Reportažai

KATATONIA Vilniuje: jei tikrai paskutinis kartas, galėjo būti ir geriau

2018.03.19 20:05, odium

Vytenio Jurevičiaus nuotr. Daugiau nuotraukų – čia >>

katatonia-1

Gąsdinimai paskutinėmis gastrolėmis šiais laikais įgavo naują prasmę. Kol fanai renkasi datas finalinį kartą kur nors pagauti SLAYER, išnykti baigiantys roko veteranai kaip SCORPIONS ir dar krūva kitų (SEL!!!), jau turbūt spėjo surengti po 3–5 atsisveikinimo turus, ir toliau nežada sustoti. Reklama yra šventas reikalas… Vis tik su švedais KATATONIA situacija gali būti kur kas rimtesnė. Nors mintis apie tokio tipo promociją neapleidžia, bet paskutinius kelis metus šlubuoja ne vieno nario sveikata, gali būti, kad ir žmogiškieji ryšiai. O ir šiaip – praktiškai trys dešimtmečiai veiklos, daugiau nei dešimt studijinių albumų – na kiek gi galima?!

Man visuomet būdavo didelė mįslė, kaip yra atsirenkamos grupės, turuosiančios/grosiančios su pagrindiniais kolektyvais. Pamenu, TESTAMENT koncerto organizatoriai pravedė apklausą, kas yra fair enough. Neretas atvejis, kuomet grupės visiškai nesiniveliuoja, skiriasi stiliais, ideologijomis, ir panašiai. Dažnai taip būna, nes kai kas sugeba tas vienas nusipirkti. Paskutinės žiemos dienos vakarą (vasario 28-ąją, kas nesuprato…) tuo atveju buvo EGOSYSTEMA. Įdomumo dėlei išvakarėse pasidomėjau, kas tai per veikėjai. Sugaišau vos kelias minutes, kad būtų aišku, kad čia totali nesąmonė… Iš tų kelių pamatytų video spėjau, kad grupė iš Baltarusijos (su visa pagarba kaimynams) – taip baisiai viskas atrodė ir skambėjo. Pasirodo ne – italai. Bet jau tikrai super-ego, kad jie apskritai groja scenoje. Nei normalaus garso (muzikos), nei ypač vaizdo. Nelabai net galiu pakomentuoti, ką jie bando groti. Kažkoks melodingas, modernus gotikos ir rokelio miksas, a la EVANESCENCE ar kokie THE RASMUS. Tik bando būti piktesni ir sunkesni, bet nelabai išeina. Kažkas dar jiems plojo, gal ir ką nors daugiau darė, bet turbūt labiau iš pagarbos, nes nusipelnyta visiškai nebuvo. Kalbu kaip koks Užkalnis, bet šį kartą nėra ko „vynioti į vatą“.

katatonia-2

Dar po KATATONIA koncerto Taline atskriejo žinia, kad grupė turą tęs tik su vienu gitaristu, kas nėra labai gerai. Tiksliau, blogai. Bet yra kaip yra. Kaip išsireiškė Jonas Renkse, gitaristą užklupo rimtas stomach flue, nors turbūt visiems ir taip buvo aišku, kad vėmė ir triedė jis kiek akys mato… Ir vis dėlto, grupė stengėsi iš to išspausti kiek galima. Viena vertus, tai reiškė, kad dalis kūrinių bus išbraukti iš sąrašo, bet tuo pačiu – galimybė sugroti kažką, kas gyvai negirdėta daug metų.

Bet kas jau kas, o KATATONIA kūrinių stygiumi skųstis negali. Vien sugroti mano mėgstamiausias dainas jiems neužtektų ir kelių valandų koncerto. Esmė ta, kad ši legendinė švedų grupė visada imponavo, nepaisant to, kaip varijavo jų stilius. „Discouraged Ones“ ir „The Great Cold Distance“ man yra mėgstamiausi jų albumai, ką jau bekalbėti apie legendinį „Dance of December Souls“… Taip bedėliojant mintyse, jie ir pradėjo… Tradiciškai, su „Leaders“. Garsas neglumino, nors super kokybiškas ir nebuvo. Labiausiai bandžiau taikstytis su tuo, kad groja tik viena gitara. Ir, vertinant šį faktą, nebuvo blogai. Nors tai neabejotinai atėmė masės iš grupės skambesio, bet apskritai KATATONIA skambėjo sodriai.

katatonia-3

Man tai buvo ketvirtasis kartas, kuomet stebėjau šiuos švedus. Pamenu, ne kartą esu girdėjęs nusiskundimų, kad Jonas nesusitvarko su vokalu. Nežinau, aš gal puskurtis ar nekompetentingas, bet iš tų patirčių nei karto nepasitaikė, kad vokalistas ryškiai trauktų „pro šoną“. Netraukė ir šį sykį. Atvirkščiai – jokių didesnių improvizacijų, viskas taip, kaip ir albumuose, t. y. taip, kaip man ir patinka. Atėjo tas momentas, kuomet vieno gitaristo nebuvimas pasiteisino – sugrojo „Saw You Drown“. O bet tačiau, sunkumo pritrūko. Blogoji to pusė – nebuvo nei „My Twin“, nei „Brave“, nei kokio nors „I Break“ ar „The Future of Speech“. Galima tik spėlioti, ar čia jų pasirinkimas, ar gitaristo nebuvimo įtaka. Bet, iš esmės, set-listas nebuvo nuviliantis.

Įvertinant jau daug kartų paminėtas aplinkybes, KATATONIA pasirodė taip, kaip ir pridera tokio lygio grupei. Galbūt energija jau ne dvidešimtmečių, bet būtų naivu tokios ir tikėtis, ypač turint omeny grupės stilių ir repertuarą. Buvo gera girdėti makabriškąjį „Evidence“, sunkiausio skambesio „Soil‘s Song“ ar finalinį „July“. Tiesa, per pastarąjį, esant tik vienai gitarai, tie esminiai dūžiai per chainą skambėjo tragiškai… Bet žodžių iš dainos neišmesi. Nemanau, kad grupės, palikusios tokį bagažą, galėtų kada nors trūkti. Bet jeigu tai tebuvo reklaminis triukas, ir KATATONIA dar kada nors koncertuos, suteiksiu jiems ir penktą šansą…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
XIII
2018.04.11 16:53

+

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus