Reportažai

„Kilkim Žaibu XV“: neišvengiamai gerai. Kaip visada

2014.07.11 16:20, odium

Vytenio Jurevičiaus nuotr. Daugiau nuotraukų: čia >>

Šio reportažo įžangą, o tiksliau pirmąjį jos sakinį kūriau ir rašiau nemažiau kaip tris dienas… Ir net po šio fakto nesu tikras, ką čia toliau reikėtų rašyti. Nes kalbant apie „Kilkim Žaibu“, yra trys nerašytos taisyklės:

  • Kasmet nuvykti į festivalį yra būtina ir privaloma. Nebent metalas tau vžopu neįdomu.
  • Jei grupės tau neįdomios, varai pagert.
  • Kai geri, dažniausiai tau viskas zjbs.

wardruna-kz14

Tuo viskas ir pasakyta… Prieš festivalį kiek neramino faktas, kad be didesnių patogumų gamtoje teks praleisti tris naktis, bet nuogąstauta buvo visai be reikalo. Tad su sąlyga, jog penktadieninė festivalio programa buvo skirta labiau folk/ritual motyvais paremtoms grupėms, viską pradėjau gan ramiai ir pavėjui. Meluočiau sakydamas, jog be WARDRUNA tą dieną kas nors kitas man buvo įdomu. Net ir žymieji norvegai traukė tik todėl, kad savo repertuare turi tokį kūrinį, kaip „Solringen“, kurio gyvai vis tiek niekad negroja. Bet viltis durnių motina, žinia… Ir nors numylėtosios dainos nesulaukiau, bet apskritai WARDRUNA paliko gan šiltą ir malonų įspūdį. Tokiai vėsaus vakaro ir pasirodymo atmosferai labai tiko, kad scena stovi praktiškai ant ežero kranto. Kai kuriuos kankino klausimas, kaip pasirodys žymusis black metalo scenos pederastas aka Ghaal, bet reikia pripažinti, kad jo vokalinės partijos bei gerklinis dainavimas kolektyvo muzikai suteikė daug savitumo. Pagoniškas ritualas, iš praeities atklystančios emocijos, nepažinti sąlyčiai su aplinka – būtent taip man „susiklausė“ WARDRUNA. Nors teko girdėti, kad daug kas liko nesužavėti šiuo pasirodymu, bet taip buvo turbūt dėl to, kad ritualo ir kažko nežemiško ten daugiau nei muzikos.

Šeštadienį pirmuosius savo dėmesiu pamaloninau švedus EREB ALTOR. Doom ir vikingišką metalą grojantis kolektyvas buvo vienas iš tų, kuriuos itin norėjau pamatyti, nes įrašuose šios grupės muzika skamba žavingai ir patraukliai. Deja, šiandien apie jų pasirodymą kažko itin konkretaus pasakyti negalėčiau. Pamenu tik tiek, kad buvo bent jau neblogai. Skambėjo aiškiai ir užtikrintai, nors šiurpuliai per kūną nėjo. Dar mažiau įspūdingai ant scenos atrodė MERESSIN. Prisipažinsiu, šių žemaičių muzika niekada nekėlė didelio žavesio ir jų kultinis statusas tam tikrų žmonių akyse atrodo gan mįslingai. Ir nors grupė neseniai pristatė visiškai šviežią diską, tačiau scenoje per tuos metus niekas nepasikeitė. Grupė tiesiog groja MERESSIN stiliumi. Lyg ir užvedanti muzika, turinti savotiško draivo, bet man tai nulis emocijų. Kažkur nesueina mūsų laukai…

meressin-kz14

endstille-kz14

Va apie ENDSTILLE jau galiu papasakoti kiek daugiau… Esu susidaręs nuomonę, kad šis kolektyvas neturi deramo dėmesio ir palaikymo už gimtosios Vokietijos ribų. O be reikalo. Grupė gyvuoja beveik penkiolika metų ir per juos spėjo išleisti jau aštuonis studijinius albumus. Ir visi jie daugiau/mažiau puikūs! ENDSTILLE pasirodymo pradžia nebuvo tobula, nes, kaip ir daugeliui šio festivalio grupių, vokalas buvo per smarkiai iškeltas ir gožė kitus instrumentus, tačiau vėliau situacija kiek pagerėjo ir tai leido pajusti tikrąją kolektyvo jėgą. Jei klausiate manęs, tai ENDSTILLE gitarų partijos yra nesveikai geros! Jų skambesyje bei bendrame derėjime tiek daug nuožmumo, jėgos, pykčio ir kitų privalomų emocijų, kad net gaila, kad vokalas nėra itin tinkamas jų muzikai. Grupei taip pat trūksta patirties scenoje, nes bendravimas su publika pasirodė gan šabloniškas, netgi šiek tiek sukaustytas. Bet apskritai, kolektyvas pateisino lūkesčius, nors ir vėlgi nesugrojo mano mėgstamiausių kūrinių.

Daugkartiniai festivalio svečiai ir turbūt žymiausia Pabaltijo metalo grupė SKYFORGER nustebino atlikdama dalį kūrinių iš senosios kūrybos, tarp kurių atsidūrė ir „Night of the Winter Solstice“, kadaise įtraukta į „Dark Fire Dancing III“ rinkinį. Tiesa, šiandien ši daina skamba jau kitaip nei prieš penkiolika metų, kaip ir visa SKYFORGER kūryba – gal kokybiškiau, gal dvasingumo mažiau. Kaip ir bendras latvių pasirodymas – gerai atliktas, stiprus, bet be gazo

skyforger-kz14

Kas yra ASPHYX ir su kuo jie valgomi, pristatinėti turbūt nereikia. Grupės įrašai niekada nekėlė didesnių emocijų, bet štai šis, mano pirmą kartą matytas gyvas olandų pasirodymas buvo kažkas tokio! Vyrukai su rimta patirtimi ir tas smarkiai jautėsi. Nors groja jie su viena gitara, bet tas senos mokyklos metalas skambėjo ypač stipriai. Vietomis užlėtintas, bet galingas ir energingas deathas turėjo tiek draivo, kad būtų užtekę visoms festivalio grupėms. Vokalistas Martin van Drunen paprastai ir nuoširdžiai bendravo su publika, nuolat skaldė bajerius ir taip tik dar labiau kėlė pasirodymo vertę. Man ASPHYX su savo dinamišku, labai užvedančiu death metalu ir nežmonišku vaibu tapo šių metų „Kilkim Žaibu“ pagrindine vinimi! Iš reakcijų buvo galima suprasti, kad tikrai ne man vienam.

asphyx-kz14

moonsorrow-kz14

Po olandų suomiams MOONSORROW neliko nieko kito, kaip tik atiduoti skolą už savo ne patį geriausią koncertą 2005-aisiais dar „Plūgo Broliuose“. Turiu pasakyti, kad tai jiems pavyko ganėtinai sėkmingai, ką galbūt įvertino ir publika – prie scenos susibūrė nemaža masė ilgaplaukių. Nors kai kas bandė juos lyginti su kraštiečiais ENSIFERUM ar KORPIKLAANI, na, bet susimilkite – tai visiškai skirtingos kategorijos, dvasingumo lygis ir apskritai muzikinis žanras. MOONSORROW – tai labai neprastas atmosferiško pagan/black metalo su tam tikromis folko priemaišomis pavyzdys. Gaila, kad grupė mažai dėmesio skyrė ankstyvajai kūrybai, tačiau iš esmės pasirodė labai neblogai ir išpirko beveik dešimt metų nešiotą kaltę prieš lietuvius. Na bent jau prieš mane. Skambėjo jie labai atmosferiškai, subtiliai, o gerų, stačiai gražių kūrinių savo repertuare jie tikrai turi per akis.

Sekmadienio rytinę programą pradėjo NRCSSST. Turiu gan kategorišką nuomonę viso shoegaze/post reikalo invazijos į sunkiąją muziką klausimu, bet šis jaunuolių kolektyvas yra turbūt geriausias šio modernaus žanro atstovas tėviškėje. Muzika sudėliota pagal geriausius stiliaus standartus. Sodrus skambesys, tinkamas vokalas, kaip ir priklauso atmosferiškai muzikai. Man vis dar nesuprantamas jaunų ir gerai instrumentus valdančių žmonių noras groti viską, t. y. visus stilius iš eilės, bet iš kitos pusės NRCSSST yra įrodymas, kad jei nori – gali tą padaryti gerai.

PHRENETIX baudos balų prisirinko dar „Wacken Metal Battle“ finalo Vilniuje metu, tad čia taip pat buvo proga pasitaisyti. Reikia pasakyti, kad išvados buvo padarytos – nežinau, ar dėl jaudulio, ar dėl kitų priežasčių, bet per „WMB“ finalą vokalistės Linos vokalas skambėjo žiauriai skystai ir silpnai. O dabar, atrodė, kad viskas lyg ranka nuimta – gerklės jėgos užtenka, muzonas toks pat geras ir techniškas, įdomus. Pasirodymas patvirtina, kad PHRENETIX – turbūtt įdomiausia jaunosios kartos thrash komanda. Belieka tikėtis, kad dar tobulės ir lygį palaikys.

juodvarnis-kz14

Ką norėjo pasakyti THRASHLESS, aš nelabai supratau. Trys vyriokai, kaip estai, tai tikrai šnekėjo per daug. Vietomis jų zulinamas thrash metalas, kuriame jautėsi ir nemažai crossover bruožų, skambėjo visai neblogai ir gitaros atrodė patrauklios, bet apskritai – nieko per daug įsimenančio. Netgi JUODVARNIS, su savo ilgomis ir ištemptomis kompozicijomis labiau kaustė dėmesį. Nieko keisto – turbūt viena įdomesnių komandų šiuo metu mūsų scenoje. O dar ir ant šiokios tokios bangos, kurios, reikia pridurti, jie tikrai nusipelno. Švarus vokalas savo partijas neblogai patempia, muzika gan įvairi, kupina skirtingų ritmų, rifų peršokimų. Įdirbio rezultatai jau jaučiasi. Tik įdomu, kaip į lietuviškus tekstus reaguoja/reaguos užsienio publika, a?

Ne ką mažesnį įdirbį per paskutinius metus į save sudėjo ir LUCTUS, tad nieko nuostabaus, kad šiandien tai – viena profesionaliausių ir tikros grupės statusą užsitarnavusi komanda. Grot jau gali ir užsimerkę. Dainos – tikrai gerai žinomos, tautiečių dainuojamos dažniau nei Lietuvos himnas. Tik štai amžina blekerių su corpse-paintais problema – dieną, šviesiu metu trūksta sakrališkumo, ritualo. Bet tokios problemos visai nedarė įtakos lenkų THY WORSHIPER pasirodymui. Bet čia jau atskiras ir man nelabai suprantamas kosmosas. Šamaniški eksperimentai, maišyti su folk ar dark metalu – nieko nesupratau, per kurią vietą tuos tai vošipe nagrinėti… Jei kas paaiškins – padėkosiu.

luctus-kz14

Norvegų VULTURE INDUSTRIES laukiau labiau nei bet kokio kito kolektyvo, nes per paskutinį pusmetį ir daugiau tai yra viena mano labiausiai klausomų grupių. Tikiu, kad jiems reikėtų skirti daugiau dėmesio apskritai, tad čia buvo šansas, kad apie šį nuostabų kolektyvą sužinotų kiek platesnės lietuvių masės. Pradžia buvo siaubinga – vėl užkeltas vokalas, šiek tiek pro šoną traukiantis vokalistas ir gan tragiškas skambesys. Laimei viskas truko neilgai ir jau nuo antro kūrinio buvo galima atsipalaiduoti bei mėgautis šio avangardinio metalo desertu. Gaila, kad išvakarėse mirė vieno iš gitaristų tėvas, todėl grupė festivalyje pasirodė tik su viena gitara, ir antrosios trūkumas buvo gan smarkiai jaučiamas. Su ja VULTURE INDUSTRIES būtų skambėję galingiau, sodriau, įmantriau. Bet ir be jos tai buvo vienas įdomesnių pasirodymų Žaibuose. Tai – lyg mini spektaklis ar metalinis kabaretas. Grupės vokalistas (kartu ir lyderis bei įkūrėjas) Bjørnar Nilsen – be galo charizmatiška ir teatrališka asmenybė, scenoje, šalia jos ir publikos tarpe surengusi interaktyvų šou. Turbūt tai labiausiai ir patiko publikai, kuri negailėjo plojimų. Jei esate matę, kaip koncertų metu atrodo ir elgiasi NAPALM DEATH vokalistas Barney, tai Bjørnar yra kiek progresyvesnė bei teatrališkesnė jo kopija. O VULTURE INDUSTRIES koncertas buvo puikus ir stulbinantis. Bet dar kartą į juos pažiūrėti, tik su dviem gitarom – būtinybė.

vulture-industries-kz14

destroyer-kz14

Australų DESTRÖYER 666, prisipažįstu, negirdėjau. Tiksliau, girdėjau, bet iš labai toli, nors garsas buvo neblogas. Kas matė, sakė, kad buvo visai nieko. Juokingiausia, kad iš vakaro grupė susipyko, kažkas ten kažkam išlaužė ranką ar tai nosį, ir dėl to kolektyvo viduje buvo puiki atmosfera.

Kai grojo NOKTURNAL MORTUM, prie scenos buvo daug vėliavų. Gerai, kad grupė per daug nedaugžodžiavo apie šiandienines šalies realijas, nes tikiu, kad visi ir taip supranta, kas ir kaip. Tad buvo galima mėgautis grupės užsitarnautu lygiu bei muzika. Tiems, kuriems kaip ir man geriausi kolektyvo metai buvo su „Нехристь“ leidyba, naujoji kūryba kelia kiek kitokius, bet vis tik stiprius įspūdžius ir jausmus. Trečią kartą Lietuvoje, tai nieko per daug naujo – gerai atlikta, dvasinga kūryba. Galios ir įtaigumo ten užtektinai.

nocturnal-mortuum-kz14

rotting-christ-kz14

O ROTTING CHRIST kelintą kartą? Gal jau 33-ią? Turbūt dėl to ne taip jau labai ir įdomu, nebent paskutinis grupės diskas „Κατά τον δαίμονα εαυτού“ kelia ypatingus jausmus. Man nekelia. Bet reikia pripažinti, kad ant scenos grupė atrodo kaip tikri profesionalai. Žino, kur kojas pastatyti, kad atrodytų įnirtingai, kada plaukus pasukt, kad būtų efektingai… Skamba galingai ir tvarkingai (kalbu beveik eilėmis). Užtai Sakiui ir respektas.

Taip ir užbaigėm. Kad viskas buvo smagu ir gerai, nereikia ir sakyt, nes ši tradicija jau kartojasi metai iš metų…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
XIII
2014.07.30 08:34

gerai susikaitė, kaip sakoma

Morandis
2014.07.16 15:42

Smagus reportazas. Pagerbike!

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus