Reportažai

FIELDS OF THE NEPHILIM Varšuvoje – emocinės šilumos ir fizinio šalčio oazė

2014.02.04 00:00, Savioras

FIELDS OF THE NEPHILIM Varšuvoje – emocinės šilumos ir fizinio šalčio oazėFIELDS OF THE NEPHILIM yra daugiau nei eilinė gotikinio roko / metalo grupė. Visų pirma tai – ne šiaip kokia „tarška-patarška“, bet muzikaliai tobula savo propaguojamo žanro išraiška. Neplati, bet nepriekaištinga diskografija puošia grupę ir rodo puikų pavyzdį, kai kokybė laimi prieš kiekybę. Antra – nedidelis kiekis gyvų pasirodymų McCoy’ų ir šutvę paverčia tikra mistine figūra, kurios sulaukę fanai būna nublokšti į kitą dimensiją, o paprastai ją pasiekti būna gan sudėtinga. FIELDS OF THE NEPHILIM kuriama atmosfera tam labai tinkama. Nepaisant viso šito, pastaruoju metu fanai gali džiaugtis ne tik paties lyderio ir grupės veido Carl McCoy ir puikiai atrinktų pakaitinių muzikantų būtimi, bet ir originalaus bosininko Tony Pettitto sugrįžimu į grupę. Galimybė pamatyti grupę šia sudėtimi buvo suteikta ir šiais metais.

Pirmas vaizdas, atvykus į klubą „Progresja“ Varšuvoje vasario 1 d., – šiam žanrui ateina sunkūs laikai. Aišku, reikia suprasti, jog tai – ne pirmas ir ne antras grupės pasirodymas Lenkijoje, tačiau Varšuvoje, panašu, liko tik senasis klausytojas. Tai panašu į šokius kam per keturiasdešimt, tegu neįsižeidžia visi vyresni žmonės, skaitantys šią apžvalgą. Seni ir pavargę veidai, o ir šių palyginus ne per daugiausia. Na, bet reikia dar džiaugtis momentu, kol visa tai apskritai egzistuoja. Nes realiai be senųjų vilkų šio žanro niekas pilnavertiškai ir nepapildo.

Koncertą pradeda Lenkijos goth roko grupė DEATHCAMP PROJECT, prie kurių po puikaus paskutinio albumo „Painthings“ prisijungė pora naujų muzikantų. Šį vakarą grupę kamuoja gan prastas garsas šioje, švelniai tariant, skardinėje, kurią kažkas pavadino „Progresja music zone“. Niekada nepagalvotum, bet ašara ištrykšta prisiminus, kad pas mus yra bent „Mulen ružas“ aka „Propaganda“. Na, o patys DEATHCAMP PROJECT gal atrodo ir neblogai, tačiau iki savo puikaus pasirodymo per „Castle Party“ festivalį netempia. Grupei reikia tolimesnio progreso, o pats grupės vokalistas neslėpė planų grupę papildyti ir gyvu būgnininku. Aišku, čia reikalą apsunkino tai, kad salėje tvyro stingdantis šaltis, kas taip pat atėmė dalį malonumo klausytis grupės. Tad kitų vakaro svečių CLOSTERKELLER net ir neklausėme. Ne to mes čia susirinkome.

Labai ilgai FIELDS OF THE NEPHILIM laukti ir nereikėjo. Žmonės jau šiek tiek ir salę prišildė, tad jausmas pakankamai komfortiškas. Nuskamba pirmieji „Chord of Souls“ akordai, FIELDS OF THE NEPHILIM įsuka į savo gotikinę karuselę ir pradeda nuo greičiausio rėžimo. Puiki pradžia. Įvaizdis – tas senas geras ir nepasikeitęs – apdulkėję kaubojai okultistai. „Mes visi buvome iš skirtingų sferų, todėl neatrodėme, jog esame vienoje grupėje. Taigi mes nuėjome į statybinių prekių parduotuvę ir nusipirkom didelį maišą balinančio molio miltelių, kuriais vienas kitą ir apibarstėme. Buvome pasidengę baltomis dulkėmis ir nusprendėme, „dabar bent atrodome kaip iš vienos grupės!“, – „Classic Rock“ žurnalui kadaise pasakojo Carl McCoy‘us. Matyt, tų rūbų neapsivalė iki šiandien.

Grįžtant prie muzikos, už ausų kimba ta skardinės garso kokybė. Aplinkui viskas tarška. Vis dėlto grupės įrašus puošia gausus reverbo kiekis, tad kažkokio milžiniško pasibaisėjimo nepajutau. Bet kokiu atveju siunčiu blogus linkėjimus klubui „Progresja“. Pats McCoy’us kaukia kaip kaukė kadaise, o kūną veria ir puikios Tony Pettitto boso partijos. Kiti grupės nariai, matyt, koncertuojantys kartu jau ne pirmus metus, mat nuolat matomi ir senesniuose grupės koncertiniuose įrašuose, atlieka savo darbą tobulai. Visos gitarų partijos persmelktos autentiškumo ir puikios grojimo technikos.

Grupės arsenalas – klasikinis. Dabar FIELDS OF THE NEPHILIM susikoncentravusi į senuosius savo kūrinius. Šį vakarą skambės Chord of souls / For her light / At the gates of silent memory / Love under will / The Watchman / New gold dawn / Last exit for the lost / Psychonaut / Moonchild / Mourning sun . Tai tikrai trumpas setas, net įvertinus tai, kad grupės kūriniai patys nėra trumpi. Tiesa, neskaičiavau laiko, kada grupė pradėjo groti ir baigė neužfiksavau, tačiau labai ilgai tikrai nepalepino. Bet grupės setlistas buvo euforijos kupina, graži, vientisa kelionė per grupės originalų skambesį. Šiek tiek trūko kokio perliuko iš debiutinio albumo. Manau, pasirodymo gale visas taures būtų puikiai perpildęs koks „Dawnrazor“. Na, bet nebuvo tai nebuvo.

Grįžimą prie senų kūrinių, matyt, kažkiek paveikė Pettitto sugrįžimas. Tikėtis kažko iš „Zoon“ tikriausiai buvo gerokai beprasmiška. Kiek žinau, paskutinį kartą vienas šio albumo kūrinių buvo atliktas kartu su BEHEMOTH vokalistu Adam Darski. Ne paslaptis, kad FIELDS OF THE NEPHILIM paveikė ne vieną metalo scenos veikėją, kaip kad pastarasis ar Mille Petrozza iš KREATOR.

O grįžtant prie pačių „nefilimų“, dabar dar labiau reikėtų naujo grupės albumo. Manau, per 9 metus Carlui turėjo prisisapnuoti tikrai neblogų melodijų. Žinoma, sulaukti FIELDS OF THE NEPHILIM Lietuvoje, kokiame didesniame festivalyje taip pat būtų įdomu. Klausimas, kiek žiūrovų grupė pritrauktų pas mus? Vis dėlto žinant, kad FIELDS OF THE NEPHILIM neišvažiuoja iš pakankamai rimtų rėmų, gal grupė sudomintu ne tik kelis šimtus new-rock „kerzus“ išaugusių buvusių gotų. Pasitaikius progai rekomenduoju šią grupę pamatyti gyvai kiekvienam sunkiosios ir tamsiosios muzikos gerbėjui.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Savioras
2014.02.12 22:13

1. Na baltarusiai i Judas Priestus Lietuvoje irgi ne SBS vaziavo zet. Siaip Closterkeller teko isgirsti ir Castle Party. Rezia siek tiek ausi man jie. Gal ir geriau nei sedeti ant to praejimo ten prie laiptu, bet kai dar ir salej del stingdancio salcio ne komfortas, tai galima ir praleist.
2. Gali but kaltu daug dalyku istikruju. O gal sales ir zmoniu santykio problema. Bet kai barska “apdailos” nuo pakankamai normaliu dazniu tai irgi + nededu :)
Neseksova man ta vieta ta vakara buvo visom prasmem, tai as taip ir parasiau :)

piktstevs
2014.02.12 20:06

Pora pastebėjimų apie porą pastebėjimų :)

1. O gal koncertavo net 3 grupės? Fields’ų atveju yra kam užtenka ir jų vienų, kad trenktųsi ne tik į Varšuvą. Ir dar ačiū pasako, kai niekas negaišina laiko ir negadina ausų su apšilimais. Persiprašymai, jeigu skamba arogantiškai (ale visiškai nuoširdžiai, tipo “trū” :)

2. Deja, ne pirmas atvejis su Fields’ais, ir gali tekti pripažinti, kad tai pačių Fields’ų komandos bėda.

Birutė
2014.02.12 16:42

Pora pastebėjimų:

1. Trenktis į Varšuvą, kur koncertuoja tik 3 grupės, ir nepažiūrėti visų – keistokas sprendimas, net ir esant šaltai salei :)

2. Teko toje vietoje matyti DIMMU BORGIR su Co. ir dar didelį festą, kur buvo MOONSPELL, PAIN su dar keliomis grupėmis. Garsas buvo geras abejuose koncuose. Taigi gal ne salės problema?

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus