“Hole in the Sky 2006”: šlykščios pasakos iš lietaus miesto

Foto: Grizlas. Daugiau foto čia>>

Publikuojame dar vieną reportažą iš rugpjūčio 23-26 dienomis vykysio festivalio “Hole in the Sky” Bergene, Norvegijoje. Reportaže aprašyti rugpjūčio 25 ir 26 d. koncertai.

Taip pat skaitykite „Hole In The Sky`06“ – metalo fiesta Bergene

Paskutinis rugpjūčio savaitgalis jau kelintus metus tampa tradicine išvyka į Norvegijos miestą Bergeną. Ne, tikrai ne į žuvies turgų ar medinių namų apžiūrinėti čia važiuoju. Visa tai galima pamatyti ir kitur. Bet čia vykstantis “Hole in the Sky” festivalis traukia savo atmosfera bei geromis grupėmis. Kadangi programos viršuje puikavosi CELTIC FROST bei MY DYING BRIDE, o Wackene šįmet nebuvau, vasarą užbaigti metaline gaida tiesiog buvo būtina.

Po ilgos kelionės autobusu pagaliau pasiekiu šį “lietaus miestą” tarp septynių kalnų. Kaip nebūtų keista, oras pasitaikė šiltas ir netgi nelijo! Po kiek užtrukusios nakvynės paieškos užsuku į legendinį “Garage” barą, visų vietinių žvaigždžių lopšį. Bevartant čia laikraščius, sužinau, kad festivalio dienomis yra atvykęs filmų prodiuseris Stuartas Pollockas. Jo idėja – sukurti filmą pagal “Lords of Chaos” knygą, kuriame pagrindinis herojus būtų pats Grevenas. Mintyse perfrazuoju eilėraščio apie Leniną eilutę į “gal kadaise šia gatve Grevenas praėjo” :). Vienaip ar kitaip, pats filmas turėtų pasirodyti 2008 metais.

Vakaras netrunka ateiti, tad einu link pastato pavadinimu USF (“united sardine factories” :). Jį nėra taip paprasta surasti, ypač jei čia esi pirmą kartą. Koncertas prasideda itin tiksliai, tad man atėjus scenoje jau groja GRIMFIST. Lenkiu galvą prieš jų pirmą albumą, kai dar šioje grupėje grojo Horgas iš IMMORTAL. Dabar gi trumpas kelnes mūvintis ir metriniais dredais plevėsuojantis vokalistas iškart priverčia suraukti antakius. Nesu aš tokio įvaizdžio šalininkas, su metalu jis man niekaip nesietinas. Tačiau skamba jie gerai ir energingai, tad pradžiai visai neblogai. Negali pykt.

Toliau seka švedai WITCHCRAFT, nukeldami visus atgal į 70-uosius. “Lengviausia” to vakaro grupė, perpinanti savo muzikoje doom, blues, folk bei jazz elementus. Visai ne metalinis, bet gražus, sakyčiau, šviesus pasirodymas, puikiai atliktas. Salėje pasigirsta šūksniai, kad tai geriausia Švedijos grupė :).

GOJIRA buvo išreklamuoti, kaip stipriausias Prancūzijos desantas, tad buvo smalsu juos išvysti. Techniškas thrash/death, tačiau iki galo “neužvežantis”. Staigūs sustojimai vidury gabalo bei gitarų partijų kaitaliojimasis labai jau viską išskaido į atskiras dalis. Tarsi trūktų vienos jungties, bent jau man toks įspūdis susidarė iš jų pasirodymo.

Tą vakarą publika noriai pirko ATHEIST marškinėlius. Ir turiu pastebėti, kad jie buvo ganėtinai gražūs. Fanų džiaugsmui po ilgų metų atsikūrusi grupė šįkart apsilankė ir Bergene. Tik kai scenoje išvydau vokalistą su labai jau įdomia kepure, kažkaip nejučia pagalvojau apie Euroviziją… Užsirištų geriau jau kokią skarą, bet negi tu jam pasakysi? Šalia stovintys fanai užsimerkę kaifuoja, tik vėlgi tokį stilių reikia labai jau mėgti. Įvairus temų kaitaliojimasis tame pačiame gabale, klausant saunos tvankumo salėje, tiesiog išvargina, tad sprunku laukan atsivėsinti. Tačiau keli gabalai patiko, ypač ”99”, bent jau buvau įsitikinęs, kad taip vadinasi tas gabalas. Vėliau, peržvelgęs grupės diskografiją, tokio pavadinimo neradau. Še tau kad nori!

Po tokių techniškų pasažų labai trūko geros vokiško thrasho kavalkados. Kaip tik tai ir pateikė DESTRUCTION. The Butcher Strikes Back! Veiksmas iškart tampa gyvesnis ir Schmieras ragina publiką pašėlti. Kai jau chebra įsivažiuoja, staiga į masę įšoka apsauginis su didžiulėm ausinėm, labai panašus į “čeburašką”, ir puola visus raminti. Sugalvok tu man taip :). Grojant “Bestial Invasion”, pusę gabalo atriaumoja į sceną išbėgęs Grutle iš ENSLAVED.

Paskutiniai tą vakarą pasirodo SATYRICON. Nors ir žadėję siurprizų, savo pasirodymu tą vakarą itin nenustebina. Gal tik “Supersonic Journey” kiek paįvairina jų repertuarą. Užgrojus “Fuel for Hatred”, jau ketinau visai išeiti, bet vėliau išgirdęs “Mother North”, vis tik grįžtu. Šis gabalas vainikuoja viską.

Šeštadienio koncertą pradeda KEEP OF KALESSIN, kaip visada aukštumoj, ir pateikdami “geras prekes liaudžiai”. Vėliau scenoje uždegami deglai ir seka vietinės doom legendos SAGH pasirodymas. Šioje grupėje groja ir Kingas iš GORGOROTH. Nors man jų muzika labiau primena stone rock nei doom, šia grupe vertėtų pasidomėti abiejų stilių fanams.

Viduramžiais Norvegijoje siautėjęs maras taip pat sietinas su Bergenu. Būtent iš šio miesto 1349 m. jis kartu su žiurkėmis pasklido iš anglų laivo. Scenoje sumontuojamas didžiulis raguotas metalinis šalmas, kuris vėliau padegamas. Prieš pasirodymą išėjęs vokalistas Ravnas atlieka ugnies pūtimo ritualą, suteikdamas viskam tinkamą atmosferą ir duodamas suprasti, kad čia kalbama apie true old school. Tačiau 1349 komandai pragrojus keletą gabalų, prasideda nesklandumai dėl staiga scenoje dingusios elektros. Pauzė ilgokai užtrunka, tad išeinu į press barą alaus.

Ką gi, įdomiausia tą vakarą buvo išvysti naująją Abbatho grupę I. Iš girdėto gabalo ”The Storm I Ride” buvau susidaręs įspūdį, kad čia vyraus heavy metal ir MOTÖRHEAD įtaka. Bet tai sietina tik su šiuo gabalu. Toliau viskas skamba nelyginant senojoje BATHORY bei IMMORTAL dvasioje. Abbathas parodo, kas čia šeimininkas. Visa savo povyza, bendravimu ir grojimu jis tiesiog nepralenkiamas. Tai kaifas ausims ir akims. Belieka sulaukti albumo “Between Two Worlds” pasirodymo. Tad įtempkite ausis ir būkite budrūs!

MY DYING BRIDE su Aaronu priešaky tąsyk irgi abejingų nepaliko. Juos drąsiai galima pavadinti vakaro intelektualais ir, manau, suprantate, apie ką šneku. Čia atsiranda galimybė pafotografuoti prie scenos, tuo ir pasinaudoju. Nuskamba gabalai tiek iš paskutinio, tiek iš pirmųjų albumų. Nuostabos šypsenos fanų veiduose ir galvų pakratymas, pasigirstant sunkesniems rifams. Vis tik tame karštyje jų pasirodymo galo nesulaukiu.

Ne paslaptis, kad daugumai Norvegijos juodmetalio grupių didelę įtaką padarė legendiniai CELTIC FROST. Ši atgimusi legenda kėlė itin didelį smalsumą. Ir pats tos dienos koncertas buvo pavadintas “Morbid Tales”. Tik, norint išgirsti šias “pasakas”, teko apsišarvuoti didele kantrybe. Būgnų derinimas, rodos, užtruks amžinybę. Kažkoks įkyrus tipas, prisėdęs prie mušamųjų, be perstojo juos dunksėjo. Ne tai, kad ką pagrotų, bet tik “bum bum” ištisai. Ir jam nė motais, kad publika nerimauja. Jau buvau beketinąs paleisti į jį savo foto aparatą, bet tada tikrai nebūčiau išvengęs susitikimo su apsauginiu “čeburaškos” ausinėmis :). Tuo tarpu minia pradeda šūkčioti firminį Tomo Warrioro “uhh!” ir galų gale legendos pasirodo scenoje, skambant “Procreation of the Wicked”. Vėlgi kažkuo neįtinka gitaros, kurios keičiamos, dargi nuostabą kelia megzta vokalisto kepurė bei stori marškiniai. Matyt, keltiškas šaltis nenugalimas net ir tokiame karštyje. Nepakartojami gabalai iš “šlykščių pasakų” repertuaro “Dethroned Emperor” bei “Into the Crypts of Reys”. Keista, bet viskas skamba tarsi dvigubai sulėtintai. Vėliau seka “Ain Elohim” iš naujojo albumo. Jaučiu, kad man visko jau pakanka, ir neužilgo išeinu į tamsias Bergeno gatves, kuriomis gal kadaise Grevenas praėjo :)…