PRIMAL FEAR “Seven Seals” – brangus kanadietiškas patiekalas, paruoštas vokiečių virėjų

PRIMAL FEAR – šiuo metu daugeliui power/speed mėgėjų žinoma grupė. Vieni linkę ją lyginti su JUDAS PRIEST kūryba, kiti nemato tarp jų nieko bendra. Dažnai kai kurie “ekspertai” prie šios grupės kabinėjasi dėl jos monotoniškumo, kartais ir prie „kreizo“ garsus primenančio vokalisto balso, kurį vėlgi kritikuoja pagal Robą Halfordą. Nepaisant tokių “kritikų“, šimtai tūkstančių grupės fanų visame pasaulyje sukandę dantis laukė albumo, kurio anonsai žadėjo daug…

Ši vokiečių grupė savo įrašus nuolat “kepdavo” savo gimtinėje (tiksliau „House of Music“ studijoje). Šį kartą PRIMAL FEAR iškeliavo į tolimąją Kanadą, kur susirado ne bet kokią užkampio įrašų studiją, bet „The Warehouse“ Vankuveryje su miksuotoju Mike Fraser, kuris dirbo su tokiais legendiniais muzikantais ir grupėmis, kaip AC/DC, METALLICA, VAN HALEN, AEROSMITH ar THE CULT. Kaip sakė grupės lyderis Mat Sinner: „Mes į šį albumą sukišome dar neregėtas sumas pinigų, nes jis tikrai vertas būti geriausiu“.

Visiems žinantiems šią grupę, išgirdus žodžių junginį „primal fear“, akyse stovi metaliniai juodi ereliai, besipuikuojantys ant visų šios power/speed komandos albumų viršelių. Tačiau, pamatęs naujojo grupės darbo apipavidalinimą, nustebau, išvydęs tik erelio žymes knygos viršelyje. Bet kuriuo atveju, tai vis tiek buvo erelis, o ir logotipas nepakitęs. Smagu, kad laikomasi tradicijų ir kad erelis pradėjo keisti pavidalą. Kalbėdamas apie bukletą, dar paminėsiu, jog dailininkas patingėjo išpiešti bukleto vidų originaliai, kadangi viena vidinė iliustracija lygiai tokia pati, kaip ir CHINCHILLA „The Last Millenium“ albume.

Be viršelio pokyčių, paminėsiu ir vieną muzikinį skirtumą. Kaip buvo girdėti, beveik visos PRIMAL FEAR dainos seniau buvo atliekamos standartiniu gitaros reguliavimu. Dabar muzika atliekama visu tonu žemiau, o tai suteikia didesnio sunkumo skambesiui.

Tik pradėjus klausyti albumą, namų tylą persmelkia pirmieji sunkūs gitarų akordai ir skambesį pagyvinantys klavišiniai, šiaip jau nelabai būdingi PRIMAL FEAR. Įrašo kokybė išduoda, kur grupė paliko krūvas pinigų. Pirmasis kūrinys „Demons And Angels“ pasirodė nepriekaištingas ir mane tikrai nuteikė klausytis rimto albumo.

Taip… Kitos dainos nustebino taip pat. Tikriausiai vienintelis kūrinys, kuris priminė senesnius albumus, buvo “Rollercoaster” (panašus į “Metal is forever” iš 2004-ųjų albumo). Visi kiti pasirodė visiškai švieži, ypatingai “Evil Spell“ – labai įdomus melodingų rifų ir būgnų derinys, kokio dar negirdėjau šios grupės kūryboje. “The Immortal ones” ir “Carniwar” išsiskiria sunkiomis gitarų partijomis, praturtintomis tradiciškai Naumanno traukomais flašioletais, ir gabale “Carniwar” vėlgi girdimi klavišiniai, kurie tikrai tampa puikiu prieskoniu PRIMAL FEAR muzikai.

O labiausiai nesitikėjau iš naujo albumo trijų baladžių ir ne per seniausio SINNER gabaliuko “Question of Honor” naujos versijos, atliktos be jokių aranžuotės pakeitimų. Kam jie įkišo šią dainą į “Seven Seals“ repertuarą, man liko neaišku. Be abejo, jis nelabai trukdo, bet visgi bereikalingai užima vietą! Na, o baladės tikrai vertos dėmesio. Ypač titulinė „Seven Seals“ – labai melodinga ir lyriška.

Turiu pripažinti, jog po ketvirtos dainos albume esantys kūriniai, nors ir nepanašūs į senuosius PRIMAL FEAR hitus, tarpusavyje kiek suvienodėja. Vietomis pasirodo, kad tarp jų skirtumas yra tik tempas ir ritmas. Nemanau, kad už tai reiktų stipriai numažinti vertinimo balą, kadangi, pavyzdžiui, PINK FLOYD „The Wall“ turintis vienos dainos tris versijas, iš kurių dvi yra tokios pačios, begalę panašių intarpų ir apskritai beveik vienodų kūrinių, daugelio (taip pat ir manęs) yra laikomas šedevru, ir niekas už tai jų stipriai “nebaudžia”.

Išvada tokia, jog PRIMAL FEAR padarė puikų darbą, kuriuo galės didžiuotis įrašų bendrovė “Nuclear Blast”. Be to, jie parodė, kad gali pakeisti savo veidą, per daug nenukrypdami nuo pagrindinės temos. Manau, tie šimtai tūkstančių fanų tikrai neliko nuvilti naujomis grupės idėjomis ar nuskriausti identiškumo tarp albumų, kuris šįkart pradingo. Nors tai tikriausiai ir nėra idealus albumas – grupės lyderis Sinneris labai stipriai persistengė sakydamas, jog jis vertas būti geriausiu – tačiau tenka pripažinti, jog „Seven Seals“ yra puikus!

Vertinimas: 9/10
„Nuclear Blast“, 2005

1. Demons And Angels
2. Rollercoaster
3. Seben Seals
4. Evil Spell
5. Immortal Ones
6. Diabolus
7. All For One
8. Carniwar
9. Question Of Honour
10. In Memory
11. Union (Bonus Track)