MAYHEM „Daemon“ – šeštasis Chaoso Demonas

Turbūt būtų sudėtinga surasti kitą tokią kultinę (tikrąja šio žodžio prasme) grupę, kaip MAYHEM. Savižudybė, žmogžudystės ir bažnyčios deginimai devyniasdešimtųjų pirmoje pusėje yra būtent daugiausia šios grupės istorinis nuopelnas. Ir tai yra bėda. Daugelis, kažkodėl, MAYHEM, kaip reiškinį, ir vertina būtent per tais gūdžiais laikais nutikusių įvykių prizmę, apsėsti masinės hipnozės ant pjedestalo kelia Deadą ir jo „performansus“. O iš tikrųjų MAYHEM yra kur kas daugiau nei tai, ką reiškia grupės pavadinimas, chaosas.

MAYHEM yra ir visuomet buvo itin retomis progomis kepanti albumus ir visuomet kokybišką juodmetalį virinanti šutvė. Tiek pačioje pradžioje, tiek ir šiandien. Nesvarbu, ar tai paviršutiniškai brutalus, legendinis EP’akas „Deathcrush“, ar kultu tapęs teatrališkasis „De Mysteriis Dom Sathanas“, ar konceptualus ir futuristinis „Grand Declaration of War“. Nesvarbu, ar už mikrofono prakeikiantis Attilos šamanizmas, ar Maniaco psichodelika. Visuomet buvo įdomu jų klausytis. Kiekvienas grupės albumas savitas, išskirtinis ir vis kitoks. Jokio pramoninio įrašų kepimo ar saviplagijavimo iš jų tikėtis neverta. Vien reta kokybė. Ar vos prieš savaitę pasirodęs naujasis, jau 6-tasis studijinis ir pilnagrojis grupės albumas pavadinimu „Daemon“ atitinka grupės pastatytą itin aukštą kartelę? Ir taip ir ne.

Regis, kad MAYHEM tapo paprastesni, labiau nuspėjami ir primityvesni. Taip pat, klausantis albumo, galvos nepalieka mintis, jog grupė bandė ieškoti kažko naujo, tačiau, galiausiai, pasirinko paprasčiausią kelią – jie tiesiog padarė kokybišką leidinį, tačiau „Daemon“ skamba vis tik kitaip nei, tarkim, anksčiau išleistas „Esoteric Warfare“. Jei pastarasis albumas bandė apjungti „Ordo Ad Chao“ kūrinių struktūrą su „Grand Declaration of War“ militaristine psichodelika, tai „Daemon“ skamba lyg bandymas padaryti kažką panašaus į „De Mysteris Dom Sathanas“”, tik kitaip – tiesmukiškiau, moderniau ir pagal šiandienos standartus.

Galite užmiršti Attilos virkavimus ir kitas keistas balso vingrybes (nors prie mikrofono tas pats Attila!), girdėtas ankstesniuose albumuose, galite pamiršti, jau firminiu tapusią kūrinių struktūrą su tik ankstesnei MAYHEM kūrybai būdingomis pauzėmis ar kitomis sudėtingesnėmis, avangardiškomis detalėmis. Su „Daemon“ viskas kur kas paprasčiau ir žemiškiau. Gana primityvios gabalų struktūros, „kabliuojantys“ rifai ir pikta atmosfera. Jokių keistenybių ar avangardo šį kartą nėra.

„Daemon“ neabejotinai turėtų patikti tiems, kas muzikoje neieško kažko sudėtingo ar įmantraus. Tai puikus albumas galvai kratyti, o gyvai albumo kūriniai turėtų skambėti išvis galingai! Kūrinį „Malum“ išrinkčiau kaip labiausiai „vežantį“. O ir šiaip lygiai valandą skambantis albumas, turintis 12 kūrinių (iš kurių du yra bonusiniai trackai), dėmesio vertų momentų turi iki soties. Paprastas, primityvus, tačiau „kabinantis“. Manau, kad to ir užtenka. Šį kartą MAYHEM bandė būti paprastesniais ir tai jiems neblogai pasiteisino. Nieko revoliucinio, ypatingo ar išskirtinio, tačiau vis tiek neblogai ir stipriai. MAYHEM nesusipurvino savo vardo ir tai džiugina. Skanaus!

Vertinimas: 8/10

MAYHEM „Daemon“

© „Century Media“, 2019

01 The Dying False King

02 Agenda Ignis

03 Bad Blood

04 Malum

05 Falsified And Hated

06 Aeon Daemonium

07 Worthless Abominations Destroyed

08 Daemon Spawn

09 Of Worms And Ruins

10 Invoke The Oath

11 Everlasting Dying Flame (Bonus Track)

12 Black Glass Communion (Bonus Track)