DEEP PURPLE „Now what?!“ – o dabar taip

Jau 8 metus neturėjome naujo DEEP PURPLE albumo. Nors paskutinysis „Rapture Of The Deep“ dėl tam tikrų sentimentų man patiko, viešai drįstu teigti, kad „parpalai“ nieko doro be atskirų kelių kūrinių nepasiūlė jau 20 metų. Kitaip sakant, visa Steve Morse era iš esmės kažkokia nevykus „balalaika“ su profesionaliu atlikimu. Viskas pastatyta ant kažkokio supaprastinto modelio, ant kurio grupė sukūrė begalę vidutinio lygio gabalų , kurių pavadinimų dabar jau net nebeprisimenu.

„Now what?!“ žadėjo būti kitoks. Aišku, naivu tikėtis, kad grupė kada nors išleis kažką iš „Perfect Strangers“ serijos, bet tai nereiškia, kad negalima išlipti iš minėtos aklinos duobės. O čia reikalai krypsta visai nebloga kryptimi. Nepaisant to, kad skambesys iš esmės vis dar veikia ant „Purpendicular“ variklio, jis visai neblogai papildytas senais-naujais elementais, dėl kurių DEEP PURPLE mums patiko. Čia vietomis vėl sugrįžo epiniai sintezatoriai, grąžinantys į 84-uosius, ar gitaros ir roko vargonėlių varžytuvės. Skambesio prasme keletas momentų netgi negirdėtų, kaip kad įdomus „Weirdistan“ sintezatoriaus solo ar apskritai gan keistas „Vincent Price“. Patiko ir ramūs, bet „groovo“ nestokojantys pragrojimai, kurie keletą vidutinio lygio gabalų kaip „Blood From A Stone“ ir „Apres Vous“ paverčia klausomais.

Pats dainų rašymo stilius tikrai įdomus. Kai kurios dainos turi intriguojačius, ilgus intro. Norėtųsi, kad po jų sektų ilgesnė epiška kompozicija, tačiau „A Simple Song“ ir „Uncommon Man“ (kurie yra vieni iš mano albumo favoritų), atrodo pasibaigia vos prasidėję. Tačiau tai nėra blogai, galbūt tai ir sugrąžina šį albumą į grojaraštį. Apskritai „Now what!?“ jaučiama daugiau progresyvumo, kompozicijos įdomesnės iš savęs. Taip pat, palyginus, yra nemažai sudėtingesnių rifų, kaip minėtame „Uncommon Man“, „Out Of Hand“, ar mano mėgstamiausiame „Above And Beyond“. Pastarasis apskritai labai įdomus kūrinys – čia bendrą pasitenkinimą sukelia ne tik įdomi gitaros ir vargonėlių partija, bet juos papildo ir bosas. Vokalistas Ian Gillan šiame „gabale“ pasirinko senuosius JEFFERSON AIRPLANE primenančią melodiją, kas „numeta“ mus į hipiškus laikus. Puiki duoklė albumo „The Book Of Taliesyn“ gerbėjams.

Kodėl DEEP PURPLE kaip singlą pasirinko niekuo neypatingą „All The Time In The World“, kuris gan silpnai reprezentuoja šį albumą, aš net neįsivaizduoju. Taip pat kiek iš konteksto iškrenta ir „blogąją parpalų erą“ primenantis „Body Line“.

„Now what!?“ gal ir nėra albumas, kuris galingai sudrebins jūsų namus, bet tai yra natūrali progresija, kuri turėjo eiti po „The Battle Rages On…“. Šis įrašas yra labai solidus. Nors, kaip minėjau, jaučiamas Steve Morse eros pamatas, čia galime pajusti visą spalvų prizmę, kurią savo karjeroje pateikė grupė DEEP PURPLE. Tačiau tai neskamba lyg koks nesėkmingas bandymas atkartoti senus darbus. Grupė daugiau paeksperimentavo su pačiu dainų rašymu, todėl gan drąsiai sakau – tai naujas DEEP PURPLE albumas.

Vertinimas: 8/10

DEEP PURPLE „Now what?!“
© „earMusic“, 2013

1. A Simple Song
2. Weirdistan
3. Out Of Hand
4. Hell To Pay
5. Body Line
6. Above And Beyond
7. Blood From A Stone
8. Uncommon Man
9. Après Vous
10. All The Time In The World
11. Vincent Price