DEAD CONGREGATION „Promulgation of the Fall“ - būsima mirties metalo klasika?

Nors death metalas niekada nebuvo mano arkliukas, bet pastarųjų metų šio žanro pogrindinės tendencijos vis labiau verčia žvilgčioti į tą pusę. Jei užmestumėte akį į bent keletą ne mainstreaminės medijos 2014-ųjų metų topų, beveik garantuoju, kad dažnu atveju šio stiliaus viršūnėje sutiksite du labiausiai pasižymėjusius albumus: arba DOMAINS debiutinį diską „Sinister Ceremonies“, arba DEAD CONGREGATION „Promulgation of the Fall“. Apie ispanus pakalbėsime galbūt kitur ir kitą kartą, tuo tarpu čia – antrojo graikų ilgagrojo skerspjūvis.

Neretai DEAD CONGREGATION pavadinami kaip geriausia šių dienų death metalo grupė, o „Promulgation of the Fall“ – tiesiog tobulas žanro etalonas. Ir nors dažnai tokios nuomonės būna pakankamai subjektyvios, vis tik šiuo atveju jos nėra laužtos iš piršto. Antrasis ketvertuko iš Atėnų diskas prasideda dviem paprastais smūgiais per solinuką, tačiau būtent jie uždeda esminį toną visam albumui. Šiuose aštuoniuose kūriniuose atrasite praktiškai viską, ką savyje privalo talpinti geras mirties metalas.

Nors albumas pradedamas smarkiai greitu ir energingu ritmu, įspūdingais gitariniais rifais, tačiau sau mėgstamų bruožų atras ir lėtesnio death metalo mėgėjai (kūriniuose „Quintessence Maligned“ ar „Immaculate Poison“). Apie šešiastygių komandinį darbą čia būtų galima pakalbėti ir plačiau. Dviejų gitarų tandemas atrodo itin derantis – viena kitą papildo tiek masyvumo, tiek melodijos (bet ne melodingumo) prasme. Apskritai gitarų partijos orientuotos į tamsumo, brutalaus įspūdžio formavimą, muzikinį sodrumą, tačiau kartu DEAD CONGREGATION skamba ir pakankamai atmosferiškai. Gitaroms labai gerai talkina mušamieji, neišsiskiriantys dideliu įmantrumu, bet tiksliai ir su teisingais akcentais darantys savo darbą.

Vokalisto A.V. balsas varijuoja tarp brutalaus ar atmosferiško growlo, kad ir kaip keistai tai beskambėtų. Jei pažvelgsite į tekstų, kuriuose, kaip ir pridera, dominuoja mirties temos, artikuliaciją, tai pastebėsite, jog čia kur kas svarbesnė žodžių emocinio perteikimo saviraiška, nei bandymas juos berti kaip žirnius į sieną. Apskritai, vokalinės partijos itin atitinka bendrą DEAD CONGREGATION skambesį. Ir idėją.

Kaip ir minėjau, „Promulgation of the Fall“ talpina pagrindinius death metalo bruožus. Kūriniai varijuoja nuo itin greitų iki melancholiškesnių, lėtų dainų. Kad ir kokia ritmika dominuotų, dainos vis vien skamba įnirtingai, agresyviai, brutaliai. Tradiciškai sutiksite ir neblogų soluočių, kurios, vėlgi, prisideda prie bendros leidinio atmosferos, o ne demonstruoja muzikantų grojimo sugebėjimus. Ir nors tai neabejotinas mirties metalo kultas, bet vietomis galite būti pamalonintas ir minimaliais black metalo intarpais (verta padiskutuoti, ar šie žanrai apskritai gali vienas be kito?).

Mano asmeninis albumo favoritas – kūrinys „Nigredo“, kuriame apie juodaodžius tikrai nedainuojama (nebent negras yra mirties simbolis…). Jis pasižymi turbūt įvairiausia struktūra tarp visų dainų, o ir emocinis užtaisas atrodo stipresnis nei kitų kompozicijų – daugiau čia tamsaus atmosferiškumo, galbūt netgi mirties epiškumo. Apskritai, nors visam albumui kažko pritrūksta iki visiškos bombos, tačiau nėra abejonių, kad „Promulgation of the Fall“ – itin solidus, puikiai subalansuotas ir kūrybiškai įgyvendintas diskas, pelnytai vertas visų linksniuojamų komplimentų.

Vertinimas: 9/10

DEAD CONGREGATION „Promulgation of the Fall“

© Martyrdoom Productions, 2014

1. Only Ashes Remain

2. Promulgation of the Fall

3. Serpentskin

4. Quintessence Maligned

5. Immaculate Poison

6. Nigredo

7. Schisma

8. From a Wretched Womb