FINNTROLL „Ur Jordens Djup“ - troliai niršta vis labiau

Pagaliau, po trejų metų pertraukos suomiškieji troliai (tik stūgaujantys visgi švediškai) vėl išeina palėbauti į žmonių pasaulį. Su nauju balsu, bet su… ne, negaliu pasakyti, kad su visiškai senu skambesiu.

Vis dėlto pradėsiu ne nuo muzikos, o nuo albumo koncepcijos, idėjos ir jos išpildymo. Puikia įžanga taptų jau vien apipavidalinimas, tiesiog savo atspalviais atspindintis albumo tematiką ir nuotaikas. Ur Jordens Djup. Iš žemės gelmių. Suomiškieji troliai man visada patiko ne tik savo humoru, bet ir temų artumu gamtai bei fantazijų pasauliui. Netgi antikrikščioniškoji tematika, gana ryški ankstyvesniuose albumuose ir regis jau taip nuvalkiota visų black metalo pakraipos grupių, pas šiuos vaikinus įsikūnyta kiek kitaip – galbūt tiesiog racionaliau ar subtiliau, o ne vien vardan mados. Pirmasis įspūdis, kad albumas labiau primins „Visor om Slutet“, nei „Nattfödd“.

Tokį įspūdį sustiprina ir albumo intro. Deja, pirminis įspūdis absoliučiai neteisingas. Šis albumas, sakyčiau, niršiausias visoje suomiškųjų trolių diskografijoje. Naujasis (jaunasis) vokalistas nori pasirodyti kuo piktesniu metalistu, tad pirmasis rimtas albumo gabalas skamba tikrai agresyviai, be jokių troliškųjų chorų, pelkių kapelų ir panašių firminių fintroliškų džiaugsmelių.

Jau pradėjus būkštauti, ar tik suomiai neatsivertė į „tikrąjį“ metalą, situacija pasitaiso. Antrasis gabalas trenkia girtų trolių choralu ir pasilieja kemsynų pasiutpolkės akordai. Ne, viskas gerai, FINNTROLL nenusivažiavo. Širdis atlėgsta.

Na, ir ką turim? Turim dar vieną tipiškai fintrolišką albumą, su visais privalumais ir beveik be jokių trūkumų (nebent trūkumu laikytume pačią savotiško nerimtumo idėją, kad dainuojama ne apie pasaulio skausmą, žmonijos susinaikinimą ar bent jau žarnigalius). Įdomus potyris – pasinagrinėjus dainų pavadinimus ir tekstus, kažkaip pradeda vaidentis, kad troliai paskutiniu metu atrado kompiuterinį žaidimą „World of Warcraft“ :D. „Galingoji Orda“, „Galios skeptras“, „Po dvejomis runomis“ ir taip toliau…

Jei jau pradėjau apie sąsajas, jų galima atrasti ir daugiau. Sakykit, ką norit, o gabale „Slagbröder“ („Karo broliai“) išlenda net Vintersorgiški vokalo sąskambiai, tuo tarpu klausant „En Mäktig Här“ („Galingoji Orda“) vietomis iškyla visai netolimos asociacijos su… Alos Pugačiovos ar panašių rusų „žvaigždžių“ muzika :).

Dar norėčiau grįžti prie vokalo – nepastoviausio taško visoje grupėje. Dešimt metų ir jau trys vokalistai… Katla pasitraukė dėl sveikatos sutrikimų (prariaumotos balso stygos, ech…), Wilska – velniai žino dėl ko (gal tiesiog neištvėrė gerti tokiais tempais?) ir štai naujuoju balsu tapo palyginus jaunutis ir visai netroliškos išvaizdos Mathians „Vreth“ Lilmans. Ar skirtumų yra? Ne itin žymių, bet yra. Vreth balsas – šiurkštesnis, gilesnis ir dainuoja jis, kaip jau minėta, gerokai pikčiau. Pagarba ir už melodingus intarpus – vaikinas balsą ir klausą turi tikrai neblogą, gaila, ne viską išnaudoja šiame įraše. Na, bet – juk dar visa karjera priešaky, tikiu, kad Vreth sėkmingai realizuos savo talentą.

Kaip viską apibendrinti? Sakyčiau, albume pilna visokių elementų, kurie turėtų sudominti tikrai nemažą klausytojų ratą, t.y., vos ne kiekvienas galėtų susirasti ką nors sau patinkančio. Bendras skambesys pasunkėjęs. Paties albumo kompozicija – išsami ir vaizdinga: albumas prasideda „Aušra“ ir baigiasi „Sutemomis“, gabalas apie runas, kaip ir pridera, paslaptingas, atmosferiškas, gilus. Ir nors albume nieko ryškiai originalaus nėra, bendras vaizdas sukelia tolesnio (ir vykusio) žingsnio įspūdį FINNTROLL kelyje.

Vertinimas:10/10

FINNTROLL „Ur Jordens Djup“
© 2007 „Spikefarm Records“

1. Gryning (Aušra)
2. Sång (Daina)
3. Korpens Saga (Varno saga)
4. Nedgång (Smukimas)
5. Ur Djupet (Iš gelmių)
6. Slagbröder (Karo broliai)
7. En Mäktig Här (Galingoji orda)
8. Ormhäxan (Gyvačių ragana)
9. Maktens Spira (Galios skeptras)
10. Under Två Runor (Po dvejomis runomis)
11. Kvällning/Hidden track (Sutemos)