Festivalis „Burning Steel“ – trečias kartas nemeluos?

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia >>

Susitarkime taip: visi žino, kokios bėdos ir marazmai užgriuvo šį festivalį dar jam neprasidėjus, tad apie tai pridiskutuota tiek, kad medžiagos užtektų bent keliems enciklopediniams tomams. Todėl šnekėsime tik apie tai, kas buvo, neįvykusius/neatvykusius faktorius palikdami nuošalėje. Taigi…

Tąją sekmadienio popietę oras pasirodė toks šiltas, jog net abejonių nekilo, jog daug mačiusią ir savo jau atgyvenusią „kožą“ palieku namie. Su vėjeliu perskrieju per miestą ir atsiduriu šalia „Lenkų kultūros namų“, kurie tokios dozės metalo dar neregėjo. Žmonių būrelis ne itin gausus, bet nieko čia keisto – pastaruoju metu tai jau įprasta. Akivaizdu, kad koncertas neprasidėjo laiku, tad leidžiu sau dar pamindžikuoti lauke.

Iš rūmų pusės pasigirdus stipriems muzikiniams garsams, ateina ir verdiktas – lįsti vidun. Jau tarpduryje išgirstu kai kurių asmenų įspūdžius, jog pirmųjų tą vakarą grojusių TABESTIC ESTERON pasirodymas tikrai linksmas. Įėjus į pagrindinę salę tenka tuo ir įsitikinti. Bet reikia pasakyt, kad grupė ne tik atrodė išskirtinai, bet ir skambėjo įdomiai. Na, gal ne tiek originaliai, bet kokybiškai – tikrai. Stiprus ir tvarkingas grind/death. O gal ir nevisai – ne specas aš čia. Bet įsiminiau puikų vokalisto kriuksėjimą ir asmenį per patį scenos vidurį, apsirėdžiusį jūreivišku triko, man labiausiai priminusį seną rusų „multiką“, kur papūga pastoviai rėkavo „rrrrrrrrrroma, rrrrrrrrrroma“. Festivalis atidarytas.

Paskutinę minutę į renginio programą įšokę vyrukai iš MANDRAGOROS gavo progą groti antrieji. Dar gerai prisimenu jų puikų pasirodymą festivalyje „XIII“, o čia, žiū, dar geresnis variantas. Nors pradžioje mažumėlę sušlubavo garsas, bet viskas greitai įsibėgėjo. Melodingas death metalas pasirodė priimtinas nemažai daliai ne itin gausiai susirinkusių žiūrovų, tarp kurių atsidūriau ir aš. Tikrai malonu girdėti technišką muziką, paįvairintą pono Ambraziejaus šou. Sugroti žymiausi kūriniai, plius DEATH koveris „Crystal Mountain“. Ar buvo nusivylusių? Neabejoju, kad taip, bet čia jau kiekvienam pagal dūšią…

LUCTUS pasirodymo laukė ne vienas ir ne du. Rūpėjo ir man išvysti, kaip atrodys kolektyvas šį kartą, nes praeitą rugsėjį „Intro“ klube matytas vaizdas buvo ne itin vykęs. Reikia pasakyt, jog pasirodymas „Burning Steel“ buvo žymiai geresnis. Karingas, intensyvus black metalas su nemaža doze thrash skambesio pliekė taip stipriai, jog įtampos neatlaikė net gitaros stygos. Buvo atliktos tiek dainos iš naujojo splito „Sonitus Caeli Ardentis“, tiek ir iš senesniojo „Ad Arma“. Gal ir daugiau, bet į atmintį neįstrigo. Na ir jau tradicija tampantis CARPATHIAN FOREST koveris „He‘s turning blue“. Šiame pasirodyme mane žavėjo energija bei nuoširdumas, bet nemažas atstumas tarp projekto narių vietomis pakišo koją – keliuose epizoduose susigrojimo trūko. Bet tai ištaisoma.

Nedidelė rokiruotė ir gan užsitęsęs pasiruošimas Šiaulių desanto audrai. ARGHARUS pasirodymai, nors ir ne itin dažni, bet visada intriguojantys. Ką pateiks naujo šį kartą? Daugiau tamsos, daugiau šaltumo, daugiau agresyvumo. Nors pradžia ir pasirodė pernelyg chaotiška, visas repertuaras buvo puikus. Gal net šiek tiek per ilgas. Šmėkliškos fizionomijos, nihilistiniai kanonai, nepriekaištingas atlikimas – tą vakarą grupė pateisina į juos dedamas viltis. Ideologija ir muzikinė beprotybė – kokybės ženklas.

Latviai URSKUMUG matyti jau ne vieną kartą, žinomos jų galimybės ir ištekliai, tad pasirenku poilsinį stebėjimo variantą. Deja, pasirodo, jog lieku jų mažumėlę neįvertinęs. Visa sudėtis grupei iškart suteikia daugiau gyvumo, tikrumo ir svarbiausia – grynumo. Kita vertus, nepirmas bandymas groti didesniu sąstatu, tad nežinia, kaip čia viskas bus toliau. Bet kokiu atveju, šis pasirodymas buvo geriausias iš matytų. „Tribal“ terminas gal ir ne pats geriausias apibūdinimas tokiai muzikai, bet tiesos jame tikrai yra. Laukinis black metal, paįvairintas dalimi death metalui būdingų rifų, kurių bendrame skambesyje sunkiai bepastebėsi. Vienintelis dalykas, ko trūko latviams – ilgų plaukų. Su latvėmis viskas buvo normaliai :).

Vakaro headlinerių statusas atiteko estams HORRICANE, ir „kiulemajos“ puikiai jį pateisino. Ir taip geras koncerto garsas tapo dar įspūdingesnis, tad uraganas atsiskleidė visi grožiu. Ne taip dažnai tenka pamatyti death metalo kolektyvą grojant su klavišiniais. Bet čia viskas puikiai dera – ir brutalumas, ir techniškumas. Negaliu sakyt, jog grupė kažkuo ypač išsiskiria iš kitų tarpo, bet bendra atmosfera ir muzikos visuma buvo nepakartojami. Ir visai negaila, jog tiek mažai žiūrovų teišlaukė jų pasirodymo. Gailėtis reiktų tiems, kurių jau nebuvo salėje. Turbūt tas puikus įspūdis ir sudarė vaizdą, jog estų pasirodymas truko labai trumpai. Bet užtikrintai.

Nauja vieta buvo paženklinta metaliniais aidais. Festivalis „Burning Steel“ įvyko ir pavyko puikiai. Bent jau muzikinė jo pusė. Viskas būtų gal ir dar puikiau, jeigu ne nutylėtas „bet“… Aukščiau nosis, kolegos!