LUCTUS „Stotis“ – pakankamai draivo, bet mažai įsimintinumo

LUCTUS „Stotis“ – antras albumas po ketverių metų pertraukos. Ganėtinai ilgai žadėtas ir lauktas po „Ledo Tako“ vėliava, galiausiai išleistas kito lietuviško leiblo – „Inferna Profundus Records“. Albumas pristatomas digipack CD formatu, tvarkingai sumaketuotu juodai baltu apipavidalinimu. Ant viršelio pateikta Kauno senamiesčio gatvelė, nors ir gerokai retušuota, bet atpažįstama tikram kauniečiui. Kai kurie dizaino elementai jau matyti „Fuck Off And Die!“ paskutiniame albume.

Šįkart albumas sudarytas iš septynių kūrinių, nei per ilgas, nei per trumpas – apie 45 minutės. Įrašas ir suvedimas, kaip jau darosi įprasta Lietuvoje, darytas pas Gintą Lundbergą „Phoenix“ studijoje. Techninei albumo pusei surasti kokių nors priekabių genėtinai sudėtinga. Albumo įrašas skamba aiškiai, atidirbtai, galingai ir atitinka europietišką metalo standartą. Kita vertus, įrašo kokybė neužtikrina albumo sėkmės, o tuo labiau – muzikos kokybės. Juolab, kad LUCTUS su naujuoju albumu „Stotis“ sieja daug naujų ambicijų ir planų.

Tad kokia ta muzika. Atvarte esantis įrašas Kaunas black metal brigade – ganėtinai tinkamai identifikuoja muzikos stilistiką. Taip, tai black metalas – gal ne visai toks juodmetalis, kurį įsivaizduočiau išgirdęs šį terminą, bet didžiąja dalimi – tai black metalas. Taip pat girdima nemažai thrash metalo įtakų. Jei anksčiau tarp LUCTUS ir FUCK OFF AND DIE! buvo didesni stilistiniai skirtumai, tai klausant naujausių albumų skirtumai mažėja. Užvedantys rifai, energinga ritmika – tai metalas, kuriam svarbesnis draivas nei atmosfera.

Pačioje muzikoje daugiau laisvumo nei susikaustymo, tik vietomis per daug užsižaidžiama intarpais ir rifais. Tas vietomis pagaunamas draivas ir rokenrolo dvasia neišlaikoma ilgai ir paskęsta monotoniškame albume. Keisčiausia, jog geriausi gabalai „Mirusių Žvaigždžių Šviesoj“ ir „Monotoniškas Juodmetalis“ yra ir ilgiausi albume, gerokai peržengiantys 8 minučių ribą.

Lyginant su ankstesniais LUCTUS darbais, albume „Stotis“ pagerėjo ir įgavo daugiau įvairovės vokalas. Melodingas vokalavimas vietomis primena OBTEST manierą. Visi tekstai lietuviški, nors ir nepateikiami kartu su CD, bet genėtinai lengvai suprantami. Tekstai pasidarė brandesni ir labiau tinkantys prie muzikos. Pačiam albumo gale pridėtas bonusas – 2 minučių industrinis/ambientinis gabalas „outro“, kuris visiškai nieko neduoda.

Nors LUCTUS albumas „Stotis“ gerai sugrotas ir puikiai įrašytas, gražiai išleistas, bet apskritai albumui trūksta išskirtinumo. Jame pakankamai draivo, bet mažai įsimintinumo. Paklausius keliolika kartų albumą, viskas lyg ir gerai, viskas lyg gerai klausosi, bet tai ne tas albumas, kuris galėtų kažkuo nustebinti daug klausiusius metalo muzikos. Apibendrinant europiniu mastu, šis albumas paskęs panašios stilistikos jūroje, Lietuvos mastu – vienas profesionaliausių ir geriausių pastarųjų metų metalo albumų.

Vertinimas: 8/10

LUCTUS „Stotis“
© „Inferna Profundus Records“, 2013

1. Nežiūrėk, nežibėk
2. Audra slenka virš miesto
3. Mano kumštis
4. Mirusių žvaigždžių šviesoj
5. Monotoniškas juodmetalis
6. Stotis
7. Pakaruokliška vienatvė