HUSKVARN „Sadistika“ – netikėta benzopjūkliška staigmena

Prisipažinsiu, HUSKVARN – dar viena patirtis, kai pirmasis įspūdis visiškai neatitinka galutinės nuomonės. Na, bet patys pasakykit, kiek jūs rimtai žiūrėtumėte į grupę, pasivadinusią HARLEY, COLT 45 ar kaip kitaip, regis, brukte brukamai siūlančią manowarišką kietumo suvokimą?

Broliai baltai HUSKVARN man negirdėti visiškai. Net pavadinimu. Na, bet epitetas „thrash/death“ bent jau iš ironiškų paskatų verčia perklausyti bent keletą gabalų, jei jau tokie veikėjai atvažiuoja į mūsų šalelę. Ir… gaunu tarsi lengvutį spyrį iš žavaus kaustyto kariško batuko, liaudyje vadinamu tiesiog kerzu. Tiesiai į smilkinį. Taip man ir reikia. Už išankstinę nuomonę.

Disko pradžia (matyt, neatsitiktinai) idealiai priderinta prie grupės pavadinimo – pirmasis gabalas prasideda grandininių pjūklų džeržgimu, laimei, tai – tik sąmojinga aliuzija į grupės pavadinimo koncepciją, ar kažkas panašaus. Kas pasipila toliau, į humorą ar į lėkštumą nelabai „neša“.

Net jei nieko nežinočiau apie šią latvių komandą, pirmas dalykas, kurį pasakyčiau po pirmos perklausos – kvepia senąja mokykla. Ne, ne ta, kurioje atsiduoda kopūstų sriuba iš valgyklos ar blizga faneriniai lakuoti stalai su lenktomis lentynomis portfeliams po stalviršiais, o ta, kurioje gurgžda apsitrynusi oda, švytruoja kilometriniai plaukai ir jaučiasi lengvas prakaito bei alkoholio tvaikas. Old school, taip sakant.

Gerai, užteks metaforų ir išsidirbinėjimų. Diskas trenkia kaip reikiant. Monumentalios gitaros, klasikiniai būgnai ir vokalas, turintis tiek thrash, tiek death, tiek punk elementų. Sakyčiau, kuklūs, saikingi ir vykę sąskambiai su SEPULTURA. Devintojo dešimtmečio thrash ir dešimtojo dešimtmečio death riba, ir visa tai – šiaurietiškosios Europos sultyse. Nuoširdi agresija ir energija, šiurkštus, nenudailintas skambesys ir malonus geležinis svaigulys. Malonūs senoviški soliakai – šiais laikais tokių nebe taip dažnai ir sutiksi… Dvigubas jausmas dėl boso gitaros – ir kažkaip malonu, kad išlaikyti trašystiniai kanonai, kuomet bosas tampa trečiu ar ketvirtu planu, net po būgnų, ir gaila muzikanto, kurio indėlis tikrai svarus, bet sunkiai pastebimas bendroje triuškinančioje audroje.

Minusai? „Sadistika“ – tik EP. Akivaizdžiai per trumpas. Norėtųsi dar nors antra tiek.

Vertinimas: 8,9/10

HUSKVARN „Sadistika“
© 2006 „Huskvarn“

1. Riska robeža
2. Tava izvēle
3. Smadzenes deg!
4. Ar sirpi pa pautiem
5. Vējš