Reportažai

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

2013.12.12 00:00, Shvitripopiergaila

Indrės Simanavičienės nuotr.

Du dalykai.

Pirmas – abiejų 7 leidimas iš tikrųjų yra ne 7-tas leidimas.

Windows 7 yra 6.1 relyzas, neseniai atšventęs 4-ąjį gimtadienį, kuris šiaip yra dvidešimt trečia klientui skirta versija, savo pavadinime turinti žodį „Windows“, jei neskaičiuosime smulkesnių kiekvienos versijos versijų po taško.

„MountainRock vol.7“ yra 9-asis renginys, turintis pavadinimą „MountainRock“ ir skirtas paminėti renginių ciklo dešimties metų jubiliejų, po kurio vėliava tai buvo jau vienuoliktasis renginys, vykęs iš viso 7 skirtingose vietose.

Antras – abu yra geri. Gal ne tokie kaip televizorius, pro kurį vos tiktai nubudęs aš galiu išvysti jus, pasaulio vaikai, bet vis tiek geri.

O pogrindinis-pagrindinis skirtumas? Sklaida vartotojų tarpe. Didelė dalis potencialių „MountainRock“ lankytojų lapkričio 9 d. vakarą leido arba viename iš gausybės konkurentinių renginių, arba prie savo nelegalių „Windows 7“. Ypač, pasak Tomo Iškrypėlio ir jo komentarui renginio feisbuke pritarusio Ryčio Bulotos, trūko jaunimo.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?Natūrali atranka

Šiam alternatyvios muzikos renginiui buvo kaip niekad gausu alternatyvų. Pasak „Facebook“ statistikos, 130 potencialių bilietų nupirkėjų deklaravo ėję pramogaut į THE SKYS gimtadienį. Senokai girdėta KATEDRA vilniečius viliojo niekur nevažiuoti ir patūnoti jaunuomenės pamėgtame „Muzikos rūsyje“, su kuo besąlygiškai sutiko 49 žmogystos. O kur dar „Metro Rock Battle” II-as atrankinis turas (241 dalyvis) ir „Bix“ okupavę pinigingi barzdylos MOREKORABLI (67 apsilankėliai) su palaikymu? Akivaizdu, kad gausesnio vilniečių desanto tikėtis buvo naivu. Laimei, atvyko bent jau renginiui ištikimybę paskelbusi, tačiau šįkart jo nefotografavusi Renata „Crazytė“ Drukteinytė.

Deja, ir kauniečių pajėgos tąvakar išsiseparavo. 85 žmonės išvyko pogintis į keliskart mažesnį „Underground Pub“ pagal trijų viską ištaškančių grupių thrash metal. Nereikia pamiršti ir roko nesiūliusios, bet paskutinįjį sudiev (tik gerokai tikresnį nei tą, kuris nuolat skamba iš lapkričio 9 d. tautiečių dėmesio taip pat prašiusių SCORPIONS lūpų) tarusios „Fluxus Ministerijos“.

Beliko vos 145 „Facebook“ abonentai, pažadėję atsidurti antrus metus iš eilės po savo betoniniu sparnu, it motina višta, renginį priglaudusiame lofte „Gargaras“. Apie tikslesnį žiūrovų kiekį spręsti buvo sunku, mat nemenka jų dalis renginį patogiai stebėjo iš tamsoje skendinčių sėdimų vietų. Tačiau, lyginant su praeitais metais, stoviniavusiųjų sumažėjo, rūkomajame buvo visai gaivu, o foosball stalas gavo progą sužinoti, kaip jaučiasi Vytauto parko atrakcionai. Nepaisant mažesnės auditorijos, susirinkimo vietoje tvyrojo teigiama atmosfera, kurios prisotinti buvo didžiumos scenon lipusių ansamblių numeriai.

See no DEVLSY, hear no DEVLSY

Tikėjausi, kad renginys ir šiemet kažkiek vėluos, tačiau tokia dedukcija, deja, kainavo gerą gabalą vakaro startuolių DEVLSY pasirodymo.

Kadangi visus kolektyvus, išskyrus MOUNTAINSIDE, mačiau pirmąkart gyvenime, iš pradžių maniau, kad čia EXTRAVAGANZA, bet šiurkštus vokalas ir lėtas, šaltas skambesys pasufleravo, kad tai „black metal/shoe gaze“, o ne „post black rock“ išskyros pasiekia manąsias ausis.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

Pastebėjau, kad grupės nemėgsta savęs identifikuoti kaip konkretaus žanro atlikėjų, nenorėdamos „įsprausti savo kūrybą į kažkokius rėmus“, bet keista matyti, kad tą patį mėnesį vykstančiuose koncertuose kolektyvai pristatinėja skirtingų žanrų programas. Antai DEVLSY po „MountainRock“ pakėlė akis nuo apavo aukštyn, publikai dovanodama „post black metal“ pasirodymą. „Stojasi“ klausimas, ar tie pavadinimai sugalvojami tik iš reikalo/juokaujant, nes reikia kažką parašyti žiniasklaidai, ar pati žiniasklaida stilius nustato savo nuožiūra?

Nors nugirdau tik paskutinius tris kūrinius, galiu teigti, kad DELVSY ne veltui daugiau nei du metus brandino savo muziką. Lyg to būtų maža, kompanija pademonstravo vienareikšmiškai geriausias vaizdo instaliacijas tą vakarą, kurių autorė Fotoprincess pelnytai įrašyta oficialion kvinteto sudėtin. Projekcijos buvo labai atmosferik, kaip ir pats pasirodymas, kurio dar atmosferiškesnės inkarnacijos išskirtinėje erdvėje, deja, neteko išvysti. Pavydžiu tiems, kurie buvo jo užburti ir nekantriai laukiu kitų progų.

Vakaro šeiminykas

Apskritai vakaro vedėjo buvimas yra smagus dalykas ir turėtų būti populiarinamas Lietuvoje. Po DEVLSY pasirodymo sužinojau, kad organizatoriai pratęsė šią tradiciją. Deja, nebe taip sėkmingai.
Šiemet iš Mega’on Hera Crarihus mikrofoną perėmęs ir šiaip jau prie kalbėjimo viešai pratęs filosofijos dėstytojas Nerijus Čepulis arba pernelyg pasitikėjo savo improvizacijos gebėjimais, arba per mažai ruošėsi planuotoms mizanscenoms.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

MOUNTAINSIDE pristatymo metu humanitaras ėmė „subtiliai“ žaisti, ar tai, it koks Herakleitas, žosti Mountainrock/Mountainside pavadinimais juos čia pat dekonstruodamas taip, kad baisu darėsi net šalia stovinčiam Ryčiui Bulotai, kuriam, nerandant adekvatesnės reakcijos, beliko šypsotis ir, neturint po ranka būgnų „sting“ sumuščiai (kodėl nepadėjo brolis?), po kiekvienos vedėjo frazės rodyti „m/“ gausiausiai tą vakarą sceną aplipusiai publikai.

Lyg to būtu maža, grupę EXTRAVAGANZA tamsiaplaukis mokslų daktaras pristatė ispaniškai. Kodėl? Žodis yra tarptautinis ir konkrečiai su ispanų kalba bendro turintis tiek, kiek varna ir rašomasis stalas. Ne „Ispanų kultūros savaitėlės‘13“ uždarymui specialiai suburtas choras juk lipo ant scenos. O jeigu vedėjas manė, kad pristatyti grupę užsienio kalba būtų ekstravagantiška, tai gal kiek ir geriau, tačiau tai nepateisina ispanų kalbos pasirinkimo šio akto atlikčiai. Po galais, net Donskis komplimentiškai prancūziškai komentuodamas kolegės updated cover photo (maniau taip daro tik „paprasti“ žmonės) turėjo tam pagrindą.

Tad por qué vedėjas tai padarė ne angliškai, dėl „ekstravaganzą“ išpopuliarinusio J. R. Planché? Por qué ne prancūziškai dėl J. R. Planché dramoms įtakos turėjusių prancūzų teatro analogų? Por qué ne itališkai dėl paties žodžio kilmės? Por qué ne lotyniškai dėl dar kilmingesnės paties žodžio kilmės? ¿Por qué?

Gerbiu Čepulį kaip dėstytoją, drįstantį save vadinti filosofu, – vardu, kurio dažnai tiesiog bijodami atsakomybės neva iš kuklumo šalinasi jo kolegos, tačiau tą vakarą Nerijus buvo ne savo haskių traukiamose rogėse. Tokiais atvejais geriau sklandžiai ir trumpai iš popieriuko, arba tiesiog ne.

Kas geriau nei katė maiše?

Po DEVLSY – persikraustymo pertrauka. O po jos vaizdas bei garsas scenoje kardinaliai pasikeičia. Susičekinti jon lipa sostinės pankroko all-stars kolektyvas ERKĖ MAIŠE, o patsai frontmenas ČIUBAS, neturėdamas reikalo prie nieko derintis, rymo prie staliuko salėje.

(Prisimenant praeitą festivalį, šis buvo dvigubai žvaigždiškesnis, nes turėjo ir antrą pažibų rinkinį iš Latvijos DAS SONTAGS LEGION, o pernai pasirodė tik UNLOST, vėliau kažkur paslaptingai dingę. Bet užteko nueit į „Facebook“ ir tapo aišku, kad grupė pernai pradėjo įrašinėti albumą, neteko vokalisto, bet dabar jau užsiima masteringu. Kalbant mediciniškai, vandenys jau nubėgę, tad iki naujagimio „Weightless Wisdom“ jau nebetoli. Gal kitame „MountainRock“ ta proga jį visą ir sugros, jei mikrofonokrioklio paieškos bus vainikuotos sėkme, o ne kate maiše?)

Grupė, ir ypač lyderis, turėjo tokią masę energijos, kurią sugebėjo perduoti kaip niekas kitas tą vakarą lipę ant scenos. Na, gal INOKENTIJ MARPLS driokstelėjo panašiai smarkai, bet jie atstovauja linksmesniam, o ne agresyviam punk ir grojo jau gerokai apšildytai publikai.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

Deja, gal bijodami encefalito, o gal Laimo ligos, žiūrovai grupės keliamo siausmo metu laikėsi atsargiai ir atokiai. Keletas apsauginio aptvaro įsikibusių galvapurčių ir vienas šokinėtojas salės viduryje – tiek to veiksmo iš publikos.

O iš grupės lyderio Čiubo kalorijos trykšte tryško. Nedaug trūko, kad vokalistas iššoktų iš jo gabaritams ir ekspresyvumui neapskaičiuotos scenos. Čiubas agresyviai mosavo smūgio formos kumščiu ore, kartais panašų veiksmą atlikdavo kakta ir veik po kiekvienos dainos pamokančiai tardavo „Va taip va“, kartkartėm išsireiškimą sustiprindamas dalelyte „bl#t“. Pasirodymas vežė. Tokia energija ir yra tai, dėl ko mėgstu ją pasiskolinusį thrash metal.

Kaip ir MOUNTAINSIDE, grupė pristatinėjo naują albumą. Pasibaigus pasirodymui jį nusipirkti beveik norėjosi, bet šiaip neklausau pankroko, tad susilaikiau it per kokį Adventą.

Energijos pakalnė

Kaip ir ČIUBAS SU ERKĖ MAIŠE, MOUNTAINSIDE pristatinėjo naują albumą. Pirkti taip ir neužsinorėjau, mat patsai pristatymas, deja, neužvežė.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

Pasirodymas iš visų išsiskyrė „konceptualumu“ – kūriniai praktiškai be pauzių, nebuvo kada nė rimčiau paploti. Ryčio vokalas išimtinai harsh. Apie ką dainuojama, neturiu supratimo, nes harsh suprasti sunkoka, o ir įgarsinimas nebuvo stebuklingas – viskas džeržgė ir dūzgė.

Man aišku, kad grupė (vėl) keičia kryptį, o galbūt išgyvena tam tikrą „Transition“ laikotarpį. Bet neaišku, ką joje kelinti metai daro antrasis vokalistas. Pernai jis į scenos vidurį dar išeidavo, dabar išvis kampe stovėjo per kelias dainas. Jei taip ir toliau, tai „MountainRock vol.8“ jo visai nebeliks. Ir nematau tame nieko blogo, nes nesuprantu, ką papildomai jo indėlis duoda grupės skambesiui.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?O štai „naujojo“, man pirmąkart matyto, antrojo gitaristo Ugniaus vokalo paslaugų atsisakyti neverta. Jo kriokimas yra tiek efektyvus, tiek ir efektingas (žr. nuotrauką). Tokios pozos išlaužtos dar nemačiau jokiame Lietuvos undergroundo koncerte. Siūlau patentuoti kaip „firminį judesiuką“ ir teikti pavadinimus komentarų skiltyje, nes tokių signature dalykų labai trūksta mūsų grupėms. Bet jei Čiubas nenustos po kiekvienos dainos sakyti „va taip va bl#t“, jei EXTRAVAGANZA savo „apšilimo“ ritualą padarys tradiciniu, turėsime ir mes kažką panašaus į Lemmy Kilmister anti-shoegaze santykį su mikrofonu, Angus Young „sugipsuotos kojos“ šokį ar Robo Halfordo „oro pagadinimą motociklo išmetamosiomis dujomis“. Ne visos grupės nori daryti šou, ne visoms to reikia, bet išsiskirti reiškia neišnykti. O neišnykti reiškia įeiti istorijon.

Pasigedau soliakų. Nors ir buvo du gitaristai, dažniausiai jie grojo panašiai tą patį. Naujojo gitara septynstygė, bet tai nebuvo išnaudota, o Šarūnas greičiausiai grojo nusidowntuninęs iki D ar C (neturiu klausos).

Šiais metais grupė menkesnį dėmesį skyrė įvaizdžiui. Anksčiau (pvz., per praeitą „MountainRock“) muzikantai nusiimdavo akinius, o dabar abu broliai buvo su akiniais. Rytis nepergyveno ir dėl retėjančio viršugalvio, priešingai nei kartas nuo karto Kaune sutinkamas THUNDERTALE birbynininkas. XESS irgi nebeturi nei mergų, nei suderintų rūbų, o paskutinįkart Bėska irgi buvo su nebe juodais akiniais. Atrodo, kad šiems ištikimos per amžius liks tik jautriai į šviesą reaguojančios Tomo Augulio spangės. O gal tokią akinizaciją lemia tiek MOUNTAINSIDE, tiek XESS posūkis tamsesnio skambesio link? Šitoje vietoje neįmanoma neprisiminti viską galimai paaiškinančio Shaltimiros piešinio.

Grįžtant prie muzikinės pasirodymo dalies, 1998 m. įrašytos „Birutės“, be abejo, buvo prašoma. Tačiau grupė ignoravo salės įgeidį, kai praeitame dešimtmetyje į tokius prašymus dar reaguodavo šypsenomis, o kartais netgi ir sugrodavo, it per kokį pageidavimų koncertą.

MOUNTAINSIDE taip pat atiteko blogiausios festivalio videoinstaliacijos, priminusios Windows 95 ekrano užsklandas, apdovanojimas.

Kaip ir ČIUBO, taip ir MOUNTAINSIDE pasirodyme labiausiai patiko 3 numeriu skambėjusi daina. Abi pasižymėjo intensyvumu, ko šeimininkų pasirodyme man pritrūko. Kitos dainos man buvo per lėtos ir per mažai atmosferiškos, kad iššauktų kažkokias emocijas. Tai vienintelis pasirodymas, kurio eigoje trumpam nutraukiau klausymo aktą, pasišalindamas į pagalbines renginio patalpas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nebuvo pavaryta. Noriu būtinai išgirsti daugiau su geresniu garsu kitoje aplinkoje. O proga tai padaryti namuose jau yra – naujasis albumas prieinamas dykam perklausymui „BandCamp“ paskyroje.

Kuo skiriasi kupranugaris nuo DAS SONNTAGS LEGION?

Kupranugaris gali ištverti negėręs ilgiau nei savaitę. Pas Sontagus demonstratyvaus alko-užvartojimo netrūko. Centre gitaristinęs ilgaplaukis pasidžiaugė „Cento“ vynu, vėliau visi draugiškai pasidalino „Suktinio“ flečkute, kurią „damušti“ nemenku mauku teko tykiąjam bosistui.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

Sontagų pasirodymas buvo smagus, atmosfera konkuruoti galintis su DELVSY. O kas tąvakar pavarė geriau, nepasakysiu, nes DELVSY nemačiau nuo pradžių. Be to jiems teko nedėkinga renginio atidarytuvų dalia.

Latviškasis „Sekmadieninio legionas“, okupavęs paskutines šeštadienio valandas, turėjo antras pagal gerumą instaliacijas su klaidžiojimo po mišką patirtimi. Juodai baltos jos būtų atrodę geriau, bet gal pabijota sąsajų su „Projektu: Bleiro ragana“? Kas dar tiki, kad ten rimta dokumentika, prispažinkit komentaruose.

Nesu klausęs daug post-roko, bet pastebiu, kad dažnai jo kietumas būna tame, kad viskas prasideda lėtai, fragmentiškai, o tada visi atlikėjai ima pjauti per savo instrumentus, dėl ko klausytojus ištinka kulminacinė garso banga, kurioje fūzas ir būgnai sukuria garso sieną, ištapetuotą melodijos raštais. Boso visame tame aišku nesigirdi, todėl jis gali drąsiai pradėt antrą flečkutę – bet kuriuo atveju ties juo ji ir pasibaigė! Būtent tokią kompozicijų struktūrą iliustruoja žanro korifėjų GOD IS AN ASTRONAUT šmotas „All is Violent, All is Bright“. Panašiai varė ir DAS SONNTAGS LEGION.

Nekaltasis Marplas

Šį pavadinimą antroji ir paskutinė pankova festivalio grupė priėmė 1987 m., du metus prasiautėjusi po „grindcoriniu“ vardu AKLOJI ŽARNA.

Prieš 25 metus Kaune grojusiam lyderiui Raimonds „Dambis“ Lagimovs talkino DAS SONNTAGS LEGION būgnininkas Ēriks Lizbovskis ir bosistas Ivo „Skrisp“ Stankēvičš. Kaip nuotaikingai rašoma ištraukoje iš lietuviško fanzino, likusius originalios sudėties narius atsivežti būtų buvę problemiška. Būgnininkas 3,5 metų praleido kalėjime dėl pabėgimo iš armijos, o naujasis festivalio „Vilnius Underground ‘89“ eigoje norėjo pabėgti iš renginio. Tuo tarpu pirmasis bosistas Didzis Erra apleido grupę, netekęs dešiniosios rankos piršto, o jo pakaitalas į vieną renginį atsinešė 50 naminės butelių.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?

Kaip ir visa grupės istorija, taip ir antrasis pasirodymas Kaune buvo linksmas, išjudinantis ir užvežantis, lydėtas gausių aplodismentų ir neleidęs MOUNTANSIDE sutrauktai publikai išsiskirstyti. Latviais džiaugėsi ir šypsenos veide neslėpęs Rytis Bulota, didžiąją pasirodymo dalį pragniaužęs apsauginės tvoros turėklus.

Būtų nuostabu, jeigu grupė nenustotų koncertuoti ir taptų dažnesniu reiškiniu Lietuvoje. Atlikėjai atrodė patenkinti pasirodymu, publikos reakcija, dėkojo už palaikymą ir, tikėkimės, dar sugrįš driokstelėti like there’s no tomorrow.

EXTRAVAGANZA

EXTRAVAGANZA išvaizda priminė Teddy Boys stilių, su švedų COVENANT ir kitų kostiuminių grupių vizualinės išraiškos priemaišomis. Tačiau siekiant vizualinio vienalytiškumo, bosistui reikėtų prisiauginti daugiau plaukų, o vokalistui naudoti raudonį slepiantį makiažą. Visa tai nebūtų svarbu, jeigu pačiai grupei įvaizdis rūpėtų tiek pat, kiek jis šiuo metu rūpi aptartiems MOUNTAINSIDE ar XESS.

Pradėjus apie estetiką, verta paminėti vizualizacijas. Jos gal ir nieko, bet kadangi ekraną užstojo instrumentai ir šiaip kokybė nebuvo labai gera, nėjo su kūriniais sieti rodomų vaizdų iš kažkokių senų, bet jau spalvotų filmų. Filmai spalvoti, o įvaizdis juodai baltas, tik pasirodymo pradžioje demonstratyviai atsigertas viskis ir jaunojo vokalisto skruostai vaiskesnėmis spalvomis švietė.

Grupės post black rock skambėjo originaliai. Palyginti lengva, bet tamsi ir turinti gyvybingumo muzika gal ir ne visai dera su harsh vokalu, tačiau labai gali būti, kad mano ausis tiesiog pasiduoda stereotipams. Dėl jauno amžiaus ir vėlaus pasirodymo smarkiai prasiskirsčiusiai publikai EXTRAVAGANZA neparodė viso potencialo. Bet jaučiu, kad šis kolektyvas, jei tik nesustos, dar gali driokstelėti nacionaliniu lygmeniu. To ir linkiu.

Kiek bendro tarp „MountainRock“ ir „Windows“?Pabaiga

Nenusivyliau šeštadienį pasirinkęs būtent šį renginį. Progos pamatyti krūvą negirdėtų ir įdomių grupių, susipažinti su pasikeitusiais MOUNTAINSIDE, pagaliau pirmąkart šį sezoną aplankyti tikrai „loftišką“, panašaus kirpimo renginiams priderantį „Gargarą“. Todėl tikiuosi, kad dešimtasis, jubiliejinis „MountainRock vol. 8“ įvyks jau 2014 m. ir bus geresnis už analogišką Windows versiją. Bent jau skirtąją stacionariems kompiuteriams.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Shvitripopiergaila
2013.12.19 12:52

Labai atsiprašau Crazytės ir Nerijaus Čepulio dėl fakto klaidų, matyt vakaro eigoje kuriam laikui buvo nutrūkus realybės pajauta :)

Crazyte
2013.12.19 10:53

MAn tik įdomu, kuriuo kantu aš ten buvau, kai fotografavau THE SKYS Vilniuje…

Zlo
2013.12.15 14:36

Įdomus reportažas. Asmeniškai, Delvsy, ko gero, labiausiai užvežė. Ir muzonas, ir vaizdo klipas su ta gelda baloj gut veri muč buvo. Išgirdau “Erkė maiše” ir nuoširdžiai nustebau, ko tie “antyfašei” su skinais nesutaria – bent jau muzikiniai skoniai pas juos visiškai sutampa. :)
Das Sonntags Legion (šiaip jau turėtų būti DIE Legion :)) – irgi visai patiko, nors vaizdo medžiaga kėlė mintis “nu, lįsk tu iš tų krūmų – gi va, ten jau miškelio pakraštys”.
Mountainside gerai – bet ne mano stilius. Marpls – irgi visiškai nevelka muzikine prasme, bet gerbiu kaip “senosios gvardijos” pankų atstovą, iš tų laikų, kai buvo “punks not red”. Dabar tokių tik Latvijoj teko matyti. Extravaganza (beje, pristatyta itališkai, ne ispaniškai ;)) – muzika gut netgi labai, bet jau vaizdinės priemonės… Ne, aš suprantu – groteskas yra kietai, viską, nu bet pederastija su koprofagija – tai jau pardon… Ar Extravaganza – komunisto ir pederasto Pazolinio gerbėjai? :)

Ricas
2013.12.13 13:02

įveikiau tik pusę. Nemėgstu a la su humoru parašytų reportažų ar recenzijų. Tiesiog per daug tuščiažodžiavimo ir nereikalingų epitetų.

XIII
2013.12.13 00:18

superinis – ir ne tupas – reportazas. wunderbar tikrai

Rimšiakas
2013.12.12 19:54

Fakin puikus reportažas.

Metalistas
2013.12.12 16:21

Susiskaitė liuksiškai.

vaplis
2013.12.12 13:53

http://memecrunch.com/meme/DEVS/wtfdijr/image.png

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus