GRAVE „Dominion VIII“ - visiems patogus kompromisas

Dėl ko geležgalviai mėgsta death metalą? Spėju, dėl jo masės ir negatyvaus, nihilistinio emocinio užtaiso. Ar bent jau taip buvo 9-10 praeito amžiaus dešimtmetyje, kai Švedijoje susikūrė GRAVE. Šiemet grupė pristatė savo aštuntąjį studijinį darbą. Po dvidešimties metų nuo pirmojo savo demo.

Per du dešimtmečius deathas sėkmingai augo, brendo ir mutavo, kaip ir kiekvienas evoliucionuojantis organizmas. Požanris perėjo kelis etapus, kurių kiekvienam turime po būrius pavyzdžių – ir tokių, kurie išreiškiami žodiniu žarnų drabstymu, ir tokių, kai eksperimentuojama, valdant instrumentus beveik matematiniu tikslumu, ir tokių, …kuriuos tikrai nelengva suvokti bei klasifikuoti. Ir turime „senąją mokyklą“ – savotišką etaloną, demonstruojantį, kokiu deathas buvo savo aukso amžiuje.

GRAVE perėjo per kelis iš šių etapų. Jaunos grupės dažnai sukuria ir įrašo ne tai, ką norėtų, o tai, kas joms išeina. Švedai, dabar jau turėdami dviejų dešimtmečių stažą ir patirtį, tikrai patiekė mums tai, ką būtent ir norėjo – kelialypį diską, kuriame pakankamai skirtingų elementų, kad patiktų ar turėtų ką keikti brutalesnės muzikos fanai.

Mėsa. Gerai savo skysčiuose išsimarinavusi mėsa, dar vis neatsiskyrusi nuo kaulų – toks pirmasis įspūdis, susimetus diską į grotuvą. Žemas, masyvus, išbrinkęs skambesys, būdingas kiek vėlyvesniajai „senajai mokyklai“, bet dar nepriartėjęs prie literatūrinio svaidymosi žarnokais. Albumo tekstai – tamsus, niūrus, krauju ir žmonijos tyčiojimusi iš savęs pačios persunktas paveikslas. Pozityvios energijos, kaip ir pridera, nerasta, tik purvas, negatyvumas ir tamsa. „Tavo mirtis yra mano gyvenimas,“ – riaumoja Ola Lindgren. Su pasimėgavimu.

Tokia niūri ir ironiška pasaulėjauta būtų žymiai priimtinesnė, jei gabalų kompozicija būtų nors kiek įvairesnė. Žemi, artėjančia audra ir neapykanta pritvinkę rifai yra gerai, bet ne tada, kai jie praktiškai kartojasi kiekviename kūrinyje. Lėto ir vidutinio tempo kaitaliojimasis – vėlgi įdomu, bet dėl dažnumo ilgainiui atsibosta. Disko būtų galima klausytis žymiai dažniau, jei būtų nors kiek įvairesnis.

O pabaigai – kartais tikrai gera išgirsti grynos, idėjinės muzikos, nesiekiančios sumušti tos pačios alternatyvos rekordus. Vyrai akivaizdžiai daro taip, kaip jiems patinka. Ir daro dauguma atvejų kokybiškai. Kartais ir to užtenka.

Vertinimas: 7/10. Klasiška, pikta, bet trūksta įvairumo.

GRAVE „Dominion VIII“
© „Regain Records“, 2008

1. A World In Darkness
2. Fallen (Angel Son)
3. Deathstorm
4. Stained By Hate
5. Bloodpath
6. Annihilated Gods
7. Sinners Lust
8. Dark Signs
9. 8th Dominion