MONARCH lyderė Emilie: „Dar lėčiau, lėčiau, lėčiau...“

Foto: Crazyte. Daugiau nuotraukų iš festivalio „Trejos Šešerios“ čia >>

Festivalis „Trejos šešerios“ vasario 25 d. Vilniuje, klube „Propaganda“ patiekė ypač post muzikos. Vienais iš pagrindinių „Trejų šešerių“ herojų tapo prancūzai MONARCH, kurių minimalizmas, rodos, kiaurai persmelkė visus susirinkusius. Po koncerto prie MONARCH lyderės Emilie Bresson prisigretino radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjas Tomas.

Sveiki atvykę į Lietuvą. Kaip žmonės jus priėmė?

Sveiki! Man tikrai labai patiko mūsų šio vakaro pasirodymas Lietuvoje. Žmonės mus labai maloniai sutiko. Labai patiko čia groti, ypač palyginus su kitomis vietomis, kur yra tekę groti anksčiau. Žmonių atsakas buvo labai šiltas, ir man tikrai patiko pasirodymas.

Kaip jus sutinka gimtojoje Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse? Galbūt yra šalių, kuriose sutikimas išskirtinai šiltas, kurios ypatingai mėgsta tokią muziką?

Sunku pasakyti. Prancūzijoje doom metalo scena nėra tokia didelė. Dažniausia grojame pakankamai mažuose klubuose. Žmonės, kurie organizuoja tuos koncertus, yra mūsų draugai. Žinoma, mus sutinka maloniai, bet žiūrovų reakcija ne visada yra pati maloniausia pasaulyje. Ne visada tokia muzika, kokią mes grojame, yra svarbi kitiems. Rytų Europoje, jei galėčiau taip pasakyti, grojame pirmą kartą, bet čia buvome sutikti tikrai gerai. Taip pat Vokietijoje, nors ten kartais būna kiek sunkiau. Vargu ar yra šalis, kurioje sutikimas būtų labai išskirtinis. Galbūt tai daugiau priklauso nuo miesto. Labiausiai pasisekę koncertai buvo Berlyne, Londone ir Vilniuje. Didesniuose miestuose dažniausiai groti geriau. Galbūt todėl, kad ten žmonės dažniau lankosi koncertuose.

Kas tave asmeniškai patraukė į tokį neįprastą muzikos stilių?

Gal pasirodysiu gan kvailokai, bet viskas prasidėjo nuo fastcore grupės. Vieną dieną aš labai supykau ant vieno iš grupės narių, ir ėmiau ant jo šaukti. Bet vietoje to, kad pasiųstų mane, jis atsakė: „Ei, tu labai gerai rėki! Ar nenorėtum prisijungti prie mūsų grupės?“ Aš atsakiau „Kodėl gi ne“. Pabandžiau dainuoti su jais, ir man labai patiko. Taigi su jais grojome maždaug dvejus metus labai greitą muziką. Bet kažkuriuo metu nusprendėme groti lėčiau. Dar lėčiau. Dar lėčiau, lėčiau, lėčiau… Taigi mes nusprendėme sukurti naują grupę, ir pavadinome ją MONARCH. Nuo to laiko muzika daug pakito. Viskas įvyko natūraliai. Aš iš pradžių daug klykiau, bet paskui pamėginau dainuoti. Nemoku gerai dainuoti, todėl įsigijau efektų pedalų. Ir tai pagelbėjo. Man labai patinka atmosfera, kurią tokia muzika sukuria.

Kokią perspektyvą matai sludge-doom muzikai šiuolaikinėje scenoje? Galbūt svajoji kada nors iš to pragyventi?

(juokiasi) Ne, ne.. Žinoma, norėčiau. Bet vargu, ar tai būtų tas pats. Kai tau nėra mokama už tai, ką darai, gali daryti ką tik nori. Kai pradedi uždirbti iš savo muzikos, tampi truputį… korumpuotas. Nežinau, kaip tiksliai pasakyti. Jei tektų daryti tai, kas man nevisiškai patinka, aš geriau to išvis nedaryčiau, net jei man ir būtų sumokėta. Ir be kita ko, tokia muzika nėra labai populiari. Tai štai tokia problema.

Kokios sludge grupės daugiausiai paveikė MONARCH muziką?

Pradžioje mus labiausiai paveikė CORRUPTED ir panašios grupės, kai dar tik pradėjome groti lėčiau. Mus labai didelę įtaką padarė olandai MARIBELL, teko su jais sugroti keletą koncertų. Ir man tikrai patiko muzika, kurią jie grojo. Iš tiesų, sunku įvardinti kažką konkretaus, daugybė grupių paliko savo pėdsaką. Mano dainavimo stiliui tikriausiai didžiausią įtaką padarė AGHAST. Draugas patarė jų paklausyti, tad pasisemčiau naujų idėjų. Man jie labai patiko, todėl pati pamėginau padaryti kažką panašaus.

Kodėl pasirinktum moterišką vokalą sludge muzikoje vietoje vyriško?

(juokiasi) Mūsų atveju viskas įvyko gana natūraliai. Su šiais muzikantais dirbau jau pora metų, ir, matyt, aš jiems patikau. Būti mergina tokioje muzikoje ne visada lengva. Ypač tada, kai mes pradėjome, nes tai nebuvo dažnas dalykas. Dainuojant ant scenos teko susidurti su vaikinų priekabėmis ir įžeidinėjimais, tačiau turėjau išmokti su tuo susitaikyti. Teko išspardyti nemažai subinių ir panašiai. Bet manau, kad tai turi savitą žavesį.

Kas svarbiau: muzika ar mintys už jos, dainų tekstai?

Manau, šie dalykai eina koja kojon. Už MONARCH muzikos nėra jokios stiprios žinios, nieko apie politiką. Mes pasakojame istorijas, o žmonės gali iš jų pasisemti idėjų. Panašiai, kaip mokantis literatūros mokykloje: autorius parašo pasakojimą, o žmonės išsirenka iš jo mintis. Muzika ir pasakojimas eina išvien. Dažniausiai, kai reikia rašyti dainų žodžius, likusi grupė groja, o aš užsimerkiu ir užmiegu. Pabudusi papasakoju, ką sapnavau, ir mes iš to parašome tekstus.

Kokių reakcijų sulauki iš eilinių žmonių, nesusipažinusių su metalu, kai pademonstruoji jiems savo muziką?

(juokiasi) Visaip būna. Kai pasakiau savo mokytojams, kad dainuoju grupėje, jie buvo gana nustebę, susidomėjo, kokią gi muziką kuriame. Pasakiau jiems, kad grojame sludge-doom metalą, o jie neturėjo menkiausio supratimo, kas gi tai. Taigi aš atnešiau jiems kompaktinį diską. Ir po to jie daugiau niekada nežiūrėjo į mane kaip anksčiau. Priklauso nuo žmonių. Kai kurie draugai tikrai nemėgsta to, ką mes grojame. Bet pažįstu ir paprastų žmonių, kuriems patinka tokia muzika, jie moka į ją įsijausti, nors šiaip nieko panašaus neklausytų. Bet pamatę koncertą ar perklausę albumą jie lieka maloniai nustebinti.

Dėkui už sugaištą laiką! Galbūt keli paskutiniai žodžiai MONARCH fanams Lietuvoje?

(juokiasi) Amm… Klausykitės DARKTHRONE!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.