SEPTICFLESH „Communion“ – dar viena graikiška infekcija

Uždavus klausimą „Graikija ir metalas. Kas?“, daugelis turbūt nesusimąstydami atsakytų: “Roting Kraaaaist!” Teisingas variantas. Bet tik vienas iš kelių galimų. Nes turim dar vieną, turbūt daug kam jau seniai pažįstamą, kiek primirštą, mūsų šalyje visgi dar ne taip įsitvirtinusią komandą. SEPTICFLESH.

Šiai grupei jaučiu ypatingus sentimentus. Jųjų „Esoptron“ buvo mano pirmasis sąmoningai perklausytas metalo albumas. Ne, ne užvedęs ant metalinio kelio (tą vėliau padarė IRON MAIDEN), bet suklausytas su gana rimtu susidomėjimu. Na, bet čia ne apie šlovingą praeitį. Čia apie jų naujausiąjį darbą, šiemetinį „Communion“.

Tenka pripažinti, darbas paliko įspūdį nuo pat pirmojo perklausymo. Ką čia perklausymo – užkabino nuo pat pirmojo gabalo. SEPTICFLESH fantastiškai žaidžia su atmosfera. Ir ne tik bendra, bet ir kiekvieno gabalo atskirai – jei jau gabalas „Lovecraft’s Death“, tai ir pasijunta trečiojo dešimtmečio siaubiakų dvasia, su visomis ritualinėmis cthulhu iškvietimo giesmėmis, simfoniniais intarpais ir kultistų beprotybe. Kita kompozicija – „Anubis“ – nuskamba kažkaip therioniškai: su švariu balsu priedainyje, tembru ir skambesiu therioniškomis gitaromis ir ta pačia rytietiška tematika.

Taip, atmosfera visame albume tamsesnė, bet iš kitos pusės – gal kiek ir švelnesnė, nei pas tautiečius Kristaus pūdytojus. Aršus, bet ne per šiurkštus vokalas sukuria ne žvėries, o kažkokios ano – žemutinio – pasaulio būtybės įvaizdį. Balsas neišleidžiamas „iki galo“ – jis gesinamas panašiai, kaip gesinamos gitaros stygos, kas suteikia visai malonų ir įdomų atspalvį.

Albumas tikrai nenuobodus – pakankamai daug žaidžiama ritmika, persidengimais, bet nepamirštami ir death metalo kanonai: sudvigubintos bačkų serijos, šiek tiek blastbytų. Choraliniai intarpai, susiliejantys su pagrindiniu, galugerkliškai maurojančiu vokalu, sukuria net kiek blackerišką aromatą. Taip, teatrališkumo, gana akivaizdžiai peraugančio į pozą, yra pakankamai, bet riba visgi neperžengiama, komedijos dar nėra. O kai kuriuos vietos (pavyzdžiui, gabale „Babel’s Gate“) dvelkteli lyg ir tikru nuoširdumu.

Viską apibendrinant, albume įsimintiniausiu elementu tampa atmosfera – ne pernelyg nauja ir originali, bet maloniai apgulanti ausis ir vaizduotę. Nieko labai naujoviško ar modernaus, kas pernelyg išgąsdintų metalinius „starovierus“, bet kartu ir šiek tiek naujų, ar bent nenuvalkiotų kampų dainų tematikos realizavime. Graikų senbuviai akivaizdžiai turi patirtį, bet ir neužsidaro nuosavame kokone.

Vertinimas: apie 9/10.

SEPTICFLESH „Communion“
© 2008 Season of Mist

1. Lovecraft’s Death
2. Anubis
3. Communion
4. Babel’s Gate
5. We The Gods
6. Sunlight Moonlight
7. Persepolis
8. Sangreal
9. Narcissus