„Demo 2007“ – galimybė pasidemonstruoti

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia>>

Kiekvienai visuomeninio gyvenimo sričiai labai svarbus atsinaujinimas, kadangi priešingu atveju gresia reiškinys, labai nemaloniai dvokiantis brežnevine epocha. Turiu omeny stagnaciją. Turbūt daugelis pamename 1994–1996 m. laikotarpį, kai stagnacija lietuviškajam metalui tikrai negrėsė, naujos lietuviškos metalo grupės dygo tarsi grybai po lietaus. Nors sakoma, kad svarbu ne kiekybė, o kokybė, vis tik, kuo gausesnis būrys naujų kolektyvų, tuo daugiau galimybių iš jų atsirinkti tikrus perlus.

Džiugu, kad „Ferrum“ kolektyvas neapleido debiutantų ir nusprendė surengti naujų grupių konkursą „Demo 2007“, taip perimdamas estafetę iš ilgą laiką naujokus globojusio „Dangaus“. Pastarojo organizuotas „Naujas kraujas“ jau buvo įgavęs kultinį statusą, todėl iš dalies buvo įdomu pažiūrėti, ką tautai pasiūlys „Ferrum“.

Laikas finaliniam konkurso koncertui buvo pasirinktas labai tinkamas – penktadienio vakaras, kai po darbų ir mokslų ilgaplaukiai ir ne tik, „apsiginklavę“ Kaziuko mugėje įsigytomis pintinėmis ir mediniais šaukštais, galėjo neskubėdami traukti link „Intro“ klubo. Šis klubas turi vieną ypatingą savybę – kiek teko būti „Intro“ vykusiuose koncertuose, juose buvo juntama kažkokia jauki, kamerinė atmosfera, todėl prie didesnės scenos nepratusioms jaunoms grupėms tokia aplinka turėjo būti gana palanki.

Taigi prasiveržęs pro apsaugos kordoną ir gavęs solidžiai atrodantį balsavimo biuletenį, patekau į klubą, kuriame jau grojo pirmoji vakaro grupė – CREEPTOR. Pirmiausia į akis krito grupės vokalisto-gitaristo sceninis įvaizdis, primenantis praeito dešimtmečio pradžios Norvegijos black metalo veikėjus. Vis tik išvaizda šįkart buvo apgaulinga, kadangi CREEPTOR nė iš tolo nepriminė piktųjų bažnyčių degintojų. Iš kolonėlių sklido labiau tradicinį heavy metalą primenanti muzika, kuri, reikia pripažinti, yra visai nebloga. Vienintelis dalykas, kišantis koją „kryptoriams“ – vokalas. Mano kuklia nuomone, CREEPTOR turėtų pasiieškoti vokalisto, kurio balsas labiau tiktų jų grojamai muzikai, o dabartiniam „frontmenui“ pasiūlyčiau likti tik šešiastygės meistru.

Antriesiems burtai lėmė groti klaipėdiečiams SILHOUETTE. Minėtame balsavimo biuletenyje ši grupė buvo pristatyta kaip grojanti progressive metalą. Toks apibūdinimas sudomino, kadangi mano atmintis niekaip negalėjo atkapstyti, ar po SPELLBOUND Lietuvoje apskritai dar kas nors buvo apsiėmęs groti progresyvą. Vyrukai susikaupusiais veidais jungėsi savo aparatūrą ir neilgai trukus užgrojo. Prisipažinsiu, kad SILHOUETTE muzika mane laaaaaaaaaabai maloniai nustebino. Ne ne, negroja jie dar taip kaip DREAM THEATER, o ir muzika jų panašesnė į SHADOWDANCES nei į minėtus JAV progressive metalo meistrus, bet mane pakerėjo muzikos gilumas ir atmosfera, kurią sukūrė šie klaipėdiečiai. Iš tiesų, klausantis SILHOUETTE buvo sunku patikėti, kad šis kolektyvas yra debiutuojantis. Su tokia muzika jie gali toli nueiti, nes konkurentų Lietuvoje jie kaip ir neturi. Vienintelis (ir ne toks jau mažas) minusas buvo tas, kad SILHOUETTE neturi būgnininko ir ritmą palaikė kompiuteriniai būgnai. Metalo muzikoje, ypač atliekant šią muziką gyvai, būgnai yra labai svarbus instrumentas, suteikiantis daug jėgos ir gyvumo, todėl SILHOUETTE prarado mažiausiai pusę to cinko, kurį būtų galėję pateikti.

O štai po klaipėdiečių pasirodymo prasidėjo nelabai linksmi dalykai. Trečiąja vakaro grupe tapę uteniškiai POSTERITY žadėjo pateisinti Utenos, kaip „brutalo“ sostinės, vardą. Deja, paaiškėja, kad šis kolektyvas taip pat dar nėra susiradęs būgnininko ir koncerto metu ketina pasikliauti mechaniniu kolega. O mechaninis kolega tą vakarą pasirodė esantis ypač įnoringas, kadangi POSTERITY niekaip negalėjo pradėti groti dėl ritmo mašinos įgarsinimo. Iš pradžių, kuomet grupė kokius tris ar keturis kartus pradėjusi groti vis nutraukdavo dainą vos jai prasidėjus, kėlė juoką, tačiau paskui visi šitie nesusipratimai jau užkniso ir teko eiti pasiieškoti šnekučio bokalo. Vis tik net ir pradėję groti uteniškiai didelio susižavėjimo nekėlė. Per savo trumpą gyvenimą tokio brutal deatho esu girdėjęs ne vieną šimtą niekuo nesiskiriančių viena nuo kitos grupių. Deja, POSTERITY priskirčiau būtent šiam būriui. Dainos mažne nesiskyrė viena nuo kitos, greitas ritmas, daug gitarų džeržgimo. Bet, gerbiamieji, vis tik norėtųsi išgirsti ką nors įdomesnio, nei jau klausytą ir nuklausytą JAV „brutaluchą“. Daugiau kaip ir nieko negalėčiau pridurti…

O štai po POSTERITY pasirodymo „Intro“ klube pastebimas publikos sujudimas, pagyvėjimas. Į sceną sulipo vilniečiai FLAMES OF ARBOREA. Pasirodo, ši grupė jau turi negausų, bet itin ištikimą gerbėjų būrį. Ir kada jie spėjo jį susirasti? Šie vilniečiai turi vieną gana nedažną Lietuvos metalo scenoje bruožą – jų gretose stygas brazdina mergina. Žinau žinau, negražu išskirti žmogaus pagal lytį, kai kalbama apie muziką, bet vis tik šis faktas mane nudžiugino, kadangi merginų mūsų sunkiosios muzikos scenoje yra tikrai per mažai.

FLAMES OF ARBOREA taip pat persekiojo techniniai nesklandumai, kurie iš kantrybės varė ne vieną to vakaro lankytoją. Kai galų gale jie užgrojo, iš kolonėlių plūstelėjo labai techniško brutalo dozė. Akys nespėjo sekti gitarų rifais bėgiojančių pirštų, o grupės „kriokalas“ Guthuralas, geriau žinomas kaip GROL vokalistas, plaučius vertė išvirkščius kaip skalbti ruošiamą bluzoną. Visgi susižavėjimo FLAMES OF ARBOREA man taip pat per daug nekėlė. Taip, grojo jie labai techniškai ir greitai, tačiau vis tik muzika yra ne matematikos olimpiada, kuomet už sudėtingesnio uždavinio atlikimą skiriami aukštesni balai. Muzikai reikia emocijų, atmosferos, o būtent jų vilniečių muzikoje labai pasigedau. Belieka tik tikėtis, kad FLAMES OF ARBOREA, išsprendę visus sudėtingiausius grojimo uždavinius, pabandys į juos įpinti ir emocinių elementų.

Kamufliažinės kelnės, trumpai kirptos galvos. Tradicinio metalo gerbėjai pradėjo kraipyti galvas, atseit, kas čia per velnias? O tai buvo SIN.TEC.SISTEM. Šios grupės atliekamos muzikos taip pat nebuvau girdėjęs, o ir balsavimo biuletenyje nurodytas stilius – urban metal – aiškumo nepridėjo. Tad beliko tik sulaukti, kol sulipę ant scenos muzikantai pradės groti. Pirmiausia, akį džiugino būgnininkas, prisukinėjęs lėkštes prie stovų. Iš tiesų, trijų grupių su „sintetiniais“ mušamaisiais per vieną vakarą jau buvo gerokai per daug, todėl gyvi būgnai bent jau žadėjo stiprią ritmo sekciją. SIN.TEC.SISTEM nuo prieš tai grojusių grupių stipriai skyrėsi savo laisvumu scenoje. O kai esi nesusikaustęs, tai ir groti žymiai lengviau, ir atlikimo kokybė aukštesnė. Ši teisybė ypač pasiteisino SIN.TEC.SISTEM pasirodymo metu. Šiaip jų muzika nėra kažkuo itin išsiskirianti. Bet tik pasaulio kontekste. Lietuviškoje scenoje tokio stiliaus grupių, mano manymu, trūksta. O gal tokios muzikos Lietuvoje apstu, tik kad ji niekaip neprasiveržia į metalo sceną? Sunku pasakyti, bet SIN.TEC.SISTEM atrodė tikrai gerai. Tiesa, vokalistui trūksta Phil Anselmo balsui būdingo aštrumo, kadangi SIN.TEC.SISTEM vokalisto balsas šiek tiek išsiskiria iš bendro šios grupės muzikos konteksto, ir anaiptol ne gerąja prasme. SIN.TEC.SYSTEM tą vakarą sugrotas „džampdafakap“ visai laiku bei vietoje paįvairino „Demo“ muzikinę pusę, kuriai, beje, vienpusiškumo tą vakarą ir šiaip jau nelabai būtų galima prikišti.

Paskutinieji į sceną išlindę debiutantai – MOONDUST. Pagal pavadinimą reikėtų tikėtis mažų mažiausiai doom metalo, tačiau į sceną sulipę vaikinukai anaiptol nepriminė ne tik doomerių, bet ir apskritai metalistų. Pirmieji akordai maloniai nustebino, kadangi labai priminė ankstyvuosius BLACK SABBATH. Na, pradžia šauni, tačiau pirmasis įspūdis buvo klaidingas. MOONDUST muzika – amerikietiškas rokas, tarpais primenantis netgi PEARL JAM kūrybą. MOONDUST muzikos nuoširdumas buvo tikrai paperkantis, vokalistas, nors ir labai nervingai slėpė rankas kelnių kišenėse, puikiai tinka šios grupės atliekamai muzikai. Nors nemažai klausytojų aplink burbėjo, kad kam į METALO festivalį kviesti tokį š…, mano asmeninė nuomonė apie MOONDUST yra kuo puikiausia. Na, netaps jie naujaisiais bixais arba lietuviškaisiais PEARL JAM, bet bent jau mažesnėse Lietuvos scenose jie iškilti tikrai gali. Nesunkus MOONDUST rokelis puikiai užbaigė to vakaro debiutantų pasirodymus ir tarsi parengė publiką saldžiam miegučiui, bet tatai buvo neįmanoma, nes:

1. Visi laukė komisijos sprendimo, kas taps „Demo 2007“ laureatais ir „nukirs“ pagrindinį prizą – galimybę įsirašyti „Phoenix“ studijoje Rygoje;
2. Žiūrovų dar laukė ypatingų vakaro svečių – FIMOZ – iš Latvijos pasirodymas.

Nors po lietuviškų grupių pasirodymo daug sunkiųjų galvų apleido klubo patalpas, tačiau kantriausieji dar sugebėjo išvysti vakaro svečių FIMOZ pasirodymą. Ant scenos užlipę kaukėti vyrukai ir mergina suskėlė ypač energingą programą. Dėl sumažėjusių publikos gretų FIMOZ, atrodo, visai nesijaudino ir sugrojo taip, tarsi prieš juos būtų stovėjusi tūkstantinė ypač ištikimų gerbėjų minia – nuolat dėkojo už palaikymą, ardėsi ant scenos ir tarp publikos ir t. t. FIMOZ galima laikyti tam tikru organizatorių siurprizu, kuris turėjo užvesti publiką ir vakarui suteikti tam tikro gaivališko šarmo, tik gaila, kad jie grojo tuomet, kai visi buvo per daug išvėsę, todėl jų pasirodymas liko ne itin įvertintas.

Per kaimynų latvių pasirodymą komisija suspėjo suskaičiuoti balsus, o tai galėtų reikšti, kad abejonių buvo nedaug. Į sceną užlipę Birutė ir Giedrius iš „Ferrum“ paskelbė, kad „Demo 2007“ laureatais tapo SIN.TEC.SYSTEM, o tai didžiajai daliai metalinių galvų labai nepatiko. Ypač tokiu komisijos sprendimu pasipiktino jaunoji FLAMES OF ARBOREA gerbėjų gvardija, jos nepaguodė netgi tai, kad FLAMES OF ARBOREA gavo publikos simpatijų prizą. Kad ir kaip ten būtų, komisijos žodis yra galutinis ir neskundžiamas, todėl į „Phoenix“ studiją Rygoje įsirašinėti važiuos SIN.TEC.SISTEM. Tikėsimės, kad grupės nenuvils ją nugalėtoja paskelbusios komisijos ir po kurio laiko bus galima išvysti SIN.TEC.SISTEM kūrybą išleistą materialioje laikmenoje.

Apibendrindamas festivalį, pasakysiu, kad mintis paviešinti jaunas grupes yra labai sveikintina ir šauni. Pats koncertas, nepaisant tam tikrų nesklandumų, taip pat buvo jaukus ir visai įdomus. Penktadienis praleistas puikiai, ačiū tą vakarą grojusioms grupėms, organizatoriams, šaunią idėją pavertusiems kūnu, ir visiems metalgalviams, kurių kovo 2 d. vakarą „Intro“ klube susirinko ne taip jau ir mažai. Užteks nuleidinėti „naują kraują“. Metas įrašinėti demo!

Konkurso “Demo 2007″ finalo dalyvių surinkti balai skelbiami konkurso svetainėje ferrum.lt/demo.