Albumai

NRCSSST „Schizophrenic Art“ – pavėluotas „trendinio“ leidinio grožis

2015.08.20 12:42, odium

coverVos prieš mėnesį išleistas debiutinis NRCSSST albumas kažin ar sulauks tiek dėmesio, kiek jam būtų skirta prieš metus ar pusantrų. Pripažinkime, jog blackgaze požanris, kuriam drąsiai galime priskirti ir šio disko autorius, po truputėlį išsikvepia ir jo dirbtinis populiarumas, ačiū dievui, taip pat mažėja. Dėl šios priežasties „Schizophrenic Art“ pasirodymas atrodo kiek uždelstas. Na, bet visokių yra, visokių ir reikia, todėl net neabejoju, kad besižavintys šiuolaikinėmis muzikos srovėmis pozityvizmo ras ir šiame diske.

Septynių kompozicijų leidinys prasideda paprastu gitariniu rifu, kurį galima išgirsti tiek ALCEST, tiek ir, pavyzdžiui, BIPLAN kūryboje, ir tai kažkiek gąsdina. Tačiau įjungta antra pavara žeria jau kiek malonesnį, sunkesnį, atmosferišką post metalo skambesį. Apskritai, albume tikrai nepateikiama nieko naujo ar originalaus – shoegaze bei post black metalo ir post roko mišinys – nežinia ar dėl to, kad kūriniai jau skambėję gyvai, ar dėl to, kad čia visiška stilistinė klišė, bet muzika atrodo šimtą kartų girdėta. Nors kompozicijos ir gražios.

Kita vertus, „Schizophrenic Art“ palieka labai vientiso albumo įvaizdį. Nors dainos ir nepasižymi originalumu, įvairumu, vieną nuo kitos jas lengvai atskirsi, vis tik viena bendra linija yra jaučiama. Man kiek užkliūva vokalinės partijos, kurioms ryškiai nepagailėta aido efekto, o daug kur su juo ir persistengta – atrodo, kad vokalas skambėtų iš vienos erdvės, muzika – iš kitos. Šioje vietoje trūksta susiliejimo, harmonijos. Tiesa, ir švaraus balso partijos skamba kiek nenatūraliai. Kitiems instrumentams priekaištų neturiu.

Nors albumo instrumentuotė gan paprasta ir kūrinius dažniausiai tesudaro 2–3 nuolat besikartojančios melodinės temos, tačiau disko klausymas malonumo vis vien suteikia. Vieniems čia patiks švelnus shoegaze aksomas, kitiems – depresyvus vokalo skambesys ir nuotaika, tretiems – intensyvios būgnų bei atmosferiškos gitarų partijos. Kūryboje jaučiama didelė tų pačių ALCEST ar DEAFHEAVEN įtaka, o ir patys autoriai neslepia simpatijų šiems kolektyvams, tad viskas atrodo logiška.

Nelabai aš mėgstu to dirbtino ir nenatūralaus šiandieninių „trendų“ eskalavimo bei propagavimo, nesigilinant į esmę. Bet prisiminkime dar kartą: neoriginalu, bet vientisa. Primityvu ir paprasta, bet klausoma. Nieko naujo, bet elementariai gražu. Bet tik tiek – aplink milijonai atvejų, kai būna ir gražiau.

Vertinimas: 6,5/10

NRCSSST „Schizophrenic Art“

© „Maa Productions“, 2015

1. Blue Shroud of the Ocean

2. Distant

3. Schizophrenic Art

4. In Grey

5. In Remorse

6. Framed

7. Immerse into Serenity

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Buivolized
2015.11.11 17:23

Nuobodybybių nuobodybybė…

Nu nebuvo jau teip visiškai prastai ale jei reiktų pasakyt kuri vieta man to albumo patiko labiausiai tai niekaip nepasakyčiau.

Nors bendrai dėl fono tai vistiek užsidedu tą diską, kai nesinori muzikos klausyt per daug, o atmosferos kažkokios gryčioj reik tai sueina. Tad gal dar ir ne viskas su tuo reikalu teip jau ir prastai.

Kaip skuduras. Teoriškai šiukšlė, praktiškai visai neblogas išradimas…

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus