DEN SAAKALDTE „Pesten som Tar Over“: desperacijos ir nevilties apsuptyje

Anuomet DEN SAAKALDTE (išvertus iš švedų kalbos – „Taip žinomi“), prisijaukinę SHINING vokalistą Kvarforthą, grojo apie depresiją, alkoholizmą ir nihilizmą, o vėliau pakeitė vokalistą ir išleidę dar vieną įrašą beveik 10 metų tylėjo. Bet visai neseniai švedų gyvenimo tamsybininkai sugrįžo su nauju, ketvirtuoju pilno metro  opusu, pavadintu „Pesten som Tar Over“ („Maras, kuris užvaldo“). Apie marą visomis prasmėmis. Ir pataikyk tu taip rudenį…

„Saule viršuje,

Su akinančia, balta šviesa,

Atleisk mums mūsų nuodėmes,

Padėk mums bado metu.“

(Čia ir toliau – kelios nuotrupos iš gabalo „Å Skjende en Engel“ („Niekingas angelas“), kas neskaitote švediškai).

Liaudies išmintis byloja: sutiks pagal rūbą, o jau išlydės pagal protą. Taip ir mes bandome susipažinti su kol kas tik skaitmeniniu būdu platinamu įrašu, atkreipę dėmesį į jo viršelį. O jame transliuojama tikrų tikriausia neviltis. Desperacija, kuomet vargšai kaimiečiai – vyrai, moterys su vaikais ginasi nuo mutančių žiurkių maro sumaišty. Viduryje stovi šamanas ir iškėlęs žmogaus kaukolę vadovauja visam paradui. Už jo – kaukolių jūra ir miesto griuvėsiai. Tikrai – vienas stipriausių albumų viršelių šiais laikais, puikiai tinkantis juodmetalį vanojančiai grupei, nepadarysiantis gėdos net ir didesnėms bliako „žvaigždutėms“.

Bet turėkime mintyje, kad mes susirinkome čia dėl muzikos. Garsinę albumo liniją būtų galima apibūdinti kaip gana tradicinį, tačiau kokybišką (tiek atlikimo, tiek suvedimo prasme) black metalą, kuris artimai „flirtuoja“ su epiniais elementais (švarūs priedainiai) ir įvairesnėm kompozicijom. 7 gabalai. Trumpiausio jų trukmė – 7 minutės. Nusiteikite prisėsti ilgiau ir įsiklausyti. Bendra albumo trukmė – valanda. Bet šis laikas neprailgs. Padėti gali elementarus pomėgis žanrui.

Kūriniai albume turi taip dažnai pasigendamo sielvarto ir nevilties, dėka pasikartojančių, verksmingų gitarų rifų ir jų metu negailestingai mušamų bačkų. Šis efektas sukelia black metalui būdingą lėkimo kažkur į pražūtį įspūdį. Gitaros užsižaidžia ir užliūliuoja klausytoją, o tada mes vėl metami į iškilmingą maršą mirties link. Štai ir smagus rifas, pagal kurį gali drąsiai linguot arba kratyt galvą, po šimts ją perkūnų. Štai ir tempo sulėtėjimas ir kažkokios aštrios melancholijos apraiškos.

„Mano vidinė liepsna dega šaltai,

Tvyro liguista tamsa

Virš baltų slėnių, dabar aptaškytų šventu krauju.“

Teisingai! Liguistumas – dar vienas svarbus teisingą žanro muziką grojančių grupių bruožas, nepasididžiavo ir eilinį sykį užrėpliojo ant DEN SAAKALDTE pjedestalo. Nors vietomis kiek šlubuoja, ne visuomet atsiskleisdamas geriausioje formoje, bendras vokalo paliktas įspūdis nuteikia gerai. Riksmai, klyksmai, vaitojimai, švarus dainavimas – viskas maždaug taip, kaip ir priklauso. Svarbiausia tai, kad klausantis išties jautiesi kaip maro laikais. Užuodi žaibiškai artėjančios pabaigos dvoką. Galbūt pavyks išgyventi dar vieną minutę?

„Visiška panieka.

Kraujuokit už mane.

Angelas padengtas purvu

Iš dievo šviesos.“

Į grupės daržą akmenį mesti norėtųsi nebent už elementarų užsižaidimą. Kaip jau išsiaiškinome, gabalai ilgi, o grupė nemoka „virinti“ avantgardo, todėl tenka klausyti įvairius kūrinių fragmentus, tiesiog atkartojamus be didesnio saiko. Bet ar tai būtinai blogai? Priešingai – norisi sakyti, kad tokia savotiška (bet neįkyri) monotonija albumui suteikia žavesio. Kita vertus, norint išgirsti kažką visai naujo, tektų imti pincetą ir rakinėti deimančiukus. Aišku, jei yra noras taip daryti. Galima juk sakyti, kad fuj, čia „depresovas“, monotoniškas reikalas, kuriame iš esmės viskas daugmaž jau girdėta, tačiau aš klausau albumą ir žinau, kad tokią nevilties atmosferą geba perteikti turbūt tik DEN SAAKALDTE.

„Ir kova bus amžina,

Ir mūšyje kovosim amžinai.“

Kad ir kaip ten būtų, net jei kažkam albumas pasirodytų per daug monotoniškas, klausantis kiekviename kūrinyje norom nenorom pastebi kažkokią, nors nebūtinai žymią, įvairovę ir tai neleidžia nuobodžiauti. Grupė įrodė, kad galima perteikti depresiją ir neviltį energingai. Į maro, kurį mums pristatė „Agonia Records“ leidykla, gniaužtus žengiame drąsiai, plačiai atmerktomis akimis, su aistra ir viltimi dar sugrįžti…

Vertinimas: 9/10. Albumas pataikė laiku, kai panašią atmosferą perteikiančių įrašų – tikrų tikriausias badas (o gal maras?). Dabar tegul turisi. O ir šiaip, liaudiškai tariant, „griebia už širdies“ jis nevaikiškai. Ir laukiam fizinio įrašo!

DEN SAAKALDTE „Pesten som Tar Over“

© „Agonia Records“, 2023

1. Av Satans Ild

2. Dødstrett Av Alt

3. En Ode Til Spinnersken

4. Pesten Som Tar Over

5. Å Skjende En Engel

6. Hat

7. Den Stormen I Oktober