INFERNO: „Black metalas yra didingesnis nei kiti metalo stiliai“

Foto: Vytenio Jurevičiaus

Lietuvoje nedažnai lankosi grupės, kurios yra galbūt ne pačios populiariausios ar garsiausios pasaulyje, bet atitinkamuose sluoksniuose yra laikomos tiesiog kultinėmis. Viena iš tokių komandų – čekai INFERNO, juodžiausią metalą pradėję kurti dar 1996-aisiais, kai visą Europą buvo apėmusi black metalo manija. 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniuje, „Metro“ klube koncerto „Lapkričio speigas“ pagrindine grupe tapę INFERNO velniškai karūnavo visą nusisekusį juodosios magijos kupiną vakarą.

Dar prieš INFERNO lipant ant scenos radijo stoties „Start FM“ laidos „Audronaša“ vedėjas Tomas pakalbino INFERNO būgnininką Serapis.

Esate viena seniausių Čekijos juodmetalio grupių, tad ką galėtumėte papasakoti apie black metalo sceną jūsų gimtojoje šalyje dešimtajame dešimtmetyje ir dabar? Kaip viskas pasikeitė?

Taip, INFERNO jau sena grupė, išgyvenusi beveik 16 metų. Aš pats joje groju vos ketverius metus. Kalbant apie dešimtojo dešimtmečio Čekijos juodmetalį, tais laikais fanai burdavosi į nedideles grupeles, grojančių grupių buvo nedaug, tačiau visi visus pažinojo. Anuomet scenoje buvo daug daugiau entuziazmo. Po komunizmo griūties Čekijoje black metalas buvo kažkas naujo, šviežio, tada visa scena buvo daug natūralesnė, brutalesnė. Šiais laikais turime žymiai daugiau skirtingo lygio grupių. Turime ir labai gerų, ir labai blogų grupių, bet manau, ir šie laikai turi savitą žavesį. Dabar daug daugiau galimybių išvykti ir groti kitose šalyse. Štai šį vakarą mes Lietuvoje. Dešimtąjame dešimtmetyje tai nebūtų buvę įmanoma. Tikriausiai toks yra pats didžiausias pokytis black metale.

Kas tave asmeniškai patraukė į black metalą?

Klausausi black metalo jau daugiau nei 12 metų. Tai mano hobis ir mano kultas. Negrojame hardcore, nes hardcore jo nesiklausome, juo netikime. Klausomės black metalo, tikime black metalu. Tikru juoduoju metalu. Esu grojęs ir kitose grupėse, bet visos jos yra susijusios su blacku. Todėl net ir grojant kiek kitokius stilius, nuolatos pasirodydavo panašūs niuansai, panašios melodijos. Black yra numeris vienas ir tai niekada nepasikeis.

Per savo istoriją INFERNO išleido labai daug splitų. Kodėl taip dažnai buvo pasirinktas toks formatas?

aip jau minėjau, ankstyvojoje Čekijos juodojo metalo scenoje ir INFERNO veiklos pradžioje tarp grupių ir gerbėjų buvo glaudūs ryšiai, buvo daug bendradarbiavimo. Jei susipažindavai su kokia kita grupe, pavyzdžiui, iš Lenkijos, visada būdavo daug noro kažką daryti kartu – kad ir išleisti splitą. Dabar galimybių išleisti savo muziką yra žymiai daugiau, todėl sąlygos bendradarbiauti dar geresnės. Su kai kuriomis grupėmis bendradarbiaujame dar nuo senų laikų, pvz. su THE STONE iš Serbijos.

Praėjusiais metais pasirodė ketvirtasis jūsų koncertinis albumas „Live plague…From the woods.“. Kur ir kaip jis buvo įrašytas? Kokie tavo paties įspūdžiai iš koncertinio albumo įrašinėjimo?

Koncertinių albumų įrašinėjimas man labai patinka. Tokiu būdu gali išgirsti savo pasirodymo kokybę taip, kaip niekaip kitaip negalėtum išgirsti. Taigi jei mes galime patys pažvelgti į save iš šono, tai mums yra labai didelė ir svarbi patirtis. Paskutinis mūsų koncertinis albumas buvo įrašytas Serbijoje, grojome labai senus kūrinius. Publika buvo pasiutusi, todėl tiek koncertas, tiek įrašas pavyko puikiai.

Kaip pasirenkate vietas koncertinių albumų įrašinėjimui?

Tai priklauso tiek nuo aparatūros, esančios renginio vietoje, tiek nuo mūsų pačių pasiruošimo. Taip pat reikalinga tinkama atmosfera tokio albumo įrašymui. Ir, žinoma, reikalingi žmonės, kurie visa tai suorganizuotų ir įgyvendintų. Koncertinius įrašus planuojame ilgą laiką prieš koncertą. Pavyzdžiui, šįvakar nieko tokio įrašyti negalėtume: vieta, kurioje grojame, mums nauja, taip pat grupėje turime naujų narių. Labai svarbu yra grupės susigrojimas ant scenos, kad nebūtų jokių klaidų. Kaip bus šįvakar – aš nežinau (juokiasi). Būtų gerai gyvai įrašyti naujesnių kūrinių. Kitais metais išleisime naują albumą, tad jau dabar ieškome, kur būtų galima įrašyti koncertinį įrašą su nauja muzika.

Praėjo jau trys metai nuo jūsų paskutiniojo albumo „Black Devotion“. Ką galėtumėte papasakoti apie savo kitą darbą? Kada jis pasirodys, ko galime iš jo tikėtis?

Labai užtrukome, kurdami šį albumą. Daug jam ruošėmės, ir dabar nekantriai laukiame jo pasirodymo. Jis turėtų pasirodyti kitų metų pradžioje, galbūt kovą, tiksliai dar nežinome. Albumas buvo įrašytas studijoje „Necro Morbus“, Švedijoje, su prodiuseriu Tore Stjerna (AVERSE SEFIRA, WATAIN). Labai talentingas žmogus, turintis vardą Švedijos metalo scenoje. Dainas albumui kūrėme daugiau nei metus. Įrašinėjome daugybę demo versijų. Dainos, kurios nepateko į šį albumą, greičiausiai pateks į dar kitą. Naujausiam albumui palikome šešis kūrinius, kiekvienas apie aštuonių minučių ilgio. Mes labai juo didžiuojamės, ir nekantraujame pristatyti savo gerbėjams.

Per savo istoriją INFERNO pakeitė labai daug leidybos kompanijų – nuo ispaniškų, vokiškų, iki galiausiai lenkiškų. Kas lėmė tokius dažnus pokyčius?

Visada ieškai geriausių sąlygų savo grupei, visada nori pakilti į aukštesnį lygį. Daug leidybos kompanijų sutinka išleisti tik vieną albumą, o sąlygų tolesniam darbui nesiūlo. Taigi grupės gerovė yra pagrindinė priežastis, kodėl taip dažnai keičiame leidybos kompanijas.

Ar black metalas yra tik tai, ką darote ant scenos, ar tai kaip nors veikia ir kitas jūsų gyvenimo sritis?

Black metalas YRA mūsų gyvenimas, tad nenuostabu, jog jis veikia viską, ką mes darome. Nėra taip, kad tik užliptum ant scenos, pagrotum, prisigertum ir pasikrušęs užmigtum. Tai yra kažkas daugiau. Tai yra gyvenimo būdas. Aplink supantys žmonės klausosi juodmetalio, apie tai kalbame kiekvieną dieną. Tai tiesiog yra mūsų gyvenimo būdas.

Ar tavo black metalas yra tik metalo požanris, ar atskiras muzikos stilius apskritai?

Manau, kad blackas yra metalo šeimos dalis, bet taip pat manau, kad jis turi kažką daugiau, kažkokią savitą magiją, savitą atmosferą, kurios death ar thrash metalas neturi. Taigi black metalas yra didingesnis, kitoks, nei kiti metalo stiliai.

Dėkui už interviu!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.