„Feed the Fire, Fan the Flame“: nuviliantis lenkų desantas Vilniuje

Beatričės Krikštolaitytės nuotr. Daugiau nuotraukų – čia >>

Vasario 10-osios vakarą organizacinis „Nekrokatarsis“ komitetas Vilniuje žadėjo Lenkijos black metalo pažibą. Šį kartą BLAZE OF PERDITION vaidmenyje. Šiaip jau, jaunuolių žodžiais aš tikiu, neretai – be išimčių, net ir neatsikalbinėdamas. Bet tą dieną ūpo ir sveikatos buvo nedaug, tad judėjosi itin sunkiai. Koncerte, kuriame grojo trys kaimyninės šalies grupės, iš tikrųjų labiausiai masino IN TWILIGHT‘S EMBRACE vardas. Grupė, 2017-aisiais pristačiusi debiutinį albumą „Vanitas“, dar prieš metus išleido trijų dainų mini-EP „Trembling“, kuris mano skoniui buvo kažkas nerealaus: trumpas, drūtas, stiprus ir žiauriai vežantis. Visiškai kaip vokiškas šlios… Atradau savy jėgų įsitikinti, ar gyvai tie kolektyvai tokie pat geri, kaip ir per namudines audio sistemas.

Debiutuoju „Rock River“ klube, apie kurį plačiau – šiek tiek vėliau. Be manęs pirmų kartų ir daugiau – DOM ZŁY taip pat savotiški scenos naujokai, pernai pristatę šešių kūrinių pilną albumą, dėl kurio pavadinimo galvų per daug nesuko – „Dom Zły“. Iš vakaro pasiklausiau, ką tie blogio namai siūlo. Iš esmės – trendinis post-black metalas, maišytas, o gal tiksliau atkeliavęs iš post-hardcore scenos, su visais tam reikalui skirtais atributais. Bet įrašas tikrai nebuvo nuviliantis, nors ir per daug nestebino – esu girdėjęs ir blogesnių variantų. Tačiau vaizdelis scenoje buvo absoliučiai priešingas ir trenkė tiek prastu skoniu, tiek nežinojimu, kas prie ko. Buvo akivaizdu, kad DOM ZŁY – kitos scenos atstovai, užsiauginę barzdas, ir bandantys lipti ten, kur dabar populiaru. Deja, bet daugelis pamiršta, arba tiesiog nepagalvoja ir nesupranta, kad black metalas – tai savo estetiką bei subtilybes turintis žanras, ir jei į tai rimtai nežiūri ir nesidomi, tai kokio velnio apskritai čia kišti nosį? Scenoje DOM ZŁY skambėjo prastai, neįdomiai ir nekokybiškai. Atrodė jie dar baisiau. Ar man pasigirdo, kad kažkuriuo momentu kolektyvas su žiūrovais bendravo lenkiškai? Čia rimtai? Toks elgesys daug ką pasako apie grupę, jos prioritetus, ir turbūt perspektyvas, ar bent jau supratimą ir požiūrį į jas. Vakarykštis įspūdis, turėjęs bent krislą pozityvo, kaip mat išgaravo…

Situaciją kiek švelninti ar pataisyti bandė IN TWILIGHT‘S EMBRACE. Iš dalies jiems pavyko, bet kartu ir nelabai. Asmeniškai buvo labai gera girdėti man žinomus kūrinius, pasąmonėje niūniuoti dainų tekstus. Tačiau garsas neblizgėjo. Vientisa masė labiau priminė košę ir chaosą, nei tvarkingą, iš atskirų instrumentuočių sudėtą vaizdinį. Jei nebūčiau žinojęs „Trembling“ repertuaro, vargu ar būčiau iššifravęs šių lenkų grojaraštį. Beje, ant scenos jie tikrai neatrodo taip stipriai, kaip norėtųsi pagal įrašus. Tam turbūt reikėtų paieškoti ir objektyvių priežasčių (tas pats garsas). Bet kolektyvo siūlomas death metalo su black ir thrash priemaišomis mišinys privalo būti atliktas ir skambėti geriau. Bet šiandien rekomenduoju tik įrašus, o ne gyvus pasirodymus.

Nesiginčiju, BLAZE OF PERDITION per pastaruosius penketą metų tapo viena esminių Lenkijos BM grupių. Tas tragiškas įvykis, apie kurį linksniuota labai daug, turbūt šitoje situacijoje tikrai nepakenkė, kad ir kaip negražiai tai skambėtų. Iš kitos pusės, aš tikiu, kad ta patirtis suteikė ir savotiško šarmo dvasinei grupės narių kūrybinei pusei. Tačiau tie, kas atidžiau seka kaimynų sceną, turėjo pastebėti, jog per kelis pastaruosius metus tikrai nemaža dalis žinomų vardų, jei iki tol nebuvo pabandę, tai su naujais albumais nuklydo į eksperimentinę pusę. Jei MOROWE, MORD‘A‘STIGMATA ar THAW šią liniją brėžė daugmaž nuolat, tai tarkime FURIA ir tie patys BLAZE OF PERDITION su paskutiniais darbais taip pat prisijungė prie eksperimentuotojų gretų. Ir jei FURIA atveju „Księżyc Milczy Luty“ man nuskambėjo visiškai nesuprantamai, bleizų „Conscious Darkness“ paliko stipraus, kiek kreivo, bet įdomaus leidinio įspūdį.

Vis dėlto scenoje ir įraše BLAZE OF PERDITION yra du kiek skirtingi kūnai. Vien todėl, kad pagrindinis idėjinės (ir iš dalies muzikinės) linijos kūrėjas Sonneillon gyvuose pasirodymuose nedalyvauja. Ir man sunku pasakyti, ar būtent dėl to, ar dėl kitų priežasčių, bet ir šitie lenkai tą vakarą įspūdžio nepaliko. Visų pirma, vėlgi dėl garso subtilybių. Jei vokalas ir būgnai skambėjo aiškiai bei garsiai (tikrai per garsiai, visa kita užgožiant), tai esminis instrumentas, kuriantis pagrindinę masę – gitaros – liko kažkur antrame plane. Buvo momentų, kai jos stebuklingai nusverdavo svarstykles į savo pusę ir tada galėdavai girdėti nuostabų, šaltą antros bangos juodmetalį, gerai sujungtus riffus, tačiau didžiąją laiko dalį gitarinės partijos plaukiojo kažkur pasiklydusios. Grupės įvaizdis, turėjęs kelti tam tikras asociacijas bei įspūdžius, atrodė nuobodžiai ir negyvai, iš dalies dėl to, kad muzikantai buvo per daug statiški. Ar bent jau nesugebėjo išnaudoti savo kozirių. Ir kaip pastebėjo keletas tikrų grupės fanų, scenoje šitiems BLAZE OF PERDITION nepavyko perteikti to, kas užkoduota grupės kūryboje. Deja.

Prisipažinsiu, kad LUCTUS pasirodymo mačiau nedaug dėl priežasčių, kurios čia niekam neįdomios, bet jos nurodytos pirmoje reportažo pastraipoje. Ir visgi kauniečiai šį kartą skambėjo kažkaip smarkiai death metalovai. Negaliu pasakyti, kokios to priežastys. Apskritai, kitiems kalbintiems susidarė įspūdis, kad šį kartą LUCTUS mechanizmas buvo kažkoks išsiderinęs, be chemijos; nesijautė ryšio tarp muzikantų ir jų instrumentų. Su tokiu teiginiu nei sutinku, nei prieštarauju, bet grupės pasirodymas lyg ir reziumuoja visą renginį – neišsipildžiusių lūkesčių ir potencialo vakaras.

Grįžtant prie to žadėto įspūdžio apie patį klubą… Kaip sakė esminis to vakaro mano pašnekovas, tokią vietą jau „negėda ir užsieniečiui parodyti“. Sutinku – tie trys šimtai video ekranų ir televizorių klubo šonuose leidžia matyti visą koncertą net nepajudant iš vietos. Kita vertus, būtent tai, kaip ir pailga klubo erdvė, padriki staliukai ir kitos esminės detalės (scenos dydis, jos apipavidalinimas) labai sumažina vibe‘ą – viskas taip šalta, modernu, nejauku, niekas praeidamas nesitrina subinėm, nesidaužia bokalais, ir t. t. O gal tiesiog ir klubo aura per daug pasidavė visai vakaro atmosferai…