megstamas…Nes ir Soulfly ir nukraujavusi Sepultura nieko tokio nesukure kas butu pasakoma-vau!…Arise-Chaos A.D-Roots-…ir….?..Dar vis klaustukas…Bet po tiekos albumu galima sakyti-girdesim ta pati per ta pati ..Jokio vau!
We’ve lost you http://www.youtube.com/watch?v=SxF-aKNgcV0&e
imo, klipas neypatinga filmo imitacija. Na bent kazka ydomesnio galejo prasukt tikrai.
Nežinau, brangieji, gal kam tai ir patinka, bet man tai ni v 5 ni v 10, kažkaip nepraėjo…
..savo zody tare Dievas.
jie galetu pavadinima pasikeisti, nes su sepultura nera jokios bendros idejos ir jokiu daliniu saitu. Metalines muzikos taipogi nerasta. patiks tiem, kas megsta kazkokius eksperimentus. Bet jei kazkam is krutines lauk vare sirdi tokie gabalai kaip propaganda, territory ar inner self tie situ tvariniu negaiskite laiko.
toks jausmas, kad ne visai blaivus žmogus rašė. ne apie vertinimą kalbu, o apie tekstą. klaidos tai korektūros, bet kad ir stilius kažkoks “girtas”
prisiskaiciau cia visu… atsisiunciau, bet speju paklausiau pirma ir paskutini kart… nelimpa ne pro kur man ta “selaputra” dabartine… to “Dante XXI” albumo netekoo klausyt visai, bet speju vis tiek man nepatiktu….. jau geriau “No Coracao dos Deuses” albuma sukt uzuot tuos…
Asch tschia ne apie pankini hardkora, jeigu ka.
Ehm, dabartinis Maxas yra hardcore/nu, dabartinė sepultura kažkas ant Experimental/Groove.
nigeris lieka nigeriu.
Ambraziejus, as klausau hardcore – senu Exploited, pirmuju D.R.I., Discharge, Chaos UK – ir ka bendro su situ hardcore grupiu muzika turi naujas SEPULTURA albumas? Paaiskink.
Naujas SEPULTURA nera nei hardcore nei metalas. Manau tai yra paprasciausias juodasikniskas sudas.
Na as bent jau pats tai klausau ir SEP ir CC ir vargo nematau :)
Jeigu patinka hardcore, klausai Sepultura dabartine, jei metalas – klausai Cavalera Conspiracy. Skonio reikalas :)
vakar buvau koncerte sepu, tai nedarant jokio PR, tikrai drasiai galiu sakyti, kad nauji gabalai susilauke neprastes publikos reakcijos nei “slageriai”. O apskritai tai man viena nedaugelio grupiu, kur koncertuose neuztenka iki galo jegu.
chimerito kometaras, nors ir beveik neklausiau cc ir soulfly, manau labai taiklus. beje, y albuma ir as toli grazu ne is karto ysikirtau, bet rodos jau “parejo” :)
o recenzija neprasta. Tik pataisykit pagaliau trecioj nuo galo pastraipoj ties,a.
p.s. visur vis ykyriai kartojama fraze, kad “alex” rusiskai reiskia “outlaw”. Ar as nesuvedu galu, ar cia nusisneka?
Na, man tai net nelabai išeina lyginti Cavalerų konspiracijos su dabarine Sepultura – vieni tik bando pakartoti tai, kas nepakartojama, o kiti toliau kuria…
“Dante XXI” buvo superinis albumas, šito dar pilnai neįkirtau.
na neisklausiau as jo,nelenda ir viskas.ir palaikau Ambrazieju-Cavalera Conspiracy 100 procentu geriau
Pagirsiu Saviora. Man patiko recenzija.
Nekrykštauju dėl šito albumo.
Man itin patiko, tie A-Lex intarpai labai gerai apjungė dalis. Būgnų darbas patiko, ir tos melodijos, lyg persunktos sarkazmo. Tikrai labiau už Iflikted patiko. Dante dabar jau kiek pabodęs, tad A-Lex aplenkia, vienas iš geriausiu grupės darbų (žinoma nelyginant su Schizophrenia ir Beneath the remains)
O man Cavalera Conspiracy 100 procentu geriau, o naujosi Sepultura jau kaip ir nuraschyta – hardcore, nuobodybe ir jokio kabinimo. Broliai bent jau pavare beveik kaip anxtschiau ir primine senus, gerus laikus.
nu man pavadinimas irgi neitin nes perskaicius SEPULTURA „A-lex“ pirma mintis: Alex?Alex Cavalera?
o isgirst noreciau.reiks persisiust
pakeisti pavadinima i Alex, albumas Sepultura?:)
Linkiu pakeisti pavadinimą.
albumas geras, tik trūksta tolygumo ir vientisumo. Viena daina ilga, kita trumpa, viena greita, kita lėta, o padorių perėjimų nėra. Neišeina “plaukt” su muzika. Dėl to Dante šitą albumą apdeda.
neblogas pastebejimas :)
Ir šiaip “Prisukamas apelsinas” ne novelė, o romanas. O albumą paklausysiu, nors nesitikiu nieko gero.
Jeigu pagrotų crust punko truputį ar bent jau gero crossover thrashiuko (kaip kad jų kolegos Ratos de Porao), gal net inlysčiau majspeisan pasklausyt.
O kad Forume Palace plaukiojau per juos, tai dar nieko nereiškia — tiesiog fiziškai nebuvo kitos išeities :D
Beje, už tą malonumą dėkoju Liuzeriui ir Aušrai: ačiū.
| Filmas visgi vienas žinomesnių ir vienas iš geriausiai
| vertinamų kino pasaulyje
Žinomas, jo, bet man vis dar nematytas :D
| pliusas, kad albumą sudaro daug kūrinių, bet jie yra
| neužtęsti, todėl šiek tiek dažniau keičiasi tempas,
| tema, ir dėl to šis konceptualus albumas tampa
| lengvai klausomas.
Gal nuo grupės priklauso, nuo klausytojo charakterio ar net nuotaikos. Ką tik perklausiau Cadaverijos debiutą „Shadows’ Madamme“. Dainų mažai, jos ilgos. Bet šitas albumas man irgi pkankamai vientisas lengvai klausomas ir jokiu būdu nemonotoniškas.
Apžvalga BB/2, iš antro karto mano skaitymas nusistovėjo ir nebenurtrūko. Kokie 10-20% žodžių pertekliniai :) duotajam informacijos kiekiui.
ZIP it.
Albumas tikrai geras, nors, mano nuomone, už “Dante” kiek silpnesnis.
Pagrindinis “A-Lex” trūkumas – jame per daug gabalų ir albumas per ilgas. Manau, kad sepai tikrai galėjo išmesti bent kokius 3-4 gabalus ir nuo to disko kokybė būtų tik geresnė, o trukmė – optimali.
Bet šiaip užskaitau Sepų darbą. Sepai užtikrintai perspjovė broliukų kavalierių bandymus joti ant nostalgijos arkliuko (nors akivaizdu, kad tai niekuomet nesibaigs sėkme – per daug pučia broliukai, per daug).
Galvoju bl kodėl sušiktas Minskas, o ne Vilnius??? :S