Albumai

Iš auksinio Savioro archyvo: II dalis

2008.04.30 00:00, Savioras

I dalį rasite čia >>

AGNUS DEI „Wall of Pain“ (1998) – gardus power metalo delikatesas iš Suomijos

Iš auksinio Savioro archyvo: II dalisAGNUS DEI – labai nepopuliarius, labai greitai iširęs projektas, apie kurį šiek tiek informacijos „išlupau“ tik visai neseniai. Keistu būdu pas mane ant stalo papuolęs albumas „Wall of Pain“ sulaukė savo momento. Pagaliau pabandžiau paklausyti to, kas per ilgą laiką apdulkėjo power metalo scenoje, taip ir nesulaukęs savo minutės, ir pradėjo blerbti mano grotuve…

Tiesa, rezultato tikėjausi toli gražu ne tokio. Jau pirmame gabale mane pasitiko sunkūs, tamsūs ir techniški rifai, vietomis šiek tiek mistiškas vokalas. Ir tai tęsėsi iki pat galo. Nebeliko nieko kito, tik su lengva nuostaba pasakyti „Šitą užskaitau!“. Galbūt tai nėra geriausias pasaulio powerio albumas, bet jis tiesiog žavingas. Turi kažkokią vientisą atmosferą, kuri klausant jam prideda daug šarmo. O tie puikūs rifai paklausius vis skamba ir skamba galvoje. Tai tūrėtų būti ženklas, kad albumas man patiko, ar ne?

Tiesa, beklausant jaučiasi šiokia tokia monotonija. Bet ji nėra tokia stipri, kad sugadintų viską, kas įrašyta. Nesunkiai galima atsekti gabalus, viename ar kitame atrasti kažką įdomesnio. Ypatingai į ausis įstrigo „Mars“, „Something Wicked This Way Comes“ ir „Disinfected Death“. Tikrai žudantys kūrinėliai.

Be abejo, „Wall of Pain“ labai sunku būtų lyginti su kažkokiais powerio šedevrais, kurie plačiai džiugina pasaulį, o įrašų kompanijoms uždirba auksinių albumų statusus. Bet, nepaisant to, jeigu esi šio žanro mėgėjas ir nori pasimėgauti techniškais rifais, šį albumą išgirsti patartina. Bent jau mano kolekciją šis albumas papildė garbingai ir visada užtarsiu jį geru žodžiu.

Vertinimas: individualiems mano poreikiams 8/10

RAZORBACK „Criminal Justice“ (2005) – tamsesni už save

Iš auksinio Savioro archyvo: II dalisLengvo hard‘n‘heavio komanda iš Vokietijos RAZORBACK mane sudomino jau savo pirmuoju albumu „Animal Anger“, kuris turi keletą nemirtingų hitų. Panašiai galėčiau apibūdinti ir praeitais metais išleistą trečiąjį albumą „Deadringer“. Bet jie man niekada neatstos to, ką grupė padovanojo savo klausytojams antruoju savo darbeliu.

Taigi antrajame savo albume „Criminal Justice“ RAZORBACK parodė šiek tiek kitokį savo veidą. Po pirmojo „Animal Anger“ šiame grupė atrodo daug tamsesnė. Dainų tekstai jau nebe tokie saldūs, vietomis tikrai piktoki. Ir grupės vokalisto balsui tai neabejotinai labai tinka, nes jam puikiai pavyksta sukurti šiek tiek nejaukią atmosferą. Keista, visiškai nedominuoja Rolf Munkes solo partijos. Čia tai išgirsti – šiokia tokia retenybė. Tai galbūt rizikingas, bet visai pasitvirtinęs sprendimas. Na, o ritminės gitaros sekcija, kaip jau supratot, sunki, vietomis industrializuota. Ir ši taktika tikrai pasiteisino, nes grupė skamba tiesiog klasiškai.

Tikiuosi, jog RAZORBACK kažką tokio dar pakartos, nes tai jiems puikiai sekasi. Dar geriau, jei grupė toliau eksperimentuotų savo skambesiu ir kiekviename albume pateiktų staigmeną, nesvarbu kokia ji. Nors vėliau pasirodęs trečiasis albumas „Deadringer“ taip ir nenustebino, grupės „nenurašau“. Manau jie vis dar kupini potencialo.

Vertinimas: 9/10

VANIZE „High Proof“ (2000) – jaunėlio brolio nuoskaudos

Iš auksinio Savioro archyvo: II dalisPeteris Dirckschneideris visada skendėjo savo brolio Udo šešėlyje. Bet tai tikrai nereiškia, kad jis yra prastas kūrėjas. Nors pirmasis jo grupės VANIZE albumas „Twins?“ taip stipriai nenugriaudėjo, antrasis „Bootlicker“ savo aršumu ištaisė visas klaidas.

Na, o jei kalbame apie „High Proof“, šis albumas galbūt nėra toks aršus kaip „Bootlicker“, bet iškart užkabina savo sunkumu. Puikios gitarų partijos, nėra ką pridurti. Kalbant apie vokalą, jei spėjate, kad Peteris kopijuoja brolį, esate visiškai teisūs. Bet neskubėčiau už tai jo peikti. Skirtumas jaučiasi, o vokalas tikrai geras. Tiesa, jis labiau „aptvarkytas“, nei prieš tai buvusiuose albumuose ir tuo labiau nei jo skambesys prieš VANIZE gyvavusioje grupėje DANTON. Albumo kompozicijos labai puikios. Tikrai nematau nieko tokio, kas neleistų viso to lyginti su panašaus laikotarpio U.D.O. darbais „Holy“ ar „Man and Machine“. U.D.O. lenkia nebent savo firminiu ženklu, ir teisėmis į savo autentiškumą.

Jeigu sudarinėčiau sąrašą grupių, kurios buvo įvertintos silpniau, nei, mano nuomone, yra vertos, VANIZE tikrai ten būtų. Vien dėl savo darbų „Bootlicker“ ir ką tik trumpai aptarto „High Proof“ VANIZE nusipelnė garbingesnės vietos tradicinio metalo scenoje. Tuo labiau, kad tai daug kartų geriau, nei paskutiniu metu kylančios naujos grupės…

Vertinimas: 8,5/10

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
SynnRyder
2008.04.30 15:39

Be VANIZE kitų dviejų nebuvau girdėjęs.Sudomino suomiai.Tik štai tokių mažo tiražo įrašų po tiek metų sunkoka gauti.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus