Reportažai

MOONSPELL Vilniuje: nesuvaidinta muzikinė aistra

2013.11.04 00:00, Seniukas

Crazytės nuotr. Daugiau nuotraukų: www.fotogriausmas.lt

Festivaliuose „Death Comes…“ grojusias ir į Lietuvą sugrįžtančias grupes priskiriu „pavojingųjų“ kategorijai. Taip yra dėl to, kad anais „gerais laikais“ visos užsienio grupės beveik be išimčių būdavo geros, vadinasi, su jų grįžimu lūkesčiai būna gerokai užkelti. Portugalų dievai MOONSPELL buvo ypatingi dar ir tuo, kad būtent jie uždarė kultinio festivalio „Death Comes…“ epopėją. Lygiai prieš dešimt metų. Nemenkas laiko tarpas arba grupę pamiršti, arba pradėti jos nekęsti. Visgi, pasirodo, MOONSPELL ne tokie, ir tai akivaizdžiai buvo matyti per jų koncertą ramų spalio 29 d. vakarą Vilniuje.

Žmonės

Susirinko daug žmonių. Nebuvau per AGALLOCH, kur, sakoma, buvo apie 600 ir „New York“ klubas buvo išsipūtęs, bet per MOONSPELL koncertą žmonės stovėjo ant klubo gale esančios pakylos, todėl spėju, kad buvo kiek daugiau nei 500 žiūrovų. Pats tas kiekis „New York“ klubui. Patikimų šaltinių duomenimis, MOONSPELL labai užskaitė klubą ir žmonių kiekį, nes, anot koncerto organizatorės agentūros „Relax Live“ fiurerio A. Mirončiko, geriau groti pilname 600 žmonių talpinančiame „Niujorke“, nei tokiam pačiam kiekiui žmonių, susirinkusių pusantro tūkstančio talpinančioje arenoje. Šventa teisybė.

Apšildymas

MOONSPELL Vilniuje: nesuvaidinta muzikinė aistra

Nežinau kaip jums, pasaulinio lygio muzikos žinovams, bet man MOONSPELL apšildymui pasirinktos grupės suėjo labai gerai. Tai, kad apšildė lietuviškos kapelos, dar labiau padidino tą nostalgijos „vegetą“, kuri iškart gerokai pagerina bendrą skonį. DARK RAVAGE varė TOTALIAI TOTALŲ blacką, kas iš esmės buvo labai gerai. Lietuvoje šiandien tokio jau niekas nebegroja, todėl, kad ir kaip tai skambėtų paradoksaliai, ultraortodoksiškas DAR RAVAGE black metalas su visais korpspeintais ir 150 mm ilgio vinimis apyrankėse suėjo labai šviežiai. Negi spėjom pasiilgti? Aišku, šarmo pridėjo ir tai, kad DARK RAVAGE bembačius yra Garloqas, kuris, mano kuklia nuomone, yra geriausias būgnioras-šoumenas Marijos žemėje.

MOONSPELL Vilniuje: nesuvaidinta muzikinė aistra

XESS buvo irgi gerai, nors būta ir nusigrojimų. Visgi į net mano neįgudusiai ausiai girdimas klaidas žvelgiau atlaidžiai, nes grupė ką tik pakeitusi būgnininką, kuris, spėju, nespėjo dorai išmokti visų gabalų dėl laiko stokos. Atrodo, amžiną beveik visų Kauno grupių būgnininką Kingą ksesuose pakeitęs Simonas (CRYPTS OF DESPAIR) vaizdo negadino, netgi, sakyčiau, atvirkščiai – jaunatviška brutalizmu alsuojanti energija tiesiog plūdo nuo būgnų pakylos. O ir senbuviai – Laurynas, Šatras, Rytis ir Alenas – atrodė gyvybingi ir vėl pasiilgę XESS maskarado. Žinoma, muzika – skonio reikalas. Povyza scenoje – irgi skonio reikalas. Iš esmės tai buvo tikras Lietuvos metalo grupės pasirodymas gerąja ir blogąja prasmėmis. Garsas – gerokai prastesnis nei per DARK RAVAGE ir turiu įtarimą, kad XESS turi amžiną OBTESTų bėdą, kuri su garsisto trūkumais ir privalumais turi mažiausiai ką bendra… Smagu buvo girdėti porą naujų gabalų, iš kurių vienas buvo vos ne baladė. Tikrai jausminga ir stipru. Galų gale nauji šmotai bent jau man suėjo kur kas geriau nei iki gyvo kaulo užknisęs „Vienuolė ir vibratorius“. O štai „Įkask man“, nors ir milijoną metų grojamas kiekviename XESS koncerte, tik dar kartą parodė, kad lietuviškoje metalo scenoje yra akivaizdus hitų trūkumas, nes per tiek metų „Įkask man“ konkurentų praktiškai nėra. Popsas? Galbūt. Bet veža!

MOONSPELL

Žinia, kad MOONSPELL vokalistas Fernando Ribeiro prieš koncertą šiek tiek negaluoja ir tausoja gerklę, privertė nerimauti, kad koncertas gali būti ne visai pilnavertis. Vis dėlto pesimizmas buvo nepamatuotas ir vien jau koncertą atidarantys gabalai iš pastarojo MOONSPELL albumo „Alpha Noir“ smogė galingu metalu, kurio esminis elementas – sodrus Fernando balsas. Be ypatingų scenografijų ir spektaklių MOONSPELL, išmoningai kaitaliodami tiek senuosius, tiek naujuosius kūrinius, sudėliojo bemaž nepriekaištingą dėlionę visų grupės kūrybinių periodų gerbėjams.

MOONSPELL Vilniuje: nesuvaidinta muzikinė aistra

Nuo „Irreligious“ superhitų iki „Omega White“ aksomo ir galiausiai sugrįžtama iki „Wolfheart“ bei to paties „Irreligious“ dainų. Nesuklysiu sakydamas, kad visi MOONSPELL pasirodymai yra paremti Fernando charizma ir teatralo talentu. Kiti gi muzikantai – taip pat ne stuobriai ir puikiai išmano, kaip ant scenos turi atrodyti pasaulinio garso grupė. Dar labai krito į akį tai, kad MOONSPELL akivaizdžiai MĖGAUJASI buvimu scenoje, ko nepasakysi apie praeitą mėnesį pasirodžiusius HYPOCRISY, kurie atrodė lyg nepriekaištingai pinigus atidirbinėjanti mašina. MOONSPELL koncertas buvo kupinas nesuvaidinto jausmo ir tikros muzikantui privalomos turėti aistros.

Pasirodymas baigiamas „Full Moon Madness“ kerais. Totalus kaifas. Sprendžiant pagal aplinkinių marmūzes, šis jausmas visuotinis. Belieka tikėtis, kad reikės laukti mažiau kaip 10 metų iki kito MOONSPELL spektaklio.

P. S. Ar buvo blogų dalykų? Taip. Du:
1) nebuvo dainų iš „Sin/Pecado“;
2) nebuvo dainų iš „The Butterfly Effect“.
Viskas.

MOONSPELL Vilniuje: nesuvaidinta muzikinė aistra

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
vyskupas666
2013.11.05 15:25

Dark Ravage atrodo ultraposeriško black metal ala Dark Funeral imidžo grupė. O jei kas Lietuvoje ir groja pirmai bangai artimą blacką, tai nebent Dissimuliation.

piktstevs
2013.11.04 14:38

Pritardamas, kad dainų iš Sin/Pecado nebuvimas buvo blogas dalykas, vis tik mieliau rėžčiau Fernandui antausį už vokalą. Elementas grupėje jis (Fernandas) tikrai esminis, tačiau bandymas laužti Steelo’o tembrą, kai iki jo taip toli, kad net nepavyksta suvaldyti natų, padaro iš tikrai gerų kūrinių jų parodijas. Deja, bet su karšta bulve burnoj jis dainuoja nuo grupės karjeros pradžios. Anksčiau pats nenorėjau to pripažinti (bo baisiai jau muzika patiko), tačiau dabar ir man ši problemėlė daro sunkiai gyvai klausomus net tokius šedevrus, kaip “Awake!”. Tiek, kad Fernandas kitkuo šį savo grieką dar sugeba išpirkti.

Shvitripopiergaila
2013.11.04 12:07

Gera trumpa drūta apžvalga.
“turiu įtarimą, kad XESS turi amžiną OBTESTų bėdą, kuri su garsisto trūkumais ir privalumais turi mažiausiai ką bendra”
ar galima būtų sužinoti, kas tai per bėda?

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus