Juodosios Velykos Norvegijoje: įspūdžiai iš „Inferno Festival 2007“

Foto: autoriaus.

Festivalis „Inferno“ vyko balandžio 5-7 dienomis.

Ir vėl Velykos, ir vėl „Inferno“. Pavasaris man jau be šio festivalio, tradiciškai vykstančio Osle, neįsivaizduojamas. Tad, kai visi lenda iš urvų pavasario sveikint, kai kurie lenda atgal į urvų tamsą šventvagiškos muzikos klausyti. Šįmet frontą laikome kartu su Tadu iš „Ledo Tako“. Pats festivalis kiek išsiplėtė, pateikdamas „Metal Expo“ gretimame pastate, šalia „Rockefellerio“, bei „Inferno Metal Conference“, skirtą savo veiklą su metalo muzikos industrija siejantiems žmonėms. Tadas kaip tik ten ir nuskuba, tuo tarpu aš keliauju pasižiūrėti, kas gi ten per „metalinė ekspozicija“. Labai jau ji negausi: gitarų stendas, įvairūs aksesuarai, marškinėliai ir panašiai. Užtat pateikiama alternatyva trynimuisi mieste prieš koncertą: galima patogiai sėdėti salėje, spoksant į vaizdus iš vasaros festivalių ir geriant kavą ar alų. Čia taip pat pilna paauglių, mat piliečiai iki 18 metų amžiaus į „Inferno“ neįleidžiami, tai bent čionai gali pasiganyti. Be to, čia vyksta autografų sesijos, „Guitar Hero“ konkursas, taigi žmonių užtektinai. Įsitaisau salėje, kur netrukus skelbiami šio konkurso finalininkai. Jais tapo du broliai, kurių vienam, sakyčiau, ne daugiau trylikos. Tiedu varžėsi, grodami Maidenų „The Trooper“, ir jaunėlis laimėjo naujutėlaitę gitarą. Gal ir ne kažin kokią, bet užtat kiek džiaugsmo jaunimui ir kokia paskata! Manau, kad grįžęs namo jis šventai prisiekė sukurti metalo grupę ir groti iki grabo lentos. Kad Lietuvos paaugliai šitaip…

Kadangi dar yra laiko, užsibūnu salėje. Čia skelbiama galimybė sudalyvauti „Metal Quiz“, kitaip sakant, atsakinėti į klausimus. Pamaniau, „ant durniaus“ sudalyvausiu. Ir ką gi, antra vieta. Gavau ketverius marškinėlius (neypatingus, bet vis šis tas) ir dar kelis promo CD. Labiausiai patiko klausimas „kokios grupės pavadinimą išrėktų net pats girčiausias metalistas?“ Turėtumėt žinoti :).

Bet grįžkime prie „Rockefellerio“, kur prieš šešias nusidriekia eilė skubančių vidun pamatyti NORWEGIAN ALL STARS projektą. Gal ir skambus pavadinimas, bet ten iš įvairių grupių susirinkusi chebra pagroja koverius ir tiek. Neverta ir aprašinėti. Po jų mažojoj scenoj groja vokiečiai KARKADAN. Lyg ir black heavy metal, kaip jie patys prisistato. Deja, visi rifai čia tokie vienodi, kad poros gabalų užtenka. Vėliau turi pasirodyti TRINACRIA. Tai – naujas ENSLAVED narių projektas. Turiu pasakyti, kad pavadinimas kiek gąsdinantis, pernelyg gotiškai skambantis mano ausims (tarsi SIRENIA ar TRISTANIA). Vėliau paaiškėja, kad būgštauta be reikalo. Tikrai įdomus ir savitas projektas, nors ir turi panašumų su paskutiniaisiais ENSLAVED albumais. Dar Grutle vokalas savo prideda. Tačiau čia viskas apgaubta noise ir ambient skraiste. Verta pasidomėti.

Kadangi PRIMORDIAL dar neteko matyti gyvai, su nekantrumu laukiu jų pasirodymo. Ta proga ir vietas arčiau scenos užsiimam. Uždeganti muzika. Gabalai iš „The Gathering Wilderness“ ir „Storm Before Calm“ suteikia pakilią nuotaiką. Kratomos galvos ir susižavėjimo šūksniai lydi kiekvieną gabalą. Liaudis ne veltui po pasirodymo šaukia jiems: „We want more!“ Išties puiku.

Toliau pasirodo ZYKLON. Kaip ir visada, viskas sugrojama tvarkingai ir profesionaliai, grupė užsitarnavusi pagarbą ir žino, ką daro. Bet jie matyti jau daugelį kartų. Ir dar reikia pasakyti, kad šią grupę įdomiau stebėti mažesnėse scenose. Bet koks gi būtų „Inferno“ be šėtoniškų natų? Tą vakarą jas sugroja švedai WATAIN. Paklaikę žvilgsniai, šlykštus corpsepaintas ir visiškas atsidavimas savo atliekamai muzikai. Kaip tik to ir reikia. Ragus aukštyn! Po tokio makabriško švedų pasirodymo scenoje pamačius SUFFOCATION vokalistą „pižaminėmis kelnėmis“, apima kartu ir apmaudas, ir juokas. Kratosi jis it drugio krečiamas. Gal vaizdas ir ne kažin koks, bet jų muzikai tikrai nieko neprikiši. Varo kaip užprogramuoti, ypač būgnininkas. Bet koks juodas! :) Po koncerto išėję į Oslo pagrindinę gatvę, dar pamatom daug įtartinai stoviniuojančių tamsiaodžių merginų. Tikriausiai iš kokio Somalio. Tačiau vieningai nusprendžiam – neimam!:)

Kitai dienai „Inferno Expo“ patalpose anonsuotas filmas apie black metalą „Until The Light Takes Us“. Didžiam nusivylimui pamatome tik 10 minučių ištrauką. Interviu su Vargu (BURZUM), Fenriso (DARKTHRONE) postringavimai, besipjaunantis ranką Frostas (SATYRICON ir kt.) ir panašiai. Kada pasirodys pats filmas, dar nežinia, nors, pasak pačių jo kūrėjų, medžiagos per du metus prifilmuota gal 300 valandų. Įdomu, ką jie ten tiek filmavo?

Prieš pat festivalio pradžią savo pasirodymą atšaukė legendiniai SABBAT, tad juos pakeitė norvegai RED HARVEST. Jie ir pradeda antrosios dienos koncertą. Tiesa, prieš juos mažojoje scenoje dar sugroja graikų old school atstovai RAVENCULT. Pastarieji labai maloniai susiklauso, gera vakaro pradžia. Tuo tarpu RED HARVEST pasirodo scenoje su nauju logo, iš abiejų pusių papuoštu a la tribal stiliaus ornamentais. Nauji jų gabalai iš „A Greater Darkness“ skamba dar sunkiau ir įspūdingiau. Ypač nerealus „Hole in Me“. Ir kaipgi galima apsieiti be apokaliptinio himno „Godtech“? Kaip yra pareiškęs Fenris, „Red Harvest is Godzila!“

Asmeniškai man šiame festivalyje didžiausią susidomėjimą kėlė grupė SIGH. Išties, pamatyti šiuos japonus gyvai – itin reta proga. Jau dieną galima buvo matyti grupės lyderį Mirai vaikštinėjantį jaunos japonės kompanijoje (beje, ji vilkėjo labai panašius kailinius, kokius mes su Tadu radom viešbučio kambario spintoje :). O netrukus ši mergina, pasivadinusi Mikannibal, koncertuojant jau talkina Mirai kaip antrasis vokalas ir dar groja saksu. Vietoj įprastos trijulės SIGH pasirodo penkiese. Įspūdis tikrai nepakartojamas. Itin originali grupė, nesistengianti nieko mėgdžioti, bet viską pateikianti labai savita, japoniška forma. „Hail Horror Hail“!

Iš MOONSPELL nieko labai dominančio nesitikėjau, manydamas, kad ši grupė jau seniai pasuko gotikine kryptimi. Tačiau jie nustebina. Berods, chebra grįžta prie savo šaknų. Pozityvu ir pagirtina!.. Ką gi, ką gi. Ne paslaptis, kad visi laukė, kokį siurprizą pateiks atsikūrę IMMORTAL. Kiek užsivėlinę įlendam į sausakimšą salę, šiaip ne taip radę vietą didelėje grūstyje. Sklido kalbos, kad IMMORTAL repetavo gabalus iš „Blizzard Beasts“. Bet jų repertuaras tą vakarą aprėpia beveik visą kūrybinį laikotarpį. Vėlgi tradicinis ugnies pūtimas ir viską vainikuojantis „Blashyrkh (Mighty Ravendark)“. Naujasis bosistas Appolyon iš AURA NOIR ne visada suspėja kartu su Abbath sinchroniškai atmesti plaukus. Gal kažkiek trūksta ankstesnės energijos grupės pasirodyme, tačiau ir pats Abbath labiau įmitęs, tad kur čia labai ardysies…

Visų paskutinę dieną grojusių grupių neaprašinėsiu. Paminėti galima BLOOD TSUNAMI, grojusius 80-ųjų thrash metalą, kurių skambesyje juntama didelė SLAYER įtaka. Taip pat bekompromisius norvegų bliakerius KOLDBRANN, nepripažįstančius jokios pompastikos ar kitokio šlamšto. Tiesiog gyvatės kirtis! Mažoji salė prisipildo pilnutėlė ir per ANAAL NATHRAKH (išties įdomus pavadinimas). Ši grupė tarsi jau susikūrusi kultinį statusą. Ir publika intensyviai juos palaiko, daugelis tiesiog ekstazėje. Pradžioje viskas skamba tarsi koks chaosas, bet palaipsniui jis išsiraizgo ir ima veikti. Ir dar kaip! Išties nerealu. Tai noise triukšmas, tai grind varymas, tai įpinta viena kita melodija. Bet kažkokiu būdu viskas susiderina. Baisus mišrūnas išveistas Anglijos ūkanose. Vis tik geras siurprizas, mielai pažiūrėčiau dar sykį.

Festivalį užbaigia SODOM, tvodami visus daugeliui jūsų jau gerai žinomus gabalus – „Sodomy and Lust“, „The Saw is The Law“, „Remember The Fallen“ ir t.t. Maloniai visus pralinksmina Abbath, išėjęs sudainuoti MOTÖRHEAD koverį „Ace of Spades“. Na ir pokštininkas! Iš tiesų, moka jis išsidirbinėti scenoje, ir publikai tai patinka. Belieka laukti kitų metų…