INQUISITOR „Prelude“ – demo, atskleidžiantis grupės potencialą

Paėmus „Prelude“ į rankas, iškart į akis krinta neypatingai originalūs dainų pavadinimai: „Pain“, „Soul“, „Dreaming“… Kadangi buklete dainų tekstų nėra, teko juos susirasti ir skaityti grupės tinklalapyje. Neblogai, bet manęs labai giliai neužkabino. Žvelgiant toliau, apipavidalinimas visai patrauklus – dizainas paremtas juoda spalva, pasirinktas ir visiškai juodas iš abiejų pusių kompaktinis diskas. Juodame viršelyje matosi tik grupės logotipas ir tai, sakyčiau, priimtiniau, negu koks primityvus neprofesionaliai nupieštas paveikslas ar Corel grafika. Buklete taip pat nerasite ir jokios papildomos informacijos, išskyrus dainų pavadinimus, jokių tapatybę įrodančių duomenų. Kita vertus, tai ne taip ir svarbu.

Tad pradedame perklausą. Po pirmos perklausos prieinu išvados, jog intro galėtų ir nebūti. Skamba melodingas klavišiniais persunktas black metalas – tinkamesnis ir tikslesnis stiliaus įvardinimas būtų melodic dark/black metal. Kažkuo primena italus EVOL, asociacijų galima rasti ir su vokietukais EMPIRIUM. Dar viena asociacija THEATRES DES VAMPIRES, kurių aš taip ir nepamėgau, nors perklausiau ne vieną albumą. Šiaip įrašas skamba gan šviežiai, tik vietomis viskas paskęsta klavišinių partijose.

Gan primityvokas atlikimas, pagrindinė muzikos nuotaika, tuo tarpu visa atmosfera kuriama klavišiniais. Trūksta individualumo. Vis nepalieka nuojauta, jog kiekvieną rifą, melodiją aš jau kažkur girdėjau. Nepakanka dainų išvystymo – idėja kartais gal ir nebloga, bet kažkur pasimeta, pranyksta, ištirpsta, artėjant dainos pabaigai. Trūksta motyvacijos klausytojui.

Tokiai muzikai pabrėžti reikėtų išraiškingesnių melodinių linijų ne tik klavišiniais, bet ir kitais instrumentais ar sudėtingesnių vokalo variacijų, kitaip tariant, suteikti daugiau spalvų garso bangoms. Nors naudojami skirtingi vokalai, jų tembrai ne per daugiausiai skiriasi ir labiau skirti tik teksto išsakymui, o ne muzikos papildymui.

Viena iš esmės jaunų/naujų grupių daromų klaidų – didelis kūrinių kiekis ir grojimo laikas. Kiek esu klausęs demo, tie, kurie mane sužavėdavo, dažniausiai trukdavo ne ilgiau 20 minučių. Nesakau, kad čia turėtų būti taisyklė leidžiant įrašus, bet dažna jauna/nauja grupė leidžia viską, ką tik sukuria, trūksta savikritiškumo, kūrinių brandinimo. Jaunos grupės turi mokėti atrinkti savo dainas, o ne leisti visą, ką įrašo.

INQUISITOR atveju klausytojas nieko neprarastų, jei būtų atmestos kokios dvi dainos. Turėtume trumpesnį grojimo laiką ir dinamiškesnę perklausą. Juolab, kad šias laikais CD-R leidimą su minimaliu viršeliu gali sau leisti kiekviena grupė kone kiekvienais metais.

Apibendrinant šį debiutinį demo „Prelude“, galima teigti, jog tai tikrai neblogas darbas pradedančiai grupei. Kai pasirodys kitas demo ar albumas, bus galima nuspręsti, ko verta pati grupė. Tikiuosi juos pamatyti ir kokiame koncerte. Iš paties įrašo gal ir neverta tikėtis stebuklų, bet kaip demo jis tikrai pakankamai atskleidžia grupės kūrybinį potencialą.

Galiu dar pridurti, jog tai – vienas stipresnių pastarųjų metų Lietuvos grupių debiutinių demonstracinių įrašų. Jaučiu didesnes perspektyvas nei savo laiku kauniečiams OSSASSTORIUM pristačius savo debiutą „Per Aspera…“.

Vertinimas 6.5/10 (atsižvelgiant į bendras dabartinės Lietuvos metalo scenos tendencijas)

INQUISITOR „Prelude“, 2005

1. Prelude
2. Torments Of Soul Embodied
3. Lay Waste
4. Deimophoros
5. The Art Of Dreaming
6. Ten Thousand Years Of Pain