DARK RAVAGE „The Fall of Inner Sanctum“ – klausomas ir kokybiškas juodmetalio albumas

Šešeri metai tarp pirmo „Dawn of a New World“ ir antro albumo „The Fall of Inner Sanctum“ yra didelis tarpas. Džiugu, jog DARK RAVAGE, nors ir neproduktyviai, bet lėtai ir užtikrintai juda pirmyn. Šį kartą albumas išleidžiamas „Forgotten Path“ leidykloje, kas, manau, yra dėsninga.

Antras albumas išleistas standartinio kompaktinio disko formatu, su 8 puslapių knygute. Kaip ir pirmame CD, taip ir šiame, nerasime dainų tekstų. Knygutėje pateikiamos minčių pabiros apie gyvenimo kelią ir jas iliustruojantys >fantasy piešiniai, kurie, kaip ir albumo viršelis, pateikti per daug užtamsintame rudai pilkame fone. Didesnis kontrastas leistų lengviau įžiūrėti piešinių detales, o norima perteikti nuotaika nenukentėtų. Reziumuojant vizualinę albumo pusę, „The Fall of Inner Sanctum“ atrodo solidžiau už pirmtaką „Dawn of a New World“.

Pereiname prie muzikos. Albumą sudaro 8 kūriniai, kurie trunka beveik 50 minučių. Kūriniai ganėtinai ilgi ir pakankamai monotoniški. Muzika skamba šviežiau ir energingiau nei pirmame albume, kuriame skambesys buvo pridusintas, suveltas ir labiau orientuotas į tradicinį germanišką juodmetalio skambesį. Pastebėtina, jog ir pačių gabalų pavadinimai nuo tradicinių ir šabloniškų ankstesniame albume (pvz., „The Dawn of Chaos“, „When Demons Appear“) tapo išmoningesni antrajame („Fear to Be Betrayed by Oneself“, „Drowning in Fresh Air“).

„The Fall of Inner Sanctum“ albume išlaikoma ta pati juodmetalio stilistika, tik daugiau kokybės ir kūrybiškumo. Jaučiasi geresnis atskirų instrumentų darbas, mušamieji (beje, kaip ir visi kiti instrumentai) žymiai geriau įrašyti ir labiau išryškinti bendrame mikse, kurį atliko visiems žinomas Vytautas Stankus. Muzika skamba pakankamai niūriai ir energingai, kol neįstoja vokalas. Būtent vokalas atrodo mažiausiai patobulėjęs per šešerius metus, o gal ir regresavęs. Jei „Dawn of a New World“ albume muzika ir vokalas buvo lyg ir viename lygmenyje, tai „The Fall of Inner Sanctum“ vokalas žudo atmosferą. Puikus to pavyzdys – pirmasis albumo gabalas „The Morning That Never Came“, kur po nuostabaus gitarų rifo pasigirstantis rėkimas sugriauna sukurtą visą atmosferą. Vokalas nėra blogas, tiesiog jis vietomis nedera prie kuriamos atmosferos.

Grupės siekis suteikti muzikai daugiau atmosferos, jausmo vietomis virsta monotonija. Gelbėja kur ne kur pasigirstantys tikrai įdomūs gitarų rifai, kas lietuviškoje scenoje ypatingai reta šiomis dienomis.

Reziumuojant albumo visuma maloniai nustebino, tikrai klausomas ir kokybiškas juodmetalio albumas. Tikėjausi daug blogiau, gavau vidutinišką, nors ir niekuo neišsiskiriantį europietiško black metalo pavyzdį. Pasaulyje tokio lygio kūrybos – daug, Lietuvoje – vienetai.

Vertinimas: 8/10

DARK RAVAGE „The Fall of Inner Sanctum“
© „Forgotten Path Records“, 2013

1. The Morning That Never Came
2. Where Paths Disappear
3. Running from the Truth
4. Drowning in Fresh Air
5. Wandering in Burning Cold
6. Fear to Be Betrayed by Oneself
7. Into Abyss Out of this World
8. Void That Chaos Has Created