Albumai
GRAND MAGUS „Iron Will“ - geriausių dainų rinkinys?
Pradėsim nuo esmės: šįkart didieji magai nepasiūlė klausytojams nieko nei labai naujo, nei pribloškiančio. Kažkas panašaus į „geriausių dainų“ kompiliaciją, tik kad visi tekstai ir rifų kombinacijos naujos. Bet viskas pakankamai atpažįstama, turbūt net ir pernelyg. Tad ar išvis verta tokią „kompiliaciją“ klausyti? Ko gero, taip.
Trumpai žvilgtelėkime į grupės diskografiją: debiutinis albumas pavadinimu, sutampančiu su grupės vardu: „Grand Magus“, pasiūlęs sunkiosios muzikos melomanams kažką seno, primiršto, neseniai iš naujo atrasto ir turbūt todėl kabinančio. Jimihendrixiškai plaukiojanti gitara, energingi heavy metalo rifai, doom/sludge/stoner mokyklos masyvumas ir kažkiek užtamsinta, nesuprimityvinta pagonybe ir kažkokiu laukiniškumu dvelkianti atmosfera. Antrasis diskas „Monument“ – savotiškas eksperimentas: mažiau energijos, daugiau stoneriško klampumo ir atsirandantis epiškumo, konceptualumo aromatas. Trečiasis diskas „Wolf’s Return“ – visiškas panirimas į šiaurietiškąją mitologiją ir atmosferą, praktiškai vienintelis energingas gabalas, užtat kiek klodų skandinaviškosios mitologijos ir istorijos mėgėjams…
Ketvirtasis diskas „Iron Will“ siūlo visko po truputį: ir draivo, ir masės, ir atmosferos, ir to „seno, bet pamiršto“ jausmo. Diske galima pajusti visų ankstesnių diskų atspindžių: taip ir atrodo, kad vienas gabalas paimtas iš to albumo, kitas – iš ano, iš čia ir kyla „geriausių dainų kompiliacijos“ įspūdis. Tame yra ir pliusų: visos kompozicijos tikrai stiprios, pasižyminčios firminiu skambesiu ir pakankamai besiskiriančios albumo ribose.
Tematikoje ir atmosferoje – taip pat nieko naujo. Religiniai paniurzgėjimai, kažkiek black metalu ar tiesiog pagoniškais kvapais atsiduodančių kompozicinių elementų, stoneriška, tipiškai grandmagiška masė, nė kiek nepasikeitęs JB vokalas – viskas jau seniai pažįstama. Ta pati drumsta atmosfera, tie patys sąskambiai – siurprizų nėra.
Gerai tai, kad nėra ir nusivažiavimų. Kiekvienas disko gabalas – užtikrintai stiprus, išbaigtas ir savo vietoje. JB & Co „nechaltūrina“ – galbūt tiesiog daro tai, kas jiems geriausiai sekasi. Ir ačiū jiems už tai. Kiekviena daina – atskiras, pažįstamomis ir pamėgtomis spalvomis nutapytas paveikslas, susidėstantis į darnų, dar smulkėjantį senovinį triptiką.
Apibendrinimas: tai diskas, puikiai tinkantis seniems laiko patikrintiems grupės fanams, bet nepasiūlęs platesniam klausytojų ratui visiškai nieko naujo. Norisi tikėti, kad ši stagnacija – tik laikina. Ką gi, lauksim atbudimo. Nes ko jau ko, o potencialo šiems švedams tikrai nestinga…
Vertinimas: 7,5/10
GRAND MAGUS „Iron Will“
© „Rise Above Records“, 2008
1. Like The Oar Strikes The Water
2. Fear Is The Key
3. Hang
4. Iron Will
5. Silver Into Steel
6. The Shadow Knows
7. Self Deceiver
8. Beyond Good And Evil
9. I Am The North
Komentarai
Tada galbūt bus tau atradimas.
heh, patiko netgi labai, kaip neklausius ankstensnių darbų, tai tikrai paliko labai gerą yspūdį.
O ir neturėjo…
kazkaip nesudomino…
Matai Metal-Archives duomenų bazėje yra irgi daugybė klaidų(Stilių apibrėžimuose jų begalė).Nors tiesą pasakius GM savo skambesyje tikrai turi daug Power Metal įtakos.Tik visi kam PM asocijuojasi su saldumu ir kažkaip nesusimasto,kad šio stiliaus gali būti ir kitokio.Nenušlifuoto,brutalaus ir grubaus.Pvz SLAUTER XSTROYES,POWERLORD,MERLYN ir panašaus skambesio grupės.
emmm… Apsvieskite. Maniau, kad si grupe tikrai kazka turi bendra su doomu, tarkim, is stoner ar sludge (nezinau) puses, tuo tarpu metal archyvai juos uzvadina tiesiog heavy/power grupe. Kaip ten yra?
nuobodus diskas lyginant su praėjusiais