HIMINBJORG „Wyrd“ – senokai lauktas prisikėlimas

Kai prieš daugiau nei dešimtmetį pirmą kartą išgirdau prancūzų HIMINBJORG mini albumą „Third“, šis kolektyvas tapo savotiška to regiono kelrode žvaigžde bei viena iš esminių komandų visoje viking/black metalo scenoje. Tas pirmasis įspūdis, kaip ir daugeliu atvejų, buvo itin stiprus ir suformavo ilgametę simpatiją grupės kūrybai. Ir nors minėtasis „Third“ buvo trečiasis kolektyvo leidinys (po dviejų pilnametražių albumų), būtent jis bei ketvirtasis studijinis diskas „Golden Age“ yra tas atskaitos taškas, pagal kurį vertinu HIMINBJORG darbus. Abu minėtieji įrašai yra geriausia, ką kolektyvas sugebėjo pasiekti.

Sakoma, jog geriau išeiti aukštai pakelta galva, t. y. žinoti laiką, kada pasitraukti. Po dviejų pastarųjų HIMINBJORG darbų – 2005-aisiais metais pasirodžiusio „Europa“ bei 2010-ųjų leidinio „Chants d‘hier, Chants de guerre, Chants de la Terre…“ – atrodė, kad grupę apėmė krachas. Iki tol kiekvienas kolektyvo albumas, nors ir tęsdamas geriausias grupės tradicijas, sugebėdavo pateikti kažką naujo, bet kuris leidinys turėjo vieną aspektą, skyrusį jį nuo ankstesnių. Pavyzdžiui, „Third“ buvo daug atmosferiškesnis, „Golden Age“ – šiek tiek melodingesnis, bet kartu ir sunkesnis, greitesnis. Tuo tarpu minėtieji 2005-ųjų ir 2010-ųjų metų diskai buvo stačiai išskydę – atmosferiškumas pavirto post roko bruožais, metalas susitraukė iki neregėtų žemumų, o kūrybiškumo lygis paliktas išvis už disko ribų. Amen, ar ne? Bet štai visiškai netikėtai, po penkių metų tylos išleistas „Wyrd“ grąžina mano tikėjimą grupe!

Trumpai tariant, septintajame albume HIMINBJORG grįžta prie savo ištakų, prie geriausių grupės laikų. „Wyrd“ atrodo lyg tarpinis variantas ar aukso viduriukas tarp „Third“ bei „Golden Age“. Čia vėlgi rasime puikių ir sunkių gitarų rifų, nemažą dozę atmosferiškumo ir melodingumo. Tiesa, pastarieji bruožai kiek pakeitę savo esmę – labiau saldūs, praradę dalį tamsos bei šaltumo. Ir vis dėlto, tai yra žymiai geriau nei tai, kas su šiomis savybėmis buvo nueksperimentuota dviejuose paskutiniuose diskuose. Naujos devynios kompozicijos vėl pasižymi puikiomis kūrybiškumo gijomis, svaiginančia bendra atmosfera, užburiančiu dvasingumu. Kaip ir senais gerais laikais, žavi sunkumo bei melodingumo samplaika.

Kaip ir didžios dalies panašios stilistikos grupių, HIMINBJORG kūryboje itin svarbus vaidmuo tenka vokalinėms partijoms. Tiesa, ši dalis visada buvo stiprioji kolektyvo pusė, tad ir šį kartą neprašauta pro šalį. Pošvelnis black metalinis screamas, šamaniški švaraus vokalo aidai, chorinės priedainių partijos – visos jos itin gerai dera tarpusavy. Jei beklausant „Wyrd“ visiškai už-mute-intumėt muziką, palikdami tik balsus bei chorus, išgirstas rezultatas būtų labai panašus į WARDRUNA kūrybą. Atlikus atvirkščią veiksmą, muzika kažkiek primintų ENSLAVED ar kur kas labiau švedų naujokus NIVLHEL. Žodžiu – kokybiškas ir žavingas viking black metalas.

Vertinant „Wyrd“ visumą turbūt reikėtų daryti išvadą, jog grupė diske sudėjo visko po truputį, ką iki šiol buvo padariusi. Tai lyg atskirais gabaliukais suklijuoti geriausi bruožai iš skirtingų kolektyvo laikotarpių. Galbūt būtent dėl to galutinis rezultatas atrodo tikrai neblogas. Susipažinę su HIMINBJORG kūryba tikrai neturėtų nusivilti. Nežinantiems prancūzų muzika gali kelti asociacijų su DARKESTRAH skambesiu, nors pastarieji daug labiau pakrypę į tradicinio juodmetalio pusę, o Šamberi atstovai daugiau linksta akustikos, folkloriškumo link. Ir nors albumo pabaiga nuskamba kiek per daug melancholiškai, galbūt net ištemptai, vietomis vis dar pritrūksta metalinio griežtumo, tačiau bent jau mano akyse HIMINBJORG vėl išleido diską, kuriuo gali pagrįstai didžiuotis bei kaip lygūs su lygiais stoti į vienas gretas su žanro favoritais.

Vertinimas: 8/10

HIMINBJORG „Wyrd“

© „European Tribes“, 2015

1. Intro – Call to the Being

2. The Sword of Dignity

3. The World of Men without Virtue – the Circle of Disillusion

4. The Circle of Warriors

5. Initiation

6. The Mirror of Suffering – the Circle of Ghosts

7. The Shamanic Whisper

8. Another Shore

9. The Eternal Light