Albumai
SATYRICON „Now, Diabolical“ – nei gyvi, nei mirę
Ką gero, brangieji muzikos ekspertai, pastaruoju metu galite pasakyti apie Norvegijos black metal sceną? Nežinau kaip jūs, bet mano atsakymas vienareikšmiškas – praktiškai nieko. Ši šalis, kažkada bažnyčių deginimu, žmogžudystėmis bei velnio garbinimo idėjomis davusi didžiulį postūmį tamsiausios muzikos protrūkiui, per paskutinius kelis metus gali pasigirti vos keletu grupių, pavergusių mano dūšią (įdomumo dėlei paminėkime 1349 ar NEBULAR MYSTIC). Jau ganėtinai seniai nuo pjedestalo dingo didžiosios šios scenos legendos ir tik CARPATHIAN FOREST mano akyse dar nėra mirę. Tiesa, šie metai žadėjo keletą sugrįžimų. Vienas iš jų – naujas SATYRICON diskas.
Praėjo beveik ketveri metai nuo jų paskutiniojo darbo, „Volcano“ pasirodymo. Prisipažinsiu, minėtasis albumas man paliko gan blankų įspūdį. Būdami vienais iš šio stiliaus pradininkų savo šalyje, kažkada suteikė man viltį tikėtis stipraus ir šalto skambesio. Deja, atrodo, visi žingsniuoja su laiku išskyrus mane vieną… Žinoma, čia jau asmeninės mano problemos, bet kaip nekeista, dėl jų aš mažiausiai suku galvą – taip lengviau gyvent.
Ir ką gi, 2006 jau čia. Ir vėl tos pačios viltys, siejamos su SATYRICON. „Now, Diabolical“ – aštuonios naujos, velniškos kompozicijos. Dar prieš pasirodant oficialiam albumui, iš pačių muzikantų jau girdime, koks stiprus ir pats geriausius darbas jų karjeroje tai bus. Žinoma, reikia būti itin pasišventusiu mazochistu, kad skelbtum, koks prastas ir nevykęs gavosi tavo darbas. Bet ar tikrai jau toks „velniškas“? Čia pat ir bandome tuo įsitikinti.
Pirmasis, titulinis albumo kūrinys. Žinoma, labai orginalu pradėti nuo dainos tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir pats darbas – Now, Diabolical“. Ir ką gi girdime? Savam kieme pranašu nebūsi. Ar atsimenate „Fuel for hatred“ iš 2002 metų? Tai čia lygiai tas pats, tik su kitu tekstu. Viskas nuspėjama iki mažiausių detalių: rifų pasikeitimai, būgnų plekšnojimas, sulėtėjimai, ir t.t. Kitaip tariant – viskas „kaip iš natų“ žinoma. Bandau klausyti iki galo. Dar nežiovauju, bet ranka nevalingai nori spausti mygtuką „next“.
Uf, pagaliau ir antrasis. Hm, pradžia lyg ir energingesnė – galima tikėtis kažko greitesnio ir aštresnio. Bet kur tau – greit viskas stoja į savo vietas. Gitaros skamba šiek tiek kiečiau, bet tai nelabai ką keičia. Net šalia per televiziją rodomas dailusis čiuožimas šiuo metu man atrodo kur kas įdomesnis. Tiesa, reiktų tarti žodį apie mušamųjų partijas. Viskas čia labai tikslu, tik kad pats mušimo įvairumas man labiau primena pirmoko daužymą šratinuku per stalą.
„The Pentagram Burns“ – štai, daina, palikusi įspūdį ir man. Pirmoko ritmo sekcija jau pereina per kelias klases į priekį. Gal net per visą dešimt, nes būtent tas žaismas su lėkštėmis ir palieka didžiausią malonumą. Gitaros ne tokios nuobodžios, kaip prieš tai buvusiuose kūriniuose, bet agresyvumo dar trūksta. Ir vilties šviesos jau matosi iš mano perspektyvos… Ah, deja, ir pastarosios greitai prislopinamos su tomis lėtomis ir melancholiškomis vietomis kas antroje dainoje – tai šiuolaikinis SATYRICON šablonas.
Ketvirtoji odė prasideda netipiškai ir tiek gitarų, tiek vokalo skambesiu primena portugalus MOONSPELL. Gal ir gerai, nes tokią muziką vadinti black metalu liežuvis niekaip neapsiverčia. Asociacijų čia galima įžvelgti ir daugiau – vietomis labai ryškiai jaučiama vienos vokiečių black scenos grupės dainos melodija. Bet pavadinkime tai tiesiog taip – „viskas, kas įmanoma – jau sugrota“. Ir dar perkelkime būgnininką į jau visai profesionalų lygį. Už šias partijas parašyčiau jam riebų devynetą. Tikrai, „A New Enemy“ turbūt vienas įdomesnių šio albumo kūrinių.
Dar pusė albumo liko ir nuotaika vis geresnė. Ir čia jau būsiu per anksti apsidžiaugęs. Nes tiesiai į veidą gaunu thrašovą baladę „The Rite Of War Cross“. Na, tuo apibūdinimu nėr ko stebėtis, nes visas be išimties albumas yra pilnas šio stiliaus rifų. Lėtas ritmas labai tiktų miegui ir tik staigūs intarpai vistik leidžia tuo suabejoti. Bet vėlgi – užtęsta ir nuobodu.
„That Darkness Shall Be Eternal“ – mano pagyrimai. Ir ne tik už kūrinio pavadinimą. Nieko naujo palyginus su kitomis albumo dainomis. Vėlgi „Volcano“ tradicijos, bet viskas skamba šiek tiek giliau, norisi parėkauti kartu su Satyru. Įspūdį palieka tie aukšti rifai, genantys klausytoją kažkur tolyn – ten, kur tamsa tikrai liks amžiams…
Priešpaskutinis kūrinys nepasižymi greitumu ir primena penktąją albumo dainą. Tik šį kartą jau tikrai traukia pataluosna. Na, kur dingo senasis grupės skambesys ir energija? Šitą klausimą jau buvo galima užduoti pradžioje. Bėda ta, kad atsakymą jau pats seniai ir pasakiau – laikas nestovi vietoj.
Paskutinis opusas „To The Mountains“ bent jau nuteikia viltingai. Jausmingiausia albumo daina ne be reikalo siejama su gamta. Kur kitur semtis įkvėpimo, jei ne ten. Atmosfera alsuoja tamsa. Ir jei šaltumo čia ne itin surasime, tai bent jau baimės pojūtis bus garantuotas.
Prisipažinsiu – perklausęs albumą pirmąjį kartą, likau stipriai nusivylęs. Tiek, kad net nesiryžau garsiai jo komentuoti. Dar keletas perklausymų šiek tiek pakeitė mano nuomonę. Kas ten žino – gal dar po vieno kito prasukimo manysiu, jog tai vienas geriausių šių metų darbų. Bet kol kas peršasi visiškai kitokios išvados – nuobodumas, tuštuma ir kartojimasis. Sausi būgnai, gitaros – be „draivo“. Taip, tipiškas „Volcano“ tęsinys. Negali sakyti, kad muzikantai išsisėmė. Kai kas SATYRICON jau palaidojo, kitiem naujasis darbas pasirodė stiprus ir itin patrauklus. Turi būti visišku naivuoliu, kad tikėtumeisi iš norvegų senų gerų laikų. Naivuoliu buvau, juo ir liksiu.
Vertinimas: 6/10
SATYRICON – „Now, Diabolical“
„Roadrunner Records“, 2006
1. Now, Diabolical
2. K.I.N.G
3. The Pentagram Burns
4. A New Enemy
5. The Rite Of Our Cross
6. That Darkness Shall Be Eternal
7. Delirium
8. To The Mountains
Komentarai
Albumas šitas ir man nuobodokas. Dainos per lėtos, per daug negyvos. Tik tai ”K.I.N.G” užvežė…
tikrai ne visada reikia isiprareigtoti recenzuoti gaunamus promiakus.
Ai, prisiminiau gera bajeri – kazkokiame lietuviskame zine buvo parasyta labai neigiama kazkokios grupes recenzija. Ir salia jos redaktorius parase mazdaug “kadangi ta firmele man siuncia cd, bet nesupranta lietuviskai, parasysiu dabar zodi “cool”, kad pamate recenzija jie galvotu, jog ji teigiama”:)
Na nežinau, neturiu jokių įsipareigojimų, bet promo iš Roadrunnerio gaunu, nors tik kartą viename susirašinėjime esu minėjęs, kad recenzuoju albumus į vieną lietuvišką sunkiosios muzikos portalą ir nieko niekam nežadėjau ir neprašiau.
Tiesa, pusę kompaktų norisi naudoti tik kaip padėkliukus po alaus bokalais… Bet va Opeth ir Obituary atvejais cool buvo ;) O dabar dar kai ir Black Label Society su jais lygtais sutartį pasirašė… %)
Jei turi naglumo ir netingi rašinėt visiems emailus su prašymais promo diskams, tai po kurio laiko tu pradėsi juos gauti :) Tik tokiu būdu “įsipareigoji” rašyti apie juos. Jei tau 70-80% diskų nepatinka ir tau reik gimdyt recenzijas…eina nx kokia nesąmonė =]
Kitam gali atrodyt kitaip
“Na, mes dar nesam tokie kieti, kad leidybos kompanijos siuntinėtų mums promo diskus. ”
siaip, idomu ar kas bande kada parasyti leidybinems kompanijoms tipo “We are writing on behalf of Lithuanian heavy music portal Ferrrum.lt which has bla bla bla unique visitors per day and would like to receive promo cd’s of label of yours”…
Nu albumas tikrai jėga… Bet būgnai… Sorry, bet laaabaaai primityvūs :/ Nei kokio progresyvesnio ritmo, nei perėjimo šūstresnio… Kaip tokio amžiaus grupei, tai… :/
> recenzijos rasymas – nuomone apie produkta
tau vienaip, o kitam muzikinės disko dalies apžvalga
Ka bendro turi recenzijos rasymas perklausius mp3 ir mano noras gauti audio kopija?
Mano nuomone, recenzijos rasymas – nuomone apie produkta.Bet ar mp3 formatas – tai tas produktas?Gal reikejo tada palaukti, kol oficialiai bus isleistas diskas?Nors jei mp3 tenkina, tai tada aisku…
Na, mes dar nesam tokie kieti, kad leidybos kompanijos siuntinėtų mums promo diskus. O jei pirkti CD vien tam, kad parašyti recenziją… Ar daug kas gali sau leisti tokį malonumą?
bet piratauti albumus imponuoja :)
aisku:)
Siaip man asmeniskai nelabai imponuoja (sorry, lt kalbininkai), kai rasomos albumu recenzijos pasiklausius mp3…
Nėra dar. Paplatintos tik promo versijos. Ir vargiai nors viena jau pasiekė Lietuva(:
gal kas gali pasidalinti cd kopija?
Kostra: nu sheip tai tu gal ir teisus, bet tai nebutinai yra nenugincijama taisykle, kad pasirashes sutarti su RR pradesi leist skubota neishbaigta neidomu produkta… be to Satyriconam ce pirmas alb. pas RR, keista, bet ju ishvis neradau tarp RR artistu:) nespejo uploado padaryt shto li.
Odium: as nekalbejau ten apie visa albuma nes dar jo negirdejau, kalbejau tik apie ta viena gabala ir apie Satyricon’us apskritai.
offtopic: nu man daba kazkaip labai idomu ka isleis Bentonas&co birzelio men. pazesim ar RR priverte ji nusivaziuot, o gal netycia viskas isheis labai kurybishkai idomiai ir (personal preferences) zhostkai? :)
Demonai, man atrodo, kad cia esme yra ne atliekamame stiliuje, bet muzikos prievartavime uz babkes. Rodranner yra stiprus ir gabus verslininkai. Ir cia butu viskas ok, jei nebutu kurybos. Daugelis sios kompanijos grupiu pasiraso varzancius kontraktus ir pan. Albumai tiesiog per jega gimdomi. Todel grupes laiku nepasirraukia, iraso pavirsutiniskus albumus ir pan. Gaunasi, kad muzika yra tik irankis pinigams susisluoti.
“trecias pamines KD”
Aha, aš esu tas trečias, ir oi kaip varysiu gegužės 9 d. į Varšuvą jo paveizėti. Bet nesutinku asmeniškai, nei kad Opeth, nei kad Obituary nusivažiavo irgi. Vienos grupės pakeičia skambesį, kitos kurį laiką kuria panašią muzika, bet kriterijus “nusivažiavo” egzistuoja tik kaip asmeninės nuomonės išraiška, ir ne kitaip.
tai nieko čia keisto, demonai:) išvis, kalbat apie skonių skirtumus ir vsio. beje, demonai, šitą recenziją kilo noras parašyt būtent po tavo labai besižavinčio pareiškimo apie šitą albumą naujienų skyrelyje:)
nu va, tada viskas aishku. tik kad vienas paminejo “nebent obituary” kitas “nebent Opeth”, trecias pamines KD, as galiu paminet Noghtwish ir tuos pacius Satyriconus =’P (cic!), oir isvis kas nusprendzia kur yra “nusivaziavimas” asmeniniai skoniai? jei man apskritai patinka greita brutalucha tai tokie Opeth man nuo pat pradziu yra nusivaziavusios grupes, o jei patinka Opeth, Anathema (velyvoji ypac) ir pan, tai visi 6 paskutiniai “Kanibalu” albumai bus “tas pats per ta pati”, nuobodu, neidomu, neoriginalu, nei zharnos nei deshros:)))
tai ish ko sprendziat?ish pagerejusio skambesio?(ar tiesiog pakitusio), ish suletejusiu, pagreitejusiu kompoziciju? ish pardavimu ar koncertu kiekio?
ir galu gale p.s.: “Volcano” man labai patiko, taigi gerb. Odium paskaites tavo recenzija dar labiau uzsinorejau “N.D.” =]
O ir Opeth savo 2005 “Ghost reveries” albumo galėjo ir neleist…
ačiū, kad paantrinai Vanagai ;))
Ale Dziemone, Tamsta ir suskėlėte ! :D :D
Visos Jūsų paminėtos grupės totalūs lūzeriai pastaruoju metu patapo (gal nebent Opeth).
Ir visi tą puikiai mato…
“Ką gero, brangieji muzikos ekspertai, pastaruoju metu galite pasakyti apie Norvegijos black metal sceną? Nežinau kaip jūs, bet mano atsakymas vienareikšmiškas – praktiškai nieko.”
Na, ne ekspertai, bet galim pasakyti. Gehenna “WW”. Juodmetalis, koks ir turi būti. Kas negirdėjo – patys kalti.
O kas liečia Satyricon. Lengvutis darbelis, bet man kažkodėl patiko. Nugi sensta chebra, ko norėt(:
Demonai: o ką, tos visos grupės nenusivažiavusios yra? Išskirčiau gal nebent OBITUARY.
Be to, dadėk dar ir prie savo sąrašo RR popsnios;)
MURDERDOLLS, SLIPKNOT, STONE SOUR…
Man patiko. Ir gal dėl to, kad nelabai gausiai susipažinęs su senąją jų kūryba. Nors galėčiau pritart – nei gyvi, nei mirę.
nu prie ko ce tas roadrunner sheip, tada ta pati reiketu sakyt ir apie tokias grupes kaip: CoF, Obituary, Mashine Head, Nightwish, Opeth, Deicide, King Diamond, Type o Negative bei Sepultura su Soulfly:))) na zodziu…
O man i masina tai visai smagiai suejo shitas albumas. Bet tik masinoj ji galiu klausyt. shiaip tai pakankamai nuobodus… ale draivo kazi kokio turi vistik.
Blin, Kostra, visiškai pritariu tau! Roadrunner records…pz.
Nu, tas KING man visai smagiai suėjo. Reiks visą albumą perklausyt.
Daug ka apie visa nauja darba pasako sie 2 zodziai: „Roadrunner Records“:) Jie paprasciausiai neleistu albumo, jei nebutu numate gero pelno. Laukim turo su kokias nors roadranneriu berniukais