Reportažai

KATATONIA turo koncertas Estijoje

2012.11.20 00:00, odium

Foto: Mart Sepp. Daugiau foto: http://martsepp.wordpress.com/

Kai tik pasklido žinios apie KATATONIA naujo albumo „Dead End Kings“ išleidimą, tapau dažniausiai jų oficialioje svetainėje besilankančiu asmeniu. Juk praleisti progos užsidirbti gražaus pinigėlio turuodami jie tikrai negalėjo… Tad atsiradus Europinių gastrolių datoms pradėjau planuoti, kurį senojo žemyno kampą geriausia aplankyti. Norit tikėkit, norit ne – lėtų žmonių krašto širdis Talinas pasirodė optimaliausias variantas. Girėnas su Maironiu, naktis nepatogioje autobuso sėdynėje ir jau kiūtinu rytinėmis lietingos Estijos sostinės gatvėmis.

KATATONIA turo koncertas Estijoje

Kaip ir kiekvieno turo koncerto metu, Estijoje KATATONIA koncertavo su savo palydovais iš ALCEST bei amerikiečiais JUNIUS. Vos patekus į klubą „Rock Cafe“, kuriame ir vyko renginys, malonų įspūdį palieka aplinka – ne kažkas ypatingo, bet savotiškai malonios spalvos, „architektūra“, kurianti teisingą aurą. Patalpa ganėtinai primena „Salamandra“ klubą Rygoje, kuriame 2005 metais teko stebėti HYPOCRISY pasirodymą. Klubai broliai nevidonai. Įdomu, ar pastaroji koncertinė erdvė dar veikia?

Nieko keisto, kad vakaro šou pradėjo mažiausiai žinoma ir girdėta grupė – JUNIUS iš Jungtinių Valstijų. Visų pirma reikia pastebėti, jog šio kolektyvo muzika labai gerai „įsipaišė“ prie bendro vakaro repertuaro. Be to, iš anksto vertindamas juos kaip nepatyrusią grupę, kiek apsirikau, nes kolektyvas gyvuoja jau beveik dešimt metų ir savo diskografijoje turi du studijinius albumus bei visą krūvą mini diskų. JUNIUS grojamas atmosferiškas rokas sukūrė gan jaukią nuotaiką vakarui, tačiau jiems neabejotinai trūko sunkumo. Nors kai kurios dainos ir pasižymėjo kiek kietesnėmis gitarų partijomis (kurios įnešė šiokios tokios sludge įvairovės), tačiau apskritai amerikiečių muzika turėtų labiau patikti post roko gerbėjams nei užkietėjusiems brutalistams. Gan primityvios ir paprastos kūrinių struktūros galėjo likti nepastebėtos vien dėl to, jog visas pasirodymas tarsi apgaubiamas to taip dažnai linksniuojamo atmosferiškumo. Kaip įžangai prieš ALCEST – visai neblogai, bet turbūt nieko daugiau.

Prancūzus jau teko matyti du kartus – vieną sykį dideliame festivalyje, kitą – viena akimi (bei ausimi) „Velnio Akmenyje“. Šį kartą tikėjausi daugiau asmeniškumo ir intymumo uždaroje patalpoje. Nors reikia pripažinti, jog ALCEST muzika, lyginant su pirmaisiais grupės demo įrašais vis labiau minkštėja, tačiau ir dabartinė kūryba turi daug patrauklumo bei savotiško žavesio. Savo pasirodymą sniegius ir co pradėjo nuo turbūt geriausio naujausio albumo „Les Voyages De L‘Âme“ kūrinio „Autre Temps“. Atmosferiškas metalas, kupinas tiek ir blackui būdingo scream vokalo, tiek ir post rocko skambesio, palieka svajingą ir šiltą įspūdį. Net jei tarp ALCEST ir JUNIUS būtų galima įžvelgti nemažai paralelių, prancūzų muzika skamba kur kas sunkiau, kas šiuo atveju yra didelis pliusas. Iš šešių atliktų kompozicijų keturios priklauso jau minėtam diskui, kitos dvi – „Souvenirs d‘un Autre Monde“ bei „Percées de Lumière“ – yra apskritai turbūt patys žinomiausi ALCEST kūriniai, be kurių neapsieina nei vienas jų pasirodymas. Kitu atveju muzikantams grėstų nemalonumai. Nors tiek atlikėjai, tiek ir jų muzikos paprastumas bei nuoširdumas gali papirkti, tačiau ilgainiui dainos supanašėja. Vartoti reikia saikingi, jei nenori persisotinti.

KATATONIA turo koncertas Estijoje

Mano asmeniniai reikalai su KATATONIA yra kiek kitokie… Šie švedai – viena iš tų nedaugelio grupių, kurių stilistiniai pasikeitimai nekėlė jokių nepatogumų jų kūrybos mėgimui. Kitaip tariant, galime imti bet kurį albumą (su vienintelio „Tonight‘s Decision“ išimtimi), ir kiekvienas jų žiauriai veža, ar tai bebūtų legendinis „Dance of December Souls“, ar „Discouraged Ones“, ar „The Great Cold Distance“. Na taip, už du paskutinius diskus būtų galima paleisti akmenį į švedų daržą, bet pripažinkim – jie vis vien pakankamai solidūs.

Kadangi tai yra „Dead End Kings“ pristatymo turo dalis, būtų naivu tikėtis, jog iš pastarojo albumo kūrinių būtų mažiausiai. Tačiau reikia pastebėti, jog savo repertuare KATATONIA panaudoja dainas iš daugelio savo albumų (žinoma, ne dviejų pirmų). Nors pasirodymas pradedamas keliomis šviežiausio disko dainomis, toliau pilasi gerai žinomi kolektyvo hitai – „Deliberation“, „Teargas“, „Soil‘s Song“, „July“… Velnias, mane taip veža tas užgrūzintas KATATONIA skambesys! Visiška melancholija, dusinanti graužatis, vienatviškas liūdesys pinasi emociniame lygmenyje, muzikiniame – ramų Jonas Renkse vokalą keičia užburiančios gitarų partijos. Broliai ūsai (nuo 2010-ųjų grupėje grojantis bosistas Niklas Sandan bei gitaristas Per Eriksson) vizualinio vaizdo nepapuošia, bet tinkamai pakeitė ilgamečius grupės narius, brolius Mattias bei Fredrik Norrmanus.

Turiu pastebėti, kad KATATONIA pasirodymas buvo smarkiai dvasingas, dvelkė euforija ir pasimėgavimu. Galima būtų verkti, jog nepagroti tokie mano favoritai, kaip „Cold Ways“, „I Break“, ar „The Future of Speech“, bet šitą reikalą ištaisysime kitą kartą, kai švedai surengs pageidavimų koncertą. Tuo tarpu Taline pasitenkinau trimis dainomis bisui. KATATONIA pasirodyme mane labiausiai žavėjo ta šalta muzikinė nuotaika, lyriškas atlikimas, derinamas su gitariniu sunkumu, ir visiškas nereikalingų improvizacijų nebuvimas. Pastarųjų mėgėjai gali rinktis Steve Vai koncertus. Nors daug kas linkę manyti, jog praeities šešėliuose palikę „Dance of December Souls“ ir „Brave Murder Day“ šlovę KATATONIA nupezo, tačiau šis koncertas įrodė, jog anaiptol – gyvi grupės pasirodymai, nors ir stokojantys tikro, brutalaus death/doom metalo skambesio bei jam tipiško growlo, vis tik smogia galinga jėga ir kelia šiurpą klausytojų nugaroms.

KATATONIA turo koncertas Estijoje

Po tokio nerealaus koncerto privalėjo sekti ne ką prastesnis afterpartis back-stage‘e, kur pirmu smuiku griežė ne ALCEST ir JUNIUS muzikantai (KATATONIA, tuo tarpu, jau migdėsi prabangiame viešbutyje), bet… lietuvaičiai. Tarp kitko, jei jau užbaigiau visiškai ne į temą nata, tai tą vakarą Neige prisipažino, jog „Velnio Akmuo“ – kol kas pats geriausias jų grotas festivalis, o asmeninių black metalo grupių favoritų top trejetuke puikuojasi NAHASH bei POCCOLUS vardai. Ach, nuo kuklumo nemirsime…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Artur
2012.11.26 18:12

jei gerai pamenu, Varsuvoj biski skirtingi garsistai prie grupiu buvo, tai kad ko cia pikti ant Katatonijos nezinau. Kodel tada Junius garsas buvo labai geras? Sumokejo asmeniskai Jonui uz tai?

Demonas
2012.11.23 08:11

Vava, Berline su Alcest buvo tas pats, del ko teko biski pyktelt ant Katatonijos, mat akivaizdu, kad buvo dirbama tik ant pagrindines grupes dedant visiska skersa ant bendrakeleiviu. Daugiau i tokius koncertus, kur noriu pamatyt NE pagrindine grupe, nebeisiu, Nes net senajam “mulen ruze” lietuviskos apsildancios grupes skambedavo daznai geriau :(
VA tikrai buvo super

Grabalganas
2012.11.23 00:24

Varšuvoj, žinoma, viskas buvo tas pats ir taip pat. Tiesa, Alcest garsas buvo ant tiek prastas, kad nė nesitikėdamas cd kokybės, vistiek nusiminiau, nes buvo labai blogai. Visumoj jėga. Kiek priminė “Metal zone doom fest”… :)

Antichrist Hammerfist
2012.11.22 12:49

Geras reportažas, puikiai aprašyta :)

karahbarah
2012.11.21 19:16

Nelygu kas rašo, geras požiūris :).

XIII
2012.11.21 08:20

taip, gražus straipsnis, užskaitom

speigas
2012.11.20 21:42

Susiskaitė smagiai rudeniškai. Kadaise ši grupė buvo viena mano favoričių atrasta maždaug prieš septyniolika metų su debiutiniu albumu pirktu Zarazoje. Dabar jau jų privengiu, nes kaip sako odiumas “nupezo”. Tiesa, mano subjektyvia nuomone, jie niekada jokio death/doomo ir negrojo.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus