Albumai
GODIVA “Godiva” – kai supranti, kad tai, ką klausei anksčiau, buvo visiškas nulis…
Viskas prasidėjo visai nekaltai. Vieną vėlyvą vakarą, neturėdamas ką veikti, apžiūrinėjau įvairius albumus, ir ant vieno iš WIZARD albumo pastebėjau kažkokio nematyto “leiblo” interneto adresą. Užėjęs ten pamačiau gan nemažai nežinomų grupių. Naujienose stovėjo albumas, kurio viršelis prikaustė mane prie ekrano. Žiūrėjau į jį mažiausiai dešimt minučių nė nemirktelėdamas. Po to įsijungiau “soundclipus”…
…ir štai maždaug po mėnesio gaunu žinutę, kad mano užsakytas albumas jau parduotuvėje. Gepardo greičiu parsivežiau naująjį CD namo, įsijungiau ir ramiai perklausiau. Ramiai, nes nualpęs iš nuostabos gulėjau ant grindų be sąmonės ir be jokių fazių. Atsikėlęs supratau, kad užgimė nauja grupė, nauja jėga, naujas demonas, kuris turėtų mums parodyti, koks turi būti tikras heavy/power metalo albumas.
Grupės sąstatas visiškai nematytas, veidai – irgi nauji. Paklausius šio jų debiutinio albumo, galima įsitikinti, kad kartais vis dėlto ir naujokai sugeba pranokti kai kuriuos pasaulinio garso atlikėjus. Ypač mane sužavėjo vokalistas. Tiesą sakant, neatsivertęs bukleto pagalvojau, kad vokalistai yra du, bet pasirodė, jog ir išlavintos ausys kartais klysta. Taip, tai buvo vienas vokalistas, dainuojantis grėsmingu žemu balsu, o po to užtraukiantis aukštą natą (tokiu balsu kaip tas iš KROKUS). Taigi metalo pasaulyje atsirado dar vienas vokalo talentas – Anthony de Angelis (deja, po šio albumo jis grupę visgi paliko).
Man visuomet patiko “masyvios” gitaros – pripažįstu sunkų skambesį. Šiame GODIVA albume gitara skamba sunkiai ir puikiai dera prie labai riebių bei stiprių būgnų. Pagirtina. Matosi, kad prie šio albumo įrašymo dirbo profesionalai – Achim Kholer ir Tom Naumann.
Kiekviena daina tiesiog pritrenkia ir, nenukrypdama už stiliaus ribų, pasiūlo kažką naujo. Todėl albumas yra aukso luitas tikro heavy/power mėgėjams. Kūriniai parašyti nuosekliai, melodijos – įsimintinos visam gyvenimui. Netgi rašydamas šią recenziją, niūniuoju “Heavy metal thundeeeeer…” ir “One shot, feeel the fiiirree…”
Šiame albume yra apstu tiek greitų, tiek vidutinio greičio dainų. Yra ir viena lėta daina. Tiesą sakant, man asmeniškai lėtos dainos sunkiai limpa, bet toji – lyg dar vienas albumo šedevras. Matyt todėl, kad grupė jai nepagailėjo “sunkių” gitarų. Dar vienas išskirtinis kūrinys yra “Bullshit lover” – labai linksma daina, primenanti senus laikus. Tačiau, kaip ir visuose albumo kūriniuose, čia taip pat neišklystama iš heavy/power kelio. Užtat išskirti mėgstamiausią dainą būtų neįmanoma…
Ką gi, atėjo metas daryti išvadas. O išvada viena – šis albumas privalomas kiekvienam heavy/power metalo fanui. Dar ilgai jis bus garbinamas klausytojų, prie kurių siūlau prisidėti ir tau. Nagi, ko lauki? Bėk į artimiausią parduotuvę…
Reitingas 10/10
Limb, 2003
Tracklist:
1. The gate
2. Razorblade romantic
3. Heavy metal thunder
4. One shot
5. Nightmare
6. Cold blood
7. Where angels die
8. Riding through time
9. Let the tanks roll
10. Bulshit lover
11. Sinner
Komentarai
Burn:
Tarkim, kad įvertinimą dalijame šitaip: 7 balai už “objektyvius” kriterijus, t.y. atlikimą/ suvedimą/ artwork/ originalumą bei kūrybinę mintį (šitas ne toks objektyvus, bet statistinis vidurkis galėtų tikti) ir t.t., 3 balai už subjektyvų “klausosi – nesiklauso”, “patinka stilius – nepatinka” ir pan. Jau pastarųjų trijų Godiva iš manęs negautų – speed/ power man prasideda ir baigiasi Gamma Ray, Sonata Arctica, projektu Aina (stiliaus enciklopedija) ir dar vienu kitu progressive power atstovu. Iš Godiva nieko naujo neišgirdau. O ar išdrįsi teigti, kad už kūrybinį ir techninį profesionalumą jiems galima rašyti 7/7?
Tiek apie subjektyvių nuomonių rinkinį.
Metalistas: Nors ir metaforiskai, bet ta paklaida ir turejau omeny ;)
Liuzeri: prasom patikslinti kas yra “realus objektyvumas” nes su 5% paklaida manau, kad jis tikrai egzistuoja.
jei vertinimas sio cd 4/10, tai Adis atskiru subjektiniu nuominiu, neatinkanciu objektyvu vertinima, nekaltas rinkinys
Adi, taigi realaus objektyvumo net statistikoje nera :)
na cia jau skonio reikalas kiek duoti balu albumui.
Bet as pvz. duociau 9.5/10 nes sis albumas tikrai “sokiravo” is gerosios puses
Nesuprantu, nuo ko cia tokia ejakuliacija. Eilinis eilinio spydpowerio bando albumas, kaip ir keli simtai kitu. Boring. Mano asmeninis vertinimas – 4/10.
Na bet kad zmones bando rasyt – labai sveikintina. Tik reiktu dar kiek padirbet su objektyvumu, mano manymu.
Sauliau, visi moka pakritikuoti :-) gal noretum tu kokia recenzija pakeverzuoti ?
Sauliui, aha ;)
artimiausia parduotuvė tai gėrimų ;]
“Nagi, ko lauki? Bėk į artimiausią parduotuvę…”
Oi, patinka man tokios recenzijos… :)
Nu, o tie nuo albumo balai, tai tamstai Savior’ui uz recenzija ;DDD
Hmmm…. kad veza tai veza, pora dainu ypac Bullshit lover niekad neatsibosta, siaip pakeitimui gerai arba kaip prisimeni jog sita cd turi ir dabar taip nuobodu klausyt. Pasakykim taip duodu 8/10 nes paskutiniu metu jau nebe zinau kas daros, keiciasi skonis…
Tai pabandyk dar karta isiklausyti ! As pats sita albuma turiu ir klausau jo dainas kiekviena diena ir tikrai kala per kausa. As duodu 10/10.
Nu perklausiau as sita albuma ir nieko tokio nuostabaus jame neradau… Kazkur viskas jau girdeta… Gana lengvai klausomas albumas… bet jame mano nuomone nera nieko tokio isimintino… duociau kokius 8/10