BENEDICTUM „Uncreation“ - sako, visos moterys yra čempionės

Grupė BENEDICTUM gal nebūtų sukėlusi tokio susidomėjimo, jei ne viena tokia šiek tiek pikantiška detalė: pagrindinė grupės vokalistė yra moteris. Kas čia pikantiško, juk tokių grupių yra dešimtys? O imkit ir paklausykit patys. Dedu galvą, plaukus ir barzdą, kad specialiai nepasidomėję, sunkiai būtumėt nustatę, kad balsas, sklindantis iš jūsų garsiakalbių, priklauso dailiajai ir mažiau alaus suvartojančiajai lyčiai ;).

Ne, su Angela Gossow, kad ir kaip bandytum, lyginti niekaip neišeina. Su DORO Pesh tuo labiau. Klausa sako — na, stūgauja kažkoks 22-27 metų jaunuolis. Pasižiūri į grupės nuotraukas – ir puoli tikrintis, ar čia tikrai ta pati grupė.

Tiesą sakant, jei Veronikos Freeman vokalą lyginti su kuria nors geležinio vokalo žvaigžde ar žvaigždūnu, vienas iš artimesnių variantų būtų… Ronnie James DIO. Matyt, ne veltui į debiutinį albumą įmestas ir DIO laikų BLACK SABBATH gabalo “Heaven & Hell” koveris. Ronio maniera, tembras, skambesys atgamintas tikrai tiksliai ir taikliai. Ne, nevadinčiau to idealiu koveriu — mano supratimu, idealus koveris yra tas, kur ne tik neiškraipomas originalas, bet viskas, ir perleidžiama per savo prizmę. Vienas geresnių pavyzdžių – DEATH “Painkiller” ;), bet paklausyti tikrai įdomu. O vietomis balso skambesys „neša“ net ir į Rob Halford…

Dėl sąsajų su DIO — labai stebėtis nereikėtų, nes albumo prodiuseris yra Jeffas Pilsonas, savo laiku grojęs pas balsingąjį italoamerikietį boso gitara, o du kiti buvę grupės nariai, jau lyg ir nebedalyvavę albumo įraše – gitaristas Graig Goldy ir bosistas Jimmy Bain – taip pat turėję reikalų su žymiuoju RAINBOW ir BLACK SABBATH vokalistu.

Taigi kol kas pagrindinis akcentas albumo vertinime — koveris, vokalas, sunkiai suderinamas su savininkės lytimi ir sąsajos su jau kiek atgyvenusia ex-pirmo ryškio žvaigžde. Ne kas, kaip debiutinei grupei, ar ne? Kaip gi su nuosava kūryba?

Šiąją vertinčiau į gerąją pusę. Taip, šablonų, tradicijų tikrai daug. Bet gabalai neskamba kaip poza ar kopijavimas, tiesiog jaučiasi, kad grupei tai artimiausia, todėl ir geriausiai sekasi. Keista (ir malonu), kad nesijaučia visiškai jokios pozos. Įprasta, bet nuoširdu ir stiliaus ribose — tikrai aukštu lygiu technikos prasme. Įrašo kokybė praktiškai ideali.

Gabalai pakankamai įvairūs. Keista, bet titulinę dainą kaip tik vertinčiau kaip nuobodžiausią, šabloniškiausią, saldžiausią, tuo tarpu vėlesni gabalai, nors ir nedvelkia novatorišku originalumu, klausosi visai maloniai. Daug atpažįstamų frazių, bet tai suveikia greičiau kaip teigiamas elementas.

Tematika. Tipiškai romantiškai heaveriška, tik, savaime suprantama, nėra dainų apie chicks, beer & rock’n’roll ;). Tiesa, viena galbūt kiek pikantiškesnė ir filosofiškesnė detalė — aštuntojo gabalo “Them” tekste nuskamba frazė “I tell them kneel down and suck my dick”. Galbūt čia mano riboto požiūrio apraiška, bet visgi toks pareiškimas iš moteriškės lūpų nuskamba įtartinai… O daugiau… Ačiū rokenrolo dievams, nėra ir persaldinto romantizmo, pastarasis poetiškesnis ir žaidžia daugiau vaizdiniais, nei emocijomis.

Reziumuojant, pirmasis debiutuojančios amerikiečių grupės albumas orientuotas kažkur į 8-ojo dešimtmečio pabaigos — 9-ojo dešimtmečio pradžios heavy metalo skambesio mėgėjus, ieškančius dar vieno kokybiškai padaryto įrašo, kažkiek atgaivinančio šlovingą seniokišką praeitį, bet skambančio pakankamai šiuolaikiškai įrašo kokybės prasme.

Vertinimas: stiprus 8 iš 10. Net su lengvu polinkiu į 9 ;)

BENEDICTUM „Uncreation“
© „Locomotive Records“, 2006

1. Uncreation
2. Benedictum
3. #4
4. Misogyny
5. Ashes to Ashes
6. Wicca 04:05
7. Heaven and Hell (Black Sabbath Cover)
8. Them
9. Two Steps to the Sun
10. Valkyrie Rising
11. The Mob Rules (Black Sabbath Cover)