Reportažai

“Miglose 2006” koncertas - migloti prisiminimai apie šeštadieninę pirtį

2006.01.30 00:00, Shvitripopiergaila

Foto: Elda. Daugiau foto čia>>

Štai jau daugiau kaip savaitę laikinoji sostinė kenčia žiemos rūstybę – vairuotojai keikdamiesi bando užkurti savo mašinas, pensininkai neduoda ramybės Kauno vandenims su prašymais patvarkyti nebėgantį kraną, moksleiviai džiaugiasi netikėtai prasitęsusiomis žiemos atostogomis ir lindėdami namučiuose spokso televizoriun ar maigo žaidimų valdymo svirtį. O metalistai? Šie tuo tarpu ruošiasi šeštadieninei pirtelei, rengiamai kompaktiškoje, bet jaukioje „Orleano“ termoje. Ir priežastis – ne šiaip noras pasivanoti plaukais vartojant alkoholinius gėrimus, o kiek vėliau nei speigas pasirodžiusios Miglos, žadančios panardinti miestą savo niūrastyje vos ne iki vasario. Kiek teko girdėti iš patikimų meteorologų, dar praeitą pirmadienį senamiestyje užfiksuotas ir trečiadienį ženkliai padidėjęs oro drumstumas nuo kietųjų priemaišų sparčiai plečiasi ir greitu laiku pasieks net Soboro apylinkes, kur oras bus ypatingai užterštas. Pagerėjimas prognozuojamas tik mėnesio pabaigoje, o gyventojams, nepratusiems prie tokių ekstremalių sąlygų rekomenduojama ir toliau neiti niekur iš namų ar bent jau aplenkti šią vietą…

Kas pavojinga sveikatai, tas ir įdomu, nusprendžiu aš, ir pasikvietęs vieną kolegą, kad būtų drąsiau, sumanau pats pasižiūrėti, kas dėsis „Orleane“ ir ar labai kenkia tos priemaišos mano apykiauriams plaučiams.

Meteorologai neklydo – stoviniuojant priešais Soborą ir belaukiant kolegos, nosis įtartinai parausta ir praranda pirminį jautrumą, sunkiosios dalelės kabinasi į šnervių plaukus ir nemaloniai kutena. Matydamas situacijos rimtumą nusprendžiu geriau jau prisimerkti, o tai, kaip sako tėtukas, akys ne plaukai – neatauga, mat susibraižyti rainelę visai nesinori. Laimei, kolega jau čia ir mes patraukiame Gedimino gatve tirštėjančios Miglos link.

Taaaip, pirtelė jau senokai kūrenasi, lankytojų gausu ir tik įėjus mus paprašo eiti lauk, idant sumarkiruotų visus kaip klientus už atatinkamą mokestį. Visi niurnėdami lenda iš maudymosi kostiumų ir grūdasi laukan, o vyresnioji karta bei keli lankytojai, matyt, turintys abonementą, džiugiai sėdi ant kaitinimosi laktų ir gurkšnodami alutį stebi mus, trepsinčius už durų. Keletas pirtelės prižiūrėtojų išeina nepiktai pasijuokti ir palaikyti kompaniją, bet tai situacijos nekeičia – pamažu po vieną judame atgal, sulig kiekvienu žingsniu vis giliau uosdami kaistantį orą. Kol mus markiruoja, vieni iš pirties kūrikų jau sukinėja temperatūros „šriūbukus“ ant savųjų įtaisų, bandydami nusistatyti optimalų variantą. Atidavę tautos didvyrius Darių su Girėną, mainais gavę markiruotę-užrašą „Miglos“ ant plaštakos, atsiduriame spūstyje, kurioje teks išbūti veik iki vidurnakčio.

Na, gal gana apie tą pirtį – pabandysiu kiek žmoniškiau parašyti, kas tuo metu dedasi.

“Miglose 2006” koncertas - migloti prisiminimai apie šeštadieninę pirtįKol mes braunamės po truputį priekin link scenos (o ji įkurta vietoj poros stalų ant 10cm pakylos), kad galėtume aiškiau apžvelgti dalyvius, pastarieji baigia garso patikrą ir užleidžia vietą vienai iš renginio organizatorių, norinčiai tarti įžanginį žodį apie tai, kaip džiugu, kad mūsų tiek daug ir kaip blogai, kad vietos tiek mažai. Kaip ir tikėjausi, rimtesnėje scenoje ko gero antrą kartą grojantys (berods alytiškiai) ENDARKENMENT, vedėjos draugiškai pašiepti, ištarus pavadinimą vartojant lietuvių gramatikos taisykles, groja pirmieji. Po tokio pristatymo dingsta jų, kaip piktų juodojo metalo atstovų įvaizdis, o išgirdus jų kompozicijas dingsta ir jų, kaip juodojo metalo atstovų įvaizdis. Grupė dar jauna, be abejonės ieškanti savojo stiliaus, tad ir dainos skambėjo kaip kažkoks atskirų fragmentų lipinys, be aiškios krypties, pradžios ar pabaigos. Čia tamsus, sunkus ir niūrus rifas, čia jau žiūrėk lyderis, pademonstravęs savojo kol kas irgi ne itin piktai skambančio vokalo gebėjimus mesteli trumpą solo, čia būgnininkas užtvoja iš eilės per kelis skirtingus instrumento komponentus, ženkliai prisidėdamas prie bendro chaoso. Prasidėjus boso solo ėmiau galvoti ar čia tęsiasi kažkoks kūrinys, ar kitas prasideda, ar čia tiesiog šiaip solo. Pasibaigus nepaaiškėjo nė kiek daugiau. Tempas toje pat kompozicijoje keičiasi bent po tris kartus ir taip, kad prarandamas sąryšis su prieš tai buvusia dalimi. Visa tai dar labiau apsunkina ir taip jau pakankamai sudėtingas dėl „šprotų efekto“ susidariusias galvapurčio sąlygas, tad paseku susirinkusiųjų ketinimu palydėti naujokus negausiais plojimais. Nors dešinėje susirinkę kiti šio vakaro dalyviai lyg ir aktyviau palaiko jaunuolius, pritariamai linkčiodami galvas – turbūt patys prisimena, kaip sunku groti prieš publiką, kai tavęs dar niekas nežino. Aš, veikiamas bandos jausmo, kaip silpna asmenybė, irgi nešūkteliu „varykit, jūs jėga“ ar kažko panašaus.

Po maždaug šešių kompozicijų naujokų laikas baigiasi. Apibendrinant peršasi viena išvada: tai buvo ne „blekas“, o labiau „belekas“. Bet su laiku viskas susitvarkys, jaunimas atras savąjį skambesį, susigros ir festivalio „pradėtuvnykų“ rolę perduos kam nors kitam. O kol kas man ENDARKENMENTuose „gražiausiai“ atrodo boso partijos.

“Miglose 2006” koncertas - migloti prisiminimai apie šeštadieninę pirtįAtlikę visad psichologiškai sunkų aperityvo vaidmenį, alytiškiai užleidžia vietą taip pat neseniems, bet jau gyvenimo ir muzikinės patirties daugiau spėjusiems prikaupti CREEPTOR, susikūrusiems iš DESMOD likučių (apie ką ryškiai bylojo gitaristo skara su pastarosios logotipu). Grupės frontmeno pieštuku „paryškintas“ žvilgsnis kėlė iliuzijas apie blekovos programos tęsinį, o ir skambesys garsatikrio metu ne itin priminė man žinomus Lietuvos sunkiojo metalo atstovus, pvz. THUNDERTALE ar SOUL BROTHERS. Stovėdami su kolega perkrikštijame juos hard heavy metal atstovais dėl piktesnio nei įprasta skambesio ir žavėdamiesi savo išmone toliau laukiame pradžios. Kai po viso derinimo grupė nukrypino į „užkulisiais“ patapusį Orleano kampą, o „scenoje“ stovėti liko tik „linkolniška“ barzdele pasidabinęs bosistas, pamaniau, kad vėl kokie nesklandumai ir DAR teks palaukti ilgiau. Bet štai jie jau grįžta neatpažįstamai pakeitę sceninį įvaizdį – ypač į akis krenta vokalistas su tikro hevimetalerio kniedrūbiais. Bet dabar jo padažyti paakiai, praradę savo blekiškumą ima panašėti į apuoko antakius. Na, bet svarbiausia muzika, tad pamiršęs visus įvaizdžio reikalus įsiklausau į pirmąjį jų gabalą – sunkoka, greita, draivo taip pat daugiau nei ENDARKMENTuose, programa tikrai labiau tinkama koncertams nei klausytis namie. Publika po truputį išsijudina, bet nepastebėjau, kad masiškai būtų pulta purtyti makaules.

Antrasis gabalas – „Challenger“, anot vokalisto, gimęs direktoriaus kabinete po muštynių su darbų mokytoju, iš tiesų kupinas pykčio, tačiau skamba vis vien ne taip gerai, kaip norėtųsi. Vokalas kiek per giliai pasislėpęs gitarų ūžesy, vienos dainos metu netgi iš vis dingsta (gerai, kad per kitų grupių pasirodymus išvengta didesnių įgarsinimo problemų). Vokalistas daug bendrauja su publika, rūpinasi „ar visiems gerai?“, norėdamas įsitikinti paklausia po kelis kartus, kitas gitaristas po paskutinės dainos publikai padovanoja mediatorių, tačiau kažkokio ypatingo ryšio tarp atlikėjų ir klausytojų bent jau aš nepajutau. Nors „bisui“ visgi buvo pakviesti, kad dar kartą atkeršytų direktoriui ir piktajam darbų mokytojui (kas rodo žiūrovų simpatijas), man asmeniškai grupė nepaliko didelio įspūdžio. Taip pat repertuare buvo ir RUNNING WILD koveris bei daina apie piratus, kurios metu vietoj \m/ į viršų kilo sulenktas pirštas – pirato kablys.

Kalbant apie boso partijas, skambėjo jos kažkaip nykokai, grojėjas beveik per visas dainas tiesiog laikė pirštą per visas 5 stygas ir kapojo mediatoriumi, o rankai priartėjus prie antro ar trečio lado net ir pasigirsdavo kažkas, ką jis groja. ENDARKENMENT bosistė vis kažkaip įdomiau pamaldavo savąja keturstyge ir solo šiokį tokį išraitė.

Skelbiama pertrauka, per kurią stengiamasi prisibrauti arčiau baro arba iriamasi per minią link tualeto. Pats nusprendžiu geriau pakentėti ir atsigerti po koncerto, abejodamas pūslės tvirtumu ir alkūnių aštrybe. Džiugu, kad ir tokiomis sąlygomis nenusiritama iki troleibuso lygio – besispraudžiant su alaus plastmasbokaliu pro minią apipilti ką nors tikrai nesunku, bet taip atsitikus draugiškai pasiūloma pyktį nulieti atsigeriant to pačio alaus ir toliau keliaujama link tikslo. Gal dėl esamų sąlygų, o gal šiaip girtų asmenų daug nebuvo ir tie patys nekėlė rimtų problemų ieškodami teisybės.
“Miglose 2006” koncertas - migloti prisiminimai apie šeštadieninę pirtįPasigirsta pliauškinamo boso garsai ir suprantu, jog pasirodymui ruošiasi panevėžiečiai, o kartu su jais prie būgnų sėda ir GROLis Mangis – įdomu kaip šis pasikeitimas pakeis jų brutalųjį mirties metalą – vieną iš paskutinių skambesio ieškojimų kelio stotelių. Chebra pradeda su tikrai bekompromise, laukine jėga, Audrius kriokia kaip įtūžusi gorila iš drevės, Kostas be sustojimo pjausto piktus rifus, o Mangis atrodo tikrai pridėjo energijos DARams, nors mano neišlavinta ausis lyg ir pasigenda jo „blastbytų“ ar šiaip didesnio solinio apsireiškimo. Gal tam kliudė faktas, jog buvo atliekami senesni kūriniai, kuriems kažką naujo pribūgninti nebeišėjo ar trūko laiko? GROL sudėtyje stipriai skambėjęs lėkščių stabdymas čia irgi tebuvo panaudotas kartą ar du. Nepaisant to, pasirodymas nepaliko abejingų – nedidelis plotas prie scenos užimtas hedbengerių, toliau stovintys irgi pagal išgales linksi ar siūbuoja (įdomu, kaip tokioje minioje, Orleane, atrodytų ir baigtųsi pogo? Menu, kaip „Galeroje“ panašiomis sąlygomis GROL ex-bosistui Mindaugui teko begrojant pačiam nusistumdyti įsisiautėjusius žiūrovus.

Iš tiesų vietos buvo LABAI mažai – priekyje stovintys žiūrovai turėjo saugotis, kad įsijautę atlikėjai neiškabintų su grifo galu akies ar šiaip nekaukštelėtų smilkinin. Galvapurčiai galėjo savaisiais ašutais prabraukti stygas vokalistui, o jis pats purtydamas karčius vos vos neužkabindavo mikrofono – kiekvieną galvos judesį stebėjau sukandęs dantis, mintyse kartodamas „kad tik nekliudytų stovo, kad tik nekliudytų“.

Aktyviai leidžiamas azotas prisideda prie miglotosios atmosferos kūrimo, negausūs apšvietimo efektai padėti tiesiog ant baro matomi tik žiūrint nuotraukas iš renginio, bet visų dėmesys sukoncentruotas ties atlikėjais ir aplinkos koncertiškumo stoka akių nebado. DARai nepamiršo sugroti ir savo trumpojo gabalo, privertusio publiką šyptelti. Neatsimenu, buvo bisas ar ne, bet, nepaisant to, šis pasirodymas, mano nuomone, nusileido tik hedlaineriams, o brutalumu pranoko net ir juos.

“Miglose 2006” koncertas - migloti prisiminimai apie šeštadieninę pirtįPrieš užlipant ant scenos OSSASTORIUM, įvyko „Giljotinos“ naujų narių priėmimo ceremonija. Žinoma, ją matė tik tie, kas stovėjo pirmose eilėse, mat naujajam nariui priklaupus, idant būtų įšventintas kalaviju, tesimatydavo tik kariu apsimetusio asmens (gal senesnio klubo nario?), kuriam buvo paskirta tai atlikti, grandininiai šarvai. Priimti iš viso trys nariai, tarp kurių ir „osių“ bosistas Vabalas. Apskritai įšventinimas nebuvo labai efektingas ne tik dėl „Orleano“ erdvės subtilybių, bet ir šiaip tapšnojimas butaforiniu ginklu per petį nėra įspūdingas reginys. Nelabai kuo su pačia giljotina susijęs ir ceremonijos viduramžiškumas. Buvo galima „papiktinti“ ceremoniją sugrojant kokią fūzuotą fanfarą ar iškilmingai barabaninant būgnais, bet galbūt organizatoriams pritrūko laiko (rūpesčių rengiant nevienadienius festivalius visad pakanka) ir iš vis ne mano čia reikalas. Įšventinti nariai sugrįžo į vietas, o Vabalas čiupo savąją bosuolę. Greitai prie jo prisijungė ir kiti nariai.

Čia, ko gero, pirmą kartą scenoje pasirodė naujasis gitaristas, neabejotinai pridėjęs galios, kurios trūkumas labai jautėsi (prisimenant paskutinį „Antipops“ festivalį). Po neilgo „saundčeko“ būgnininkas Sergejus tvoja lazdelėmis ir prasideda pasirodymas, tikrai vertas hedlainerių vardo – jaučiasi susigrojimas, darna ir aiškus profesionalumo atotrūkis, lyginant su prieš tai tvojusiomis kompanijomis. Naujasis gitaristas sėkmingai įsijungia į bendrą brutalybės siautulį, aiškiai parodydamas, jog būtent antros gitaros OSSASTORIUM ir trūko iki pilnos laimės žiūrovams. Žinoma, ji dabar paskandina bosą, bet bendras skambesys nepalyginamai stipresnis. Salėje nelieka abejingų, visi, kiek turi jėgų ir vietos aplink save, purto makaules, įsijungia pagauti azarto ir vyresni koncerto žiūrovai, o dainos iš naujojo albumo tęsia vakaro vainikavimą. Kaip reikiant įsidūkus Saulius pristato naują darbą „Awakening“ – neva nebūdingą grupės kūrybai gabalą ir paprašo nepaisant to palaikyti. Nuo pirmųjų natų supranti, jog kūrinys tikrai kitoks, jaučiasi tokie hm… rytietiški motyvai, bet greitai viskas virsta bekompromisiu „defu“, žinoma, išlaikant intro nuotaiką, ir salė ne tik kad palaiko, bet dar labiau įsismarkauja – naujasis gabalas neprašovė pro šalį ir pabudino visus naujam šėlsmui.

Vėliau nuskambėjo ir senesnių kūrinių iš albumo „Per Aspera…“. Iškart jaučiasi, kaip pasikeitė per trejetą metų jų muzika – melodingumo vieton stojo techniškumas ir brutalybė. Ir tai nėra blogai – kūrinai skamba stipriau, juose daugiau draivo ir noras kratytis koncerto metu gerokai išauga.

Grupė porą kartų išeina bisui, ko gero paskutinį kartą sugrodama „Requiem“, kuris tuo pačiu skamba ir šiam vakarui; trečiąkart, nors ir labai prašoma, jau nebetvoja, pagailėdama barmenės, prie kurios po koncerto pašnekėti ateina iš kažkur atsiradę porą vakaro kontingentui nebūdingų baltatreningių trumpaplaukių vaikinų. Po pasirodymo supratau, jog ne veltui OSSASTORIUM antrus metus išrenkami geriausia Lietuvos death metalo grupe. Manau, jog yra tikimybė, kad tolimoje ateityje galėsiu didžiuotis ir susisodinęs ratu krūvą vaikų porinti, jog gūdžiais 2003 metais „Ašmenų“ renginio Kaune metu, kai grupės nariai apie vakaro vinies vaidmenį turbūt nelabai galvojo, „Kreizhauzo“ tualete buvau Lietuvos metalinės scenos legendos paklaustas „nu, kaip koncertas?“

Įžvelgiu tokią gana juokingą tendenciją, jog ilgėjant plaukams gerėjo ir skambanti muzika, nors apskritai koncertas pavyko – išvengta itin didelių techninių problemų, grupės parodė, ką galėjo, o „šprotų efektas“ sukūrė bendrą šėlsminę nuotaiką. Džiugiai nuteikė iki tol man nematytas žiūrovų elgesys, kurie padėjo išsinešioti muzikantams instrumentus, susisukti laidus ir šiaip susitvarkyti. Nežinau, ar čia kalta sutrikusi mano kraujotaka, ar dar kas, bet net ir su žiemine striuke stovėdamas spūstyje ir krutėdamas, kiek aplinkybės leidžia, nepajutau padidėjusio šutesio, prakaitas nesruvo upeliais ir sugebėjau be alaus ištverti visą koncertą. Tvankuma per Kanibalo Lavono kramtymą pernai buvo žymiai baisesnė.

O šiandien tenka padaryti vieną išvadą – jei kaklą vis dar skauda, vadinasi prieš kelias dienas buvo metalas.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
amon_amarth
2006.02.05 16:33

“Kaip ir tikėjausi, rimtesnėje scenoje ko gero antrą kartą grojantys (berods alytiškiai) ENDARKENMENT”

pataisysiu endarkams “miglode” koncertas buvo trecias. (klaipeda- “prieplauka”, siauliai – “gruodo dvelksmas” na ir savaime aisku “miglose”) na dar galima pridet vietines reiksmes 2 koncertus kurie vyko alytuje. tai jau butu 5 koncertai. :)

VelnioNuotaka
2006.02.01 10:20

apie šeštą aš nieko nežinau, priėmėt penkis :)

DiEvA
2006.02.01 00:42

Taip, reportas smagus:)
chain – dziaugiuosi, kad nesudauzei to prakeikto stalo, buciau turejus daug bedos per tave. Dziaukis kartu, nes bedu butum ir tu turejes >:).
VelnioNuotaka – “krikshtijom” tik keturis narius, nesvarbu, kad planavom sesiems ausis nukapoti – tu karshchiavai namie, o dar viena kolege kazkur kitam LT kraste buvo.

VelnioNuotaka
2006.01.31 23:33

Po šimts, gal per griežtai mažumėlę parašiau..na nieko. Dar norėčiau pažymėti, jog ginklas nebuvo butaforinis. :)))

VelnioNuotaka
2006.01.31 23:20

“Prieš užlipant ant scenos OSSASTORIUM, įvyko „Giljotinos“ naujų narių priėmimo ceremonija. Žinoma, ją matė tik tie, kas stovėjo pirmose eilėse, mat naujajam nariui priklaupus, idant būtų įšventintas kalaviju, tesimatydavo tik kariu apsimetusio asmens (gal senesnio klubo nario?), kuriam buvo paskirta tai atlikti, grandininiai šarvai. Priimti iš viso trys nariai, tarp kurių ir „osių“ bosistas Vabalas.”

šiaip tai jau kariu ten nieks neapsimetinėjo jeigu ką..ir priimti buvo ne trys nariai, o penki. Degutuotas ausis išsiplaukit kitą sykį, arba bent jau pasitikslinkit info prieš rašydami (jeigu rūpi žinoma).

chain
2006.01.31 18:17

…viskas buvo tikrai neblogai……..aisku… vietos labiausiai truko…….na ir profesionalumo…endarkment’ams ir creeptor;iams…..a siaip like grupes tvojo is jegos,….kaip ir mano koja kaip pasiutus vanojo orleano stala……sakiau kad jie geleziniai – atlaike gyvulys…
pagarba…daugiau tokiu koncu kaune….m/

Birutė
2006.01.31 13:48

“Tvankuma per Kanibalo Lavono kramtymą pernai buvo žymiai baisesnė.”

Laikas greit bėga – Kanibalai buvo jau užpernai. O dar tvanku buvo per Ferrum Frost 4, ypač belaukiant koncerto.

Alpheron
2006.01.31 09:15

Vau, tikrai nerealus reportas; į vadovėlius tokį;)

Čadas
2006.01.31 09:01

Šiaip iš viso priėmė 5 narius :-)
Tik gal “ceremonijoje” dalivavo trys.
Vabalas, Anathema, Skleroze, Antipop ir JEAGER – nauji nariai.

Lizard King
2006.01.30 22:33

o kas buvo kiti du nariai prasimuse i Giljotinos kluba?:)

Crazyte
2006.01.30 20:51

pritariu – šauniai susiskaitė! ir info pakankamai, kaip nebuvusiam asmeniui :)

odium
2006.01.30 19:53

nu pakankamai ilgas reportas apie gan “nediduką” koncertą, bet labai nuotaikingas ir smagiai besiskaitantis:)

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus