INFERNO „Omniabsence Filled by his Greatness“ – sėkminga naujo kelio pradžia?

Tai, kad ši recenzija atsirado šiandien, t.y. likus kelioms dienoms iki čekų INFERNO pasirodymo festivalyje „Armageddon Descends II“, yra greičiau sutapimas nei planuotas žingsnis. Ir visa tai tik dėl to, kad praėjusiais metais pasirodęs šeštasis grupės studijinis albumas „Omniabsence Filled by his Greatness“ yra tikrai geras diskas, neabejotinai patenkantis į mano mėgstamiausių metinių leidinių top-20. Nors niekada nebuvau itin didelis šios kompanijos mėgėjas, tačiau reikia pripažinti, jog du pastarieji albumai – čia aptariamas bei 2009 metų leidinys „Black Devotion“ – yra vienodai stiprūs ir stebinantys. Tiesa, abu jie ir ganėtinai skirtingi.

Sunku pasakyti, ar tai, jog po „Black Devotion“ išleidimo iš grupės gretų pasitraukė (ar buvo išspirtas, kaip kam patogu) ilgametis gitaristas Azazel, ir buvo pagrindinė kolektyvo stilistikos pasikeitimo priežastis, tačiau šiuose naujuose šešiuose kūriniuose INFERNO skamba taip, kaip niekada iki šiol. Anksčiau propaguotas gan tradicinio black metalo kelias šį kartą pasuko smarkiai atmosferiško, tamsesnio juodmetalio pusėn. Viena vertus, nereikėtų tuo per daug stebėtis, nes panašią kryptį šiuo metu ima nemažai kolektyvų: belgai CULT OF ERINYES, tie patys GRAVE MIASMA irgi daro kažką į tą pusę (nors ir kiek kitu rakursu). Netgi iš pelenų pakilę norvegai GEHENNA ne per seniausiai taip pat „sukalė“ panašaus stoto diską „Unravel“, kuriam praverstų skirti kiek daugiau asmeninio dėmesio. Visas šias grupes vienija bendras bruožas – šiuo metu jos groja paslaptingą, atmosferišką ir tamsią muziką. Tam tikrais atvejais netgi būtų galima pritaikyti okultinio black metalo etiketę, tačiau, bent jau INFERNO atveju, remiantis jų idėjomis bei tematika, tai tiesiog labiau į tamsą bei jos labirintus orientuota muzika.

Skambesio prasme čekai labiau pasinėrė į mistiką. Nors kūriniai paremti greitu ritmu, tačiau naujajame albume daug daugiau dėmesio skiriama antros, „solinės“ gitaros melodijoms su užtęstomis natomis, kas suteikia muzikai ir taip vis linksniuojamo atmosferiškumo, ir paslaptingumo. Kartais tos partijos atrodo pasiskolintos iš tradicinio, šalto skambesio gotikinio roko klodų, tačiau tinkamai panaudotos puikiai „įsipaišo“ ir tokios grupės, kaip INFERNO, repertuare. Ypač gerai čia skamba ir vokalisto Adramelech balso vibracijos – it burtininko kerai, pragaištingai lydintys kiekvieną nakties pakeleivį…

Sutapimas ar ne, bet po sutarties su „Agonia Records“ čekai pradėjo leisti pavydėtinus albumus. O po „Omniabsence Filled by his Greatness“ galiu patikėti ir teiginiais, kad kiekvieną diską jie stengiasi daryti vis kitokį. Šiandien norisi tikėti, kad naujausias leidinys atspindi dabartinį bei būsimą grupės veidą, neabejotinai stebinantį ir sėkmingą.

Vertinimas: 8,5/10

INFERNO „Omniabsence Filled by his Greatness“
© „Agonia Records“, 2013

1. Pervasion…
2. The Firstborn from Murk
3. The Funeral of Existence
4. Revelations Through the Void
5. The Vertical Fissure of the Most Distant End
6. Metastasis of Realistic Visions