GRAVE DIGGER sau duobės dar nekasa?

Heavy metal didesnes bangas galima būtų suskaičiuoti ant pirštų. Vokietiją pirmoji banga užplūdo tik 1984 m. – tais metais į paviršių išlindo gan nemažai pogrindžio grupių, tarp jų ir GRAVE DIGGER. Tai viena iš grupių, kuri gyvuoja iki šiandien ir nesiruošia niekur trauktis. Net du kartus GRAVE DIGGER prisikėlė iš pelenų ir sugebėjo vėl užkariauti heavy/power/speed klausytojus. Šios grupės biografiją ir diskografiją galima suskirstyti į tris periodus.

Pirmasis periodas (1984-1987)

Pirmoji oficiali grupės sudėtis buvo Chris Boltendahl: vokalas, Peter Masson: gitara, Willi Lackmann: Bosas ir Albert Exkardt: būgnai. Į metalo sceną grupė pateko 1984 m., išleidusi debiutinį albumą „Heavy Metal Breakdown“. Plokštelė tikrai sudrebino Vokietiją. Jau tais pačiais metais grupė iškeliavo į turą su METALLICA. Tai buvo ženklas, kad grupės laukia tolima ateitis. Iškart po šio pasisekimo, 1985 m. prekyboje pasirodė antroji plokštelė „Witchhunter“, kuri, galima sakyti, buvo analogiška debiutui. Vienintelis pasikeitimas – bosistas, Lackmann pakeitė C.F. Brank.

1986 m. GRAVE DIGGER išleido pirmąjį albumą „War Games“, kuris buvo sukurtas Hirosimos tragedijos 40 metų sukakties atminimui. Visgi, kaip ir daugelio pasaulio grupių, GRAVE DIGGER muzika pradėjo komerciškėti, o 1987 m. buvo nuspręsta įrašyti visiškai komercinį albumą „Stronger Than Ever“. Su tuo nesutiko gitaristas Masson, kurį netrukus pakeitė Uwe Lullis. Grupė šiam albumui netgi pakeitė vardą į DIGGER. Vėliau buvo paskelbta, kad tai tik atskiras projektas, nors iš tikrųjų taip nebuvo.

Iš karto po „Stronger Than Ever“ pasirodymo iš GRAVE DIGGER gretų pasitraukė būgnininkas ir bosistas. Grupė pasiskelbė iširusi, o vokalistas ir lyderis nusprendė kurį laiką netęsti muzikanto karjeros. Vietoj to Chris Boltendahl nutarė baigti socialinio darbuotojo mokslus ir gauti diplomą. Tuo galima užbaigti pirmąjį grupės egzistavimo periodą.

Antrasis periodas (1993 – 1999)

Chris baigė mokslus ir gavęs diplomą nutarė pratęsti grupės karjerą. Kartu su Uwe, nauju bosistu Tommi Gotlich ir būgnininku Jorg Michael 1993 m. GRAVE DIGGER įrašė naują albumą „The Reaper“ – iki tol patį stipriausią, energingiausią ir agresyviausią albumą jau nebe plokštelėje, bet kompaktiniame diske. GRAVE DIGGER vėl užvaldė metalo sceną, tuo pradėdami antrąjį periodą. Iškart po šio albumo sekė tęsinys „Symphony Of Death“, išleistas 1994 m., kurį sudarė tik 7 dainos (įskaičiuojant „Intro“). Gal albumas ir trumpas, bet tikrai vertas dėmesio. Iškart po šio darbo dėl užimtumo grupę paliko būgnininkas Jorg, kurį pakeitė Frank Ullrich.

Sekantis albumas išėjo jau 1995 m. „Heart Of Darkness“ pasižymėjo niūria nuotaika ir buvo šiek tiek stipresnis už „The Reaper“. Beje, dainai „Circle of witches“ nufilmuotas pirmas aukštos kokybės GRAVE DIGGER video klipas. Šiuo albumu užtikrintas tikrasis grupės stilius, kurį patvirtino sekantis 1996-tųjų albumas „Tunes Of War“. Nuo šio albumo prasidėjo konceptualių GRAVE DIGGER darbų era. „Tunes Of War“ visos dainos buvo susijusios su škotų istorija. Šiame albume būgnus įrašinėjo jau nebe Ullrich, bet Stefan Arnold.

Pasikeitus bosistui į Jens Becker, įrašytas dar vienas teminis albumas apie ankstyvuosius viduramžius ir kryžiaus žygius. Albumas pavadintas „Knights Of The Cross“, o jame įrašyta daugybė energingų metalinių himnų. 1999 m. pasirodė dar vienas grupės darbas „Excalibur“, kuriame dalyvauja jau ir klavišininkas HP Katzenburg. Šį kartą albumas parašytas pagal Karaliaus Artūro legendas ir iki šiol daugelis fanų laiko jį didžiausiu pasiekimu GRAVE DIGGER istorijoje.

Deja, grupėje kilo nesutarimai, tarp dviejų svarbiausių grupės žmonių – lyderio Chris ir grupės „variklio“ Uwe. Grupė vėl pasiskelbė iširusi, kadangi vaikinai nesutarė, kuris iš jų pasiliks teisę savo grupę vadinti GRAVE DIGGER. Po ilgų ginčų teisę vadintis GRAVE DIGGER išsikovojo Chris, o Uwe teko pavadinti savo grupę REBELLION (pagal dainą iš „Tunes Of War“). Čia galima padėti tašką, kalbant apie antrąjį GRAVE DIGGER kūrybos periodą.

Trečiasis periodas (2001- ?)

Jau 2001 m. GRAVE DIGGER susirado naują gitaristą Manni Schidt, seniau atstovavusį grupei RAGE. Grupė vėl paruošė naują albumą, pavadintą „The Grave Digger“. Chris nuomone, tai – nauja GRAVE DIGGER pradžia. Kaip ten bebūtų, albumas tikrai puikus, dar sunkesnis, tamsesnis ir dar agresyvesnis. Grupė labai didžiuojasi šiuo savo darbu. Beje, nors „The Grave Digger“ ir nelaikomas teminiu albumu, jame visos dainos susijusios su mirtimi.

Tuo tarpu kitas darbas jau skirtingai: 2003 m. GRAVE DIGGER įrašė albumą, paremtą Vagnerio opera „Niebelungo žiedas“ – „Rheingold“. Šis albumas labiau primena pirmųjų GRAVE DIGGER diskų stilių. 2005 m. įrašytas kol kas paskutinis grupės darbas „The Last Supper“, daugiau mažiau išlaikantis vieną temą – daugelyje dainų apdainuojama Kristaus istorija. Na o šiuo metu grupė ruošia koncertinį 25-mečio DVD albumą.

Fanai tikisi, kad GRAVE DIGGER sau duobės kol kas nekasa ir padovanos jiems dar daugiau puikių darbų. Ar sulauksime ketvirtojo grupės kūrybos periodo? Tai parodys laikas ir pati grupė, daugelį metų drebinusi pogrindį – GRAVE DIGGER.

Diskografija:

„Heavy Metal Breakdown“ 1984
„Witchunter“ 1985
„War Games“ 1986
„Stronger Than Ever“ 1987 (kaip DIGGER)
„The Reaper“ 1993
„Symphony Of Death“ 1994
„Heart Of Darkness“ 1995
„Tunes Of War“ 1996
„Knights Of The Cross“ 1998
„Excalibur“ 1999
„The Grave Digger“ 2001
„Rheingold“ 2003
„The Last Supper“ 2005

Dabartinė grupės sudėtis:

Chris Boltendahl: vokalas
Manni Schmidt: gitara
Jens Becker: bosas
Stefan Arnold: būgnai
HP Katzenburg: klavišiniai

Grupės puslapis: www.grave-digger.de