Albumai
BUDRŪS „Devyniems Rytams Auštant” – prisijaukinta apokalipsė
Pradėkime nuo to, jog BUDRŪS – tai gan naujas projektas Lietuvos padangėje. Ne metalo muzikos, beje, todėl ir vertinsime jį šiek tiek kitaip, iš kreivos pusės. Nesiimsiu spręsti, kokiais muzikiniais terminais apibūdinti tai, ką girdime debiutiniame albume „Devyniems Rytams Auštant”, tačiau kaip ir dera menui, pabandysiu perteikti šios kūrybos emocinę išraišką.
Tiems, kurie dar nežino, pranešu, jog BUDRŪS – tai Levo (ANDAJA, ALKIS ĮŠALUSIAI AUŠRAI) ir Liuko (GIRNŲ GIESMĖS, ANUBI, ORO!ORO! ir daugelis kitų projektų) bendradarbiavimo vaisius. Pastarasis veikėjas, asmens tapatybės dokumente pažymėtas kaip Laurynas Jukonis, man iki šiol yra lietuviškosios ambient/industrial scenos dievas, genijus, favoritas. Tad, kaip ten bebūtų, šis diskas kėlė tam tikrą jaudulį ir laukimo efektą – na, ką dar nuostabaus pateiks šio žmogaus mintys ir idėjos…
Kaip jau minėjau, „Devyniems Rytams Auštant” negalime vertinti pagal mums įprastus metalo kanonus. Nepaisant to, jog abu projekto nariai – tiesiogiai yra (arba buvo) susiję su šia scena, BUDRŪS – tai menas, nyrantis į industrial, ambient, gal šiek tiek drone platybes. Tikrai nesu nei šios scenos žinovas, nei didelis mėgėjas, bet kelis kartus per metus, susiklėsčius tinkamoms aplinkybėms, tokia muzika daro stebuklus.
Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibūdinti šių devynių kūrinių visumą, tas labai taikliai yra padaryta albumo pristatyme: šio disko „geriausia klausyti, auštant branduoliniam rytui, su vyno taure rankose, kai už lango sninga pelenais ir kaulų pjuvenomis“. Šie žodžiai puikiai tinka jausmams, užplūstantiems kūną ir sielą besimėgaujant muzika. Tai lyg apokalipsinio ryto garso takelis. O gal sąstingio būsena agonijoje po kataklizminių praradimų?
Čia nereikia gilintis į tai, kokiais instrumentais atlikta ta ar kita vieta, kokiu tempu mušamas ritmas, ir t. t. Užtenka užsimerkti ir nerti į tą garsų visumą. Šaltą, dramatišką, beviltišką arba atvirkščiai – nešančią nors ir pilko, stovinčio, bet šiaip ar taip – gyvenimo kibirkštį. Iš tikrųjų, Liuko ranka ir stilius čia labai jaučiamas. Bet juk kitaip ir būti negali, nes jis – pagrindinis šių kūrinių autorius.
Iš tikrųjų tokio stiliaus idėjinėje pusėje yra begalė paralelių ir bendrumų su, tarkim, black metalu. Be to, juos jungia ir itin stipri šių muzikinių terpių emocinė išraiška. Įsivaizduokite, kad išgyvenote tai, ko nepavyko padaryti 95-iems procentams žmonijos. Baugu? O gal linksma? Ką veikiat? Miegat? Mirštat? O gal pašaipiai graužiat morką? Visus šiuos ieškojimus ir klausimus randu šiame diske. Tai ramūs, ambientiniai siužetai, teikiantys viltį, nešantys protą dar neklaidžiotais poliais. Tai ir džeržgiantys, ūžiantys staklių, o gal pačios giltinės garsai, verčiantys akis iš akiduobių, skleidžiantys sieros kvapą. Ir net ta miela gitaros melodija neramina, o tik suteikia dar daugiau dramatizmo ir nežinomybės…
Turbūt ne visi šią muziką supras, ne visiems ir reikia. Man asmeniškai – kuo toliau, tuo labiau ji priimtinesnė. Liukas eilinį kartą įrodė neblėstantį talentą, o Levas patvirtinto savo, kaip optimaliai balsą prie emocinės muzikos pusės pritaikančio vokalisto, vardą. Tekstai taip pat vaidina nepaskutinę vietą: gal kažkiek šventvagiški, anti-žmogiški, filosofiniai. Beveik penkiasdešimt minučių tiems, kurie tiki Nibiru teorija. Susitiksim ten, kai „branduolinio ryto pašvaistėj mes sėdėsim ir vyną gersim, už lango snigs pelenais ir pjuvenom kaulų“…
Vertinimas: 8/10
BUDRŪS „Devyniems Rytams Auštant“, 2009
1. Nešamas
2. Skleisme Vyta
3. Aidi Agila Gelmėj
4. Dulksna Randa
5. Draskyti Sapną. Atbulom link Skliauto
6. Pjūtyje
7. Branduolinio Ryto Pašvaistėje
8. vėriniO
9. Būdraujant
Komentarai
www.myspace.com/budruus
gal galima kur butu gaut koki kurineli? :)
nes sudomino sudomino, bet vat deja frype.lt taip ir negroja :/
Taip, sis projektas man yra u tiu tiu Lietuvos mastu.
tie, kurie po branduolinio sprogimo nelindo i viesuma, o pasiliko pozemiuose
http://www.myspace.com/haeiresis
Beherit tai visas albumas Electric Doom Synthesis zjb yra, nors ir ne metalas.
Būtent. Vienas ar keli elektroniniai gabalai įkišti į bendrą metalo kontekstą dar nieko nereiškia. Ir iš vis dėjau tokio pavyzdžio kaip Burzum. Jau bent kokiu Beherit būtum paminėjęs, tai gal dar kažkaip rimčiau atrodytų.
Jo, Kostra teisingai pasakė, kūryba turi kalbėti pati už save, o ne autorius aiškinti kas ir kaip.
paimkim kad ir kokį tų pačių Burzum gabalą Tomhet – ten, tiesiogiai, juk irgi ne black metalas, bet kažkaip niekas neprieštarauja.
aš prieštarauju
Kam tos ilgos beprasemės diskusijos? :) Užsidedi kompaktą ir supranti, kad jis tave veža arba neveža ir viskas. Geriau klausyt muzoną, o ne apie jį diskutuot :)
o ir logotipas beveik “trve” :)
aš tai manau visai galima – iš tos kitos pusės – lygint su Black Metalu… paimkim kad ir kokį tų pačių Burzum gabalą Tomhet – ten, tiesiogiai, juk irgi ne black metalas, bet kažkaip niekas neprieštarauja. Tad galbūt nuotaikos, atmosferos prasme, palyginimas su BM nėra visai “ne į temą”
Labai sunku kalbetis, kai yra suabsoliutinama iki tokio ,,juoda/balta” lygio. Vyraujancios krypties elektronika lietuvoje man asmeniskai turi tam tikru panasumu ir turbut ne tik man vienam. O yra PE/noise, ar nera, cia jau kitas reikalas. Sis darbas taip pat ne isimtis, matau panasumu su ankstesne Jukonio kuryba, todel jis man sikart ir nesukele didelio ispudzio.
Gerai, gana jau tersti recenzijos parastes. Nikai, jei dar nori ka nors apie mane suzinoti ar paklausti, parasyk i privatya, kaip, pavyzdziui, padare minetasis Surdras. Tai tiek.
Hahahaha :))))
na man kaip pusiau ruskiui baiguisam lietuvišką mokyklą menkai tai padės, bet, manau, kai tu pasedėsi prie žodyno ir paversi gal geriau suformuluosi savo poziciją.
“Blemba šudas. visi varo vienodai, bo nėra P.E.”
Padariau, ka galejau. Galeciau tau specialiai gal rusiskai paaiskinti ta ,,pozicija”, bet vargu, ar man tai pavyks geriau.
O Surdras ir be mano prasymu bet kokiu atveju dar padarys PE/noise/whatever projektu. Be sure.
Kathaarai nelabai suprantu tavo pozicijos.
Tau patinka labiau PE ir tu nepatenkintas kad yra geru projektu kuriems tiktu ,,baltic”, ,,archaic”, ,,Dangus”(del šios etiketes tikrai nelabai pritariu) etikėtės?
gal tu nori kad visi mestu savo darbus ir staiga tau keptu lietuviškus white noisus?
paprašyk, gal Surdras dar vieną myspace’ą pasidarys.
Na, va lietuviški albumai, pasirodo susilaukia komentatorių dėmesio:)Atsiprašau, kad ne į temą, bet gal nereikėtų lipdyti termino black metal, net jei kalbame apie tai idėjine prasme. Nebent kalbam apie to pozerinį pseudo eksperimentinį blacką.
Kažkada buvau parsisiuntęs šią demo, o albumo viso neteko klausyti. Paliko tikrai teigiamą įspūdį, ypač kaip pavargsti nuo metalo.
Tačiau, Laurynai, mažą ką tu galvoji ar kokiomis mistiškomis aplinkybėmis jūs tą albumą įrašinėjote ir kokių procesų veikiami, bet eilinis klausytojas girdi vistiek kažką tarp garso kilpų, ambiento ir elektronikos. Turi puikų talentą savo mintis išreikšti raštu, bet muzikinės kūrybos terpėje mintys ir jausmai matyt kartais atsiduria pernelyg anapus sąmonės.
Kita vertus, ar elektroninis/ambientinis/industrinis skambesys tai jau blogis? Kam jo kratytis ir dirbtinai klijuoti neva black metal idėją? O jei čia turėjo būti ironija, tai ką aš žinau…
Vis dėl to, džiugu, kad žmonės turi noro kurti ir, kad visuotiniais technologijų laikais nekepa dešimčių midi stiliumi komponuotų baisiai niūrių ir liudnų projektų, o publikuoja solidžius darbus.
Sėkmės!
Man tai čia geriausias ir gražiausias Lietuviškas drone/ambient kokį girdėjau. Ir apskritai vienas įtaigiausių girdėtų. Labai stiprūs kūriniai ir “žinutė” kala tiesiai dūšiai į pautus.
Aidi Agila Gelmėj!
Atsakysiu. Dekui Kathaarui uz nuomone. Visgi nesutinku, kad Budrūs yra elektronika ar ambientas ar pan. Odium teisingai pastebejo – kad „Iš tikrųjų tokio stiliaus idėjinėje pusėje yra begalė paralelių ir bendrumų su, tarkim, black metalu“. Ir del to manau recenzija yra siame porale. Jau nekalbant, kad apart gitaros, bugno, vokalo ir field recordingo daugiau instrumentu kaip ir nenaudota. Bendrai galima butu daug pripasakoti kaip sitas albumas buvo rasomas. Budrūs svarbiau procesas, o ne menines vingrybes. Ir su jokiais kitais minetais auksciau projektais sis procesas panasumu mazai turi. Mazai turi net ir garsine ar koncepcine puse. Jei jau yra tokiu pastabu – pagriskite. Dar toks niuansas, kad musu kaimely issisaknyjes iprotis reikst nuomone neisgirdus turinio. Ir daznai buna net ne nuomone, o neaiskus nepasitenkinimas (GG yra beveik black metal, kaip Budrus, jei suvest paraleles is kitos puses… :) Dar noriu pabrezti, kad tai ne GG projektas, o dvieju lygiaverciu kuryboje zmoniu projektas, kur kiekvienas atsako uz savo dali. Tai tiek, dekui uz demesi.
Laurynas
kai dar nebuvo aišku, kas slepiasi po šiuo projektu jau daug kas pateiktoje demo įžvelgė GG įtakas. Tai daug ką pasako. Galėjai Liukai paleist šį darbą po GG vėliava ir visi būtų sakę: koks netikėtas posūkis GG kūryboje! Bravo! O dabar.. kaip sakė Kathaaras, tas pats mikas, tik kitoj saujoj. trys žmonės dešimt projektų.
P.S. recenzente, susirask bobą nes ranka jei ne nuo dročinimo, tai nuo rašymo pavargs.
Nikai, norejau tik pabrezti, jog Lietuvoje labiau vyrauja tokia elektronine muzika (ambientas, experimentalas), kuri turi kazka savyje, kas parodo, jog tai jau susiformavusio specifinio lietuvisko skambesio muzika, tarsi atskira mokykla, pavadinkim taip. Paprasciau sakant, tai, kas tikrai telpa i Dangaus leidyklos kocepcijos remus. Dangus gi savo ruoztu, megsta kartais pavartoti terminus ,,baltic”, ,,archaic” ir tt, todel as ta ,,amber” ir pavartojau kaip vienijanti termina, nors jis cia, sutinku, gal ir nera tinkamiausias.
Si BUDRUS albuma as taip pat matyciau kaip neiskrentanti is Dangaus konteksto (siuo atveju, as dangu turiu omenyje be grynai instrumentiniu folk ir pan ansambliu). Tokius atlikejus/projektus as ir turiu omenyje kaip dominuojancius. Kitoje puseje, kaip mazuma, sedi industrial/noise/PE atstovai, kuriu zenkliai maziau arba jie dar visai ,,mazi”.
Kalbant apie panasumus, man dauguma Anubio ex-nario projektai yra kazkiek panasus. Ir suprantama, del ko.
Atsakant i tavo klausima, kokie verti demesio projektai Lietuvoje, pasakyciau, jog man asmeniskai verti yra GG bei trumpai gyvaves AKALA (noise/ambient) projektas.
Tai tiek.
Failaarai susidegink
Nes tai Levo iš Andajos ir Liuko sideprojektas.
Katharai, gal galiu tavęs paklaust kiek žinai panašių atlikėjų lietuvoje?
gerai tarkim išvis kokie yra verti dėmesio elektroninės scenos atstovai lietuvoje?
o amber ambient tai tik wejdui tinkantis apibudinimas, kuris čia nelimpa ne pro kur.
ir tikrai nesiminko tame pačiame. pvz palygink G.G. albumus tarkim 1996-98 metų, 2001metų, 2006metų ir oro!oro!. D.N.S., Lauxna Lauksna, McKaras, Wejdas… jie visi skirtingi.
Galbut negaliu konstruktyviai kritikuoti, nes nesu isigilines i si darba, taciau ka girdejau, nebuvo kazkas ispudingo man asmeniskai. Pritarciau kazkur internete jau sutiktai minciai, jog Lietuvoje panasaus stiliaus (ambient/experimental/etc, industrial tai vadinti neapsivercia liezuvis) atlikejai ,,mynkosi tame paciame amber/ambient stiliuje”. Zinoma, tai, kas skamba siame albume, toli grazu neprimena Wejdo ar kitu panasiu projektu, bet man visgi Jukonio kuryba siejasi su tam tikru vienu stiliumi, pakraipa, nezinau, kaip tai pavadinti, kuri kaip ir tapo atskiru stiliumi Lietuvos elektronikos undergrounde, stiliumi, i kuri daznas ir lygiuojasi. Cia, zinoma, matyt, taip susigulejo del paties atlikejo itakos, itaigos, galu gale ilgo buvimo scenoje. Bet man kazkaip idomumas blesta klausant panasiu lietuvisku albumu.
Tiesa, dar toks klausimas iskilo: sio albumo apzvalga ferrum portalui priimtina del ko? Del to, jog tai Anubi nario projektas ar kaip?
Labai patiko šis albumas. Niūriai kreivai šizofreniška atmosfera. Gabalas “Branduolino ryto pašvaistėje” – visiškas kultas. Vienas iš įdomesnių pastaruoju metu klausytų albumų.