GOATWHORE: „Norime skambėti kaip visiškas blogis, neskambėdami kaip skandinaviška grupė“

Foto: Shatune

Antrą kartą Lietuvoje lankęsi amerikiečiai GOATWHORE tik dar kartą patvirtino, kad jie yra viena kiečiausių koncertinių grupių iš naujojo ešelono. Festivalio „Velnio akmuo“ scenoje publiką užkrėtę satanistiniu rokenrolu, GOATWHORE užkulisiuose žavėjo paprastumu ir nuoširdumu. Tą greičiausiai pajus ir skaitytojas, skaitydamas šį GOATWHORE gitaristo Sammy Pierre Duet interviu radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos vedėjui Tomui.

GOATWHORE jau antrą kartą Lietuvoje. Ar pameni ką nors iš pirmojo apsilankymo?

Žinai ką? Nemalonu sakyti, bet ne. Tikriausiai todėl, kad tą naktį daug išgėriau  Pamenu, kad grojome Latvijoje dieną prieš tai ir ta naktis buvo labai sunki gėrimo atžvilgiu, tad sunkumas, matyt, persikėlė ir į kitą dieną. Kiek pamenu, buvo geras koncertas. Bet kai groji tiek daug koncertų ir tiek daug geri, kartais sunku atsiminti, kur tu kada buvai. Neįsižeiskite. Bet šios dienos koncertą aš prisiminsiu, pažadu. (juokiasi)

Be „Velnio akmens“ šiai vasarai nesate suplanavę daugiau pasirodymų. Kodėl gi taip yra?

Šiais metais mes jau sugrojome nemažai koncertų JAV. Paskutinis mūsų albumas pasirodė 2012 m. Dabar po truputį stabdome turavimą, kadangi norime pradėti kurti naują albumą, grupės nariai turi pasirūpinti savo veikla kitose grupėse. Po truputį baigsime koncertus, paatostogausime, tada imsimės naujo albumo ir taip pat šalutinių projektų bei kitų reikalų. Ši išvyka į Europą taip ir pasibaigs: sugrojome praėjusį šeštadienį Roskildės festivalyje, dabar sugrosime „Velnio akmenyje“, ir rytoj ryte išskrendame atgal į JAV.

Kadangi jau praėjo daugiau nei metai nuo „Blood For The Master“, galbūt jau pradėjote kažką kurti, ar net įrašinėti?

Taip, šiais metais jau pradėjome kurti naujus kūrinius, todėl ir norime padaryti pertrauką nuo koncertų ir užsidaryti studijoje šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Kuriame dainas labai senamadiškais metodais. Nėra taip, kad vienas narys įrašytų viską ir atneštų sumontavęs grupei: „štai mūsų naujas kūrinys“. Mes stengiamės surinkti kiek galima daugiau grupės narių į repeticijas ir tada viskas vyksta beveik spontaniškai. Kuriame kartu, pasisemdami idėjų vienas iš kito, nėra taip, kad kažkuris vienas tiesiog nurodytų „čia bus taip ir viskas, taip daina sukurta ir negalima nieko keisti“. Mes taip nekuriame. Kuriame labai spontaniškai, beveik kaip senosios grupės darydavo. Tiesiog keičiamės idėjomis kūrybos procese. Kažkas skamba gerai, kažkas skamba gerai, kažkas skamba šūdinai, bandome ką nors keisti.

O kaip atrodo tekstų kūrimo procesas? Kaip tinkamai nusiteikiate rašyti tokius dainų tekstus?

Aš ir Benjaminas (GOATWHORE vokalistas L. Ben Falgoust II, – red.) esame vieninteliai žmonės grupėje, kurie rašo žodžius. Ir aš, ir Benas skaito daug okultistinių knygų. Benas savo tekstus formuoja antireliginėmis tematikomis, įkvėptas savo neapykantos Kristui, o aš labiau savo tekstus kreipiu į susižavėjimą Šėtonu. Taigi Benas labiau stengiasi sudaužyti, sunaikinti Jėzų Kristų, o aš labiau stengiuosi išaukštinti Šėtoną. Abiejų idėjos dera. Benas rašo tiek daug, jog turi krūvas užrašų knygelių su savo idėjomis, o aš rašau tik arba labai anksti ryte, kai tik pabundu, arba labai vėlai vakare, beužmigdamas. Tada Šėtonas kalba su manimi daugiausiai, kai aš ne visai sąmoningas, kai esu beveik meditacinėje būsenoje. Tuo metu, kai dar tik bundu, bet vis dar esu miegantis, Šėtonas kalba su manimi ir verčia mane rašyti meilės dainas jam.

Nesenai įrašėte MOTÖRHEAD dainos „(Don’t Need) Religion“ perdirbinį žurnalui „Decibel“. Kaip įvyko šis pasitarimas ir kaip pasirinkote grupę ir dainą?

Tai buvo „Decibel“ pasiūlymas. Iš pradžių galvojome perrašyti vieną dainą iš savo pirmojo demo įrašo, kuris niekada nebuvo išleistas. Pasiūlymą gavome „Blood For The Master“ įrašinėjimo metu ir ieškojome idėjų, ką čia padarius, nes norėjome padaryti kažką ypatingo. Mes visi esame dideli MOTÖRHEAD gerbėjai, todėl sugalvojome įrašyti MOTÖRHEAD perdirbinį. Nenorėjome tokios populiarios dainos kaip „Ace Of Spades“ ar „Iron Fist“, kurią visi žino. „(Don’t Need) Religion“ yra labai mažai žinoma MOTÖRHEAD daina, o ji labai atitinka GOATWHORE tematikas. Ilgiau galvoti nereikėjo, kadangi mes esame dideli MOTÖRHEAD gerbėjai, bet tikrai nesame religijos gerbėjai.

Keletą savo kūrinių esate atidavę kompiuterinių žaidimų garso takeliams. Kaip gi tai įvyko? Ar patys renkatės ir žaidžiate žaidimus, pries skirdami dainą garso takeliui, ar čia jau įrašų kompanijos ir prodiuserių darbas?

Mūsų kūriniai yra „Splatterhouse“ ir „Saints Row 3“ garso takeliuose. Iš tikrųjų, aš ir Benas esame dideli videožaidimų fanatikai. Kai su mumis susisiekė žaidimų kūrėjai, pasidomėjome, apie ką tie žaidimai bus, nesirengėme duoti savo kūrinių kokiam nors „Super Mario Kart“.

Bet juk „Super Mario Kart“ su GOATWHORE garso takelyje būtų tikrai šaunu!

Būtų tikrai gana juokinga. Vis tik mums Svarbu, kur panaudojama mūsų muzika. „Splatterhaouse“ buvo pakankamai brutalus žaidimas. Kaip mes galėjome pasakyti ne? „Saints Row 3“ taip pat turi pakankamai tamsių tematikų, pvz., gyvenimas gatvėse ir nusikaltimai. Tad kodėl gi ne?

Nors dažniausiai esate vadinami juodmetalio grupe, jūsų muzika toli nuo, sakykime, kokių nors BURZUM. Kiek įkvėpimo semiatės iš black metalo, ir kaip savo stilių apibūdintumėte patys?

Mus labai veikia black metalas, tačiau mes daugiau linkę prie senojo juodmetalio: VENOM, BATHORY, CELTIC FROST, BULLDOZER. Mes visi esame dideli DARKTHRONE gerbėjai. Be abejonės, šios grupės daro didelę įtaką GOATWHORE, bet aš nemanau, kad mes esame black metalo grupė. Mes esame amerikiečiai, mes negalime skambėti kaip BURZUM, IMMORTAL ar MARDUK! Mes turime dar ir krūvą visai kitokių įkvėpimo šaltinių, pvz., senas thrash metalas (KREATOR, EXODUS) ar senas death metalas (MORBID ANGEL) ir pan. Taigi mus stipriai veikia visų šių dalykų samplaika. Mes norime skambėti kiek tik įmanoma tamsiai. Black metalo pagrindinė įtaka yra ta, jog norime skambėti kaip visiškas blogis, neskambėdami kaip skandinaviška grupė. Mes norime skambėti amerikietiškai, tačiau su black metalo įtaka. Daug JAV black metalo grupių stengiasi skambėti kaip europiečiai, nors patys nėra iš Europos, o iš kokio nors Kanzaso ar Los Andželo. Mano nuomone, tai yra apsimetinėjimas, tai netikra. Reikia būti sąžiningu pačiam sau ir žinoti savo šaknis. Jei Kalifornijoje kuri black grupę, tu tikriausiai nesi gimęs miške Norvegijoje. Taigi nereikia kopijuoti Europos, o reikia ieškoti savojo kelio.

GOATWHORE yra viena iš tų retų grupių, kurios laikomos kultinėmis. Dažniausiai grupės populiarumas pakyla ir išnyksta, o jūs visada turite lojalių gerbėjų. Ką gi, jūsų nuomone, darote kitaip nei kitos metalo grupės?

Manau, mes tiesiog likome prie to, kuo tikėjome, kai įkūrėme šią grupę. Kad ir kiek mes pasikeitėme metams bėgant, pagrindinė idėja išliko tokia pat nuo grupės susikūrimo. Niekada nenukrypome į šoną taip, kad nebeskambėtume taip, kaip pirmajame mūsų albume. Palyginus mūsų pirmąjį albumą su „Blood For The Master“ vis viena galima atpažinti, kad ten grojame mes, nors muzika ir evoliucionavo. Būtent tai ir išlaiko mus žmonių širdyse, tai ir suteikia mums kultinės grupės vardą. Niekas niekada nepasakys kad mūsų paskutinis albumas jau nebe toks geras, kaip kiti. Liekame prie to, ką mokame, bet kuriame ir kažką daugiau.

Ar skiriasi GOATWHORE gerbėjai šiapus ir anapus Atlanto?

Kaip naktis ir diena. Aš negaliu to paaiškinti. JAV publika yra gera, bet jie.. Nelabai noriu taip sakyti, bet jie labai vaikosi madų, tuo tarpu Europoje ir Pietų Amerikoje žmonės yra aistringesni metalo atžvilgiu. O štai JAV kokia tik nauja mada žmonėms įkišama, tokios jie griebiasi. Tai labai pukiai galima matyti iš metalcore scenos iškilimo. JAV ir Europa yra visiškai skirtingi pasauliai.

Apokalipsė yra dažna tema GOATWHORE dainų tekstuose. Ar ko nors tikėjaisi iš 2012-ųjų? Ar nenusivylei? :)

Ne, aš žinojau, kad nieko neyvyks. Nesu iš tų žmonių, kurie pirko ginklus ir kaupė maisto atsargas, laukdami Apokalipsės. Jei tai būtų įvykę, būtų įvykę. Vis viena vieną dieną visi mirsim, teks galų gale stoti akistaton su mirtimi. Jei tai būtų įvykę 2012 m. – tebūnie. Jei tai įvyks po dvidešimt metų – tegu! Tai nėra tema, kuria labai daug galvoju. Mirtis yra visur ir nėra jokio išsigelbėjimo, kai ateina tavo laikas.

Ar manai, kad grupės nusiteikusios prieš religiją išties gali kažką pakeisti, ar tik sujudinti mintis žmonių galvose?

Manau, jog dabar didžioji dalis pasaulio populiacijos yra tiek krikščiomybės praplautais smegenimis, kad pakeisti ką nors neįmanoma. Antikrikščioniški dainų tekstai paveiks tik labai mažą išskirtinės žmonių grupės dalį. Nemanau, kad tai kada nors pasieks tiek didelį mastą, kad žmonės supras, jog Jėzus yra melas, ir atsikratys Jėzumi. Daug silpnapročių šioje žemėje dar svaiginasi tuo, nes jiems reikia kažkuo tikėti, jie netiki savimi. Tokiems žmonėms reikia kažko tokio, kad galėtų egzistuoti ir jų Žemėje tiek daug… Manau, kad mūsų antikrikščioniška žinia pasieks tik mažą grupę žmonių, kurie ją supras, bet masinis atsigręžimas nuo krikščioniškų idėjų niekad neįvyks. Krikščionybė yra viena galingiausių esybių šioje žemėje, kad ir kaip nemalonu būtų tai sakyti. Tikėti kažkuo tokiu netikru, tiek netikėti savimi, kad jaustum poreikį įsivaizduojamiems ypatoms – tai silpna. Bet daug žmonių yra silpnapročiai.

Interviu pabaigai keli lengvesni klausimai. Palygink amerikietišką ir europietišką alų. Nuo kurio nusilaki greičiau?

(juokiasi) Aš atsakysiu į šį klausimą labai paprastai: kiekvieną kartą, kai aš geriu europietišką alų, paskui aš nieko nebeatsimenu. Taigi aš negaliu palyginti europietiško ir amerikietiško alaus, nes kiekvieną kartą, kai geriu europietišką, nebeatsimenu ką gėriau.

Koks keisčiausias dalykas buvo nutikęs GOATWHORE turo metu?

Geras klausimas. Mums yra nutikusių begalė „nurautų“ dalykų. Sunku net nurodyti vieną nutikimą, kuris išsiskirtų iš kitų. Turuojant JAV visokių beprotysčių nutinka nuolat, todėl tai tampa beveik kasdiene norma. Net sunku išsirinkti..

Tai papasakok vieną kurį nutikimą.

Grojome kažkur Tenesio valstijoje. Po pasirodymo turėjome vykti į kitą koncertą, bet jau buvo vėlu, todėl nusprendėme sustoti kažkur parke pamiegoti. Neturėjome viešbučio, nes buvo ilga kelionė, tad prieš važiuojant į kitą pasirodymą sustojome keletui valandų numigti furgonėlyje. Visi prigulėme, šiek tiek išgėrėme, šiek tiek parūkėme. Tiesiog ilsėjomės, nevažiavome, buvome pastatę mašiną. Atsipalaidavome, ruošėmės miegoti… Tada pajutome, jog furgonėlis sudrebėjo. Išlipame iš furgonėlio, o ten stovėjo visiškai girtas bičas, jo automobilis įsirėžęs į mūsų furgonėlio priekį. Tas vyriokas bandė su laužtuvu atskirti mūsų automobilių bamperius. Mes visi nustebę: „Kas per mėšlas, seni?“, o jis mums „Padėkit man, padėkit man atskirti jūsų furgonėlį nuo mano automobilio“. Sakome: „Velniop tave, mes skambinam policijai, tu atsitrenkei į mus“. Iškvietėme policiją, o jis pagaliau atplėšė savo automobilį nuo mūsiškio, ir nuvažiavo greitkeliu prieš eismą. Pagaliau pasirodė policija, mes jiems papasakojome, kad kažkoks girtuoklis trenkėsi į mūsų automobilį, o policija iš karto paklausė „O kiek jūs gėrėte?“. Turėjome aiškintis, kad mes nevairavome, kad buvome sustoję jau kelias valandas. O, pasirodo, tas pijokas nuvažiavo ir trenkėsi į krovininio sunkvežimio degalų baką. Buvo visiška beprotybė!

Na, ir tavo paskutiniai žodžiai fanams Lietuvoje…

Likite su metalu! Laikykite Šėtoną savo širdyse!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.

GOATWHORE festivalyje „Velnio akmuo 2013“: