LUCTUS / ARGHARUS „Sonitus Caeli Ardentis“ – lietuviško black metalo ateitis

Taip pat skaitykite LUCTUS/ARGHARUS „Sonitus Caeli Ardentis“ – naujo karo riksmai metalinėje Lietuvos padangėje

Turbūt mažai kas nesutiks su teiginiu, jog naujausias „Ledo Takas Records“ leidinys, kaip ir skelbiama pristatyme, supažindina su šiuo metu dviem daugiausiai žadančiais savo krašto kolektyvais, grojančiais black metalą. Nors lietuvaičiams tai jau pakankamai žinomi projektai, bet užsieniečiui ši pažintis gali pasirodyti gan netikėta.

LUCTUS – tai Simono karinio juodmetalio projektas. Tiesa, gyviems pasirodymams, pasitelkus sesijinių muzikantų pagalbą, surenkama visa grupės sudėtis. Asmeniškai man LUCTUS geriausia žinomas iš 2004 metų albumo „Ad Arma“. Tuo tarpu šiam splitui pateikiami kūriniai, įrašyti 2006 metais „The Lair“ studijoje Italijoje, kur šiuo metu ir apsistojęs grupės lyderis.

Šiauliečiams ARGHARUS „Sonitus Caeli Ardentis“ tampa debiutiniu leidiniu. Sukėlę audringų ir pozityvių reakcijų bangą po pasirodymų festivaliuose „Tvaikas“, „Kilkim Žaibu“ ir kitur, muzikantai pagaliau pateikia savo kūrinius, įamžintus kompaktiniame diske.

Ir vis tik, ar tai tikrai yra leidinys, pristatantis tai, ką šiuo metu turim geriausia šioje srityje? Turiu sutikti, jog taip – tai dvi grupės, kurias negėda parodyti žmogui, nesusidūrusiam su lietuviška scena. Kita vertus, savam kieme viskas matosi geriau, todėl nori nenori imi lyginti, analizuoti, stebėti. Tarkim, kad ir LUCTUS naujosios dainos. Po „Ad Armos“ užkelta kartelė šį kartą peršokta nebuvo. Akivaizdu, jog muzika progresuoja technine prasme. Skambesys pakitęs labiau į thrash/black pusę. Dainos labiau orientuotos į greitį, agresiją, šleikštulį, kai tuo tarpu paskutiniajame albume daugiau dėmesio buvo skirta bendrai atmosferai. Būtent to aš tikėjausi ir šį kartą, bet progreso negalime laikyti neigiamu dalyku. Tiesa, vietomis persistengta su vokalu – balsas skamba negyvai, netikrai, lyg kokio roboto. Kai kur persistengta ir su gitarų partijomis – atrodo, jog jų partijos nedera viena prie kitos, tai iššaukia disharmoniją. Bet tai tik keli eilinio klausytojo pastebėjimai. Tuo labiau, kad tokie kūriniai, kaip „Už Lietuvą!“ ar „Age of Decadence“, puikiai patenkina ir mano norus bei lūkesčius.

Antrąją bendro albumo dalį sudaro keturi ARGHARUS kūriniai, įrašyti praėjusiais metais Rygoje, žymiausioje Pabaltijo „Phoenix“ studijoje. Akivaizdu, jog prisistatymui pasirinktas kokybiškas ir tinkamas variantas. Vis tik, tenka pastebėti, jog gyvai ši grupė skamba kur kas įdomiau, nei šiame įraše. Visų pirma, užkliuvo viena į kitą per daug panašios dainos. Ypač tas pasakytina apie kūrinių struktūrą – lengvai gali nuspėti, kur užgros viena, kur kita gitara, kada įstos vokalas ar bus padaryta maža pauzė. Skandinaviškais kanonais paremtoje muzikoje susipina nihilizmas, tamsa ir neapykanta. Pati muzika kupina dramatizmo, baugumo ir šiuo atžvilgiu (kaip ir skambesiu) primena olandus CIRITH GORGOR. Kad jaunuoliai grot moka, turbūt ne paslaptis – ne be reikalo tiek laiko repetuota. Bet asmeniškai aš, nors ir laikydamas šį įrašą tikrai profesionaliu, likau šiek tiek nusivylęs. Nors ir iki pilnos laimės trūksta nedaug.

Galutinį vertinimą sunku pateikti vienareikšmiškai. Man itin džiugu, jog lietuviškas grupes leidžia ir vietinė kompanija – patriarchai „Ledo Takas Records“. Leidinys profesionalus, išsamus, kokybiškas. Jo turinys – stiprus, agresyvus, tamsus. Ne per daug originalus, bet užvedantis ir įdomus, techniškas ir svarbiausia – savas. Tikiu, jog tai bus gera paspirtis tolimesnei šių grupių veiklai bei kūrybai.

Vertinimas: 7/10

LUCTUS / ARGHARUS „Sonitus Caeli Ardentis“
© 2007 „Ledo Takas Records“

LUCTUS
1. World of Blades
2. Filthy Blood, Guts and Shit
3. Už Lietuvą!
4. Don‘t Sign the Armistice
5. Age of Decadence
6. No Future [for your future]

ARGHARUS
7. Nusiramink prieš Audrą
8. Pašauktas Delčios
9. Žvaigždės Aukštybėj Užges
10. Niekšas