BATTALION Vilniuje: tikras trašyzmas gyvena klubuose!

Apie thrash metalo gimimą San Francisko Bay Area rajono klubuose esame girdėję tik iš teorijos. Apie trašyzmo atsiradimą Lietuvoje vis dar galima pasiklausyti iš vieno kito meistriškai plikę dengiančio SLAYER ar KREATOR kepuraite senolio. Deja, laikas bėga nesugrąžinamai (išskyrus Gaspar Noé filme), todėl daugumai iš mūsų tenka tenkintis tik vikipedinėmis ar gyvomis istorijomis apie thrashą, džinsines liemenes ir tikrą thrashą, kokio šiandien jau niekas nemoka groti.

O vat ir nė velnio! Istorija yra nenutrūkstantis procesas, kuris (čia jau mane gali sumauti profai istorikai) kartojasi ciklais. Ratas apsisuko, ponios ir ponai – thrash metalas vėl yra šiandienos muzika! Tam įsitikinti „ALT events“ aktyvistai sukvietė į klubą „Metro“. Vakaro programa: Vilniaus produktas LUCIFER ir Curicho thrash metalinio jaunimo klubas BATTALION.

Pats vakaras žadėjo būti linksmas jau vien dėl organizatorių rinkodarinio triuko – suteikti nuolaidą tikram trašystui būtinus atributus turintiems žmonėms? Kokie tie atributai? Vajė… Akivaizdu: balti sportiniai bateliai (kedai), džinsinė striukė su antsiuvais, ūsai, dvejetų pilna pažymių knygelė, trašystinis džemperis (marškinėliai), mėlyni džinsai, ilgi plaukai, trašystinė kepuraitė (beisbolkė), ženkliukai ir t. t. Kas smagiausia, kad atėjus į „Metro“ paaiškėjo, jog buvo pasirašiusiųjų tokiam maskaradui! Na ir šaunuoliai! Po velnių, juk čia thrash metalo fiesta!

Koncertą pradeda LUCIFER. Pradėję savo pasirodymą lėtu intro, vyrai greitai pereina į intensyvų šėlsmą. Sukala labai rimtą programą, kupiną pašėlusios muzikos. Tratatata – kaip gerai sutepta žudymo mašina užvirė liuciferiai. Vis dar vadinama naująja, dabartinė LUCIFER sudėtis pademonstravo, kad šis kolektyvas dėl sudėtyje įvykusių permainų ne tik kad nieko neprarado, bet greičiau atvirkščiai – vyrukų susigrojimas ir pasitikėjimas savimi buvo daugiau nei akivaizdus. Ypač susigrojimas. Tenka pripažinti, kad nedažna lietuviška metalo komanda ant scenos atrodo… natūraliai. Liuciferiams net mažytėje „Metro“ scenoje tai pavyko. Seni geri triukai – gitaristų išėjimas scenos priekin per soluotes, vokalisto paraginimai pragrojimų metu ir pan. – paprasti, žinomi, bet veikiantys. Svarbiausia viskas laiku ir vietoje. Muzika irgi kur kas įvairesnė, nei anksčiau, daugiau įdomių vietų, daugiau vežančių rifų. Patiko ir tai, kad LUCIFER nepretenduoja (ar bent taip atrodo) į senosios mokyklos thrash metalo grupės titulą. Tai yra šiuolaikinis thrashas su aštriu vokalu. A, apie vokalą. Vokalas, atrodo, yra vienas iš didžiausių neišnaudotų LUCIFER potencialų. Neprastai maurojantis lokio balsą turintis Tomas yra žmogus, galintis padaryti LUCIFER muziką kur kas įdomesnę ir išskirtinesnę, kadangi dabartinė jo dainavimo kiek monotoniška maniera ilgainiui dainas suvienodina. LUCIFER muzikai reikia DAINUOJANČIO vokalisto, tad Tomui belieka įvaldyti šią, atrodo, paprastą, bet ir papildomos vaizduotės reikalaujančią manierą. O duomenis vyriokas turi.

Suvarę pilną programą ir net publikos išprašyti pakartoti vieną dainą (bisui pasirinkta „Invasion“), LUCIFER pasitraukia. O tuo metu į „Metro“ vis gausiau ir gausiau renkasi publika.

BATTALION. Jauni veikėjai. Niekaip nepasimiršta vaizdas, matytas prieš porą metų festivalyje „Velnio akmuo“. Pamenu, buvo karštas antrosios festivalio dienos vidurdienis, todėl BATTALION užlipus ant scenos, tikrai neskubėjau iš medžių šešėlio ir buvau nusiteikęs patogiai bei nuobodžiaudamas praleisti šveicarų pasirodymą. Tokių žmonių buvo daugybė. Skepsį dar labiau sutvirtino keli METALLICA akordai, bet… po poros dainų jau buvau prieš sceną esančios saulės kepinamos aikštelės vidury. Aplink – seni trašystai, šėlstantys pagal nesudėtingus, bet labai „velkančius“ gabalus…

Taigi toks „istorinis“ diskursas. Vis dėlto, matyti, kad ne man vienam šis vaizdas neišgaravo iš galvos. Aplink – tie patys veidai iš aikštelės. Kai kurie jau ir BATTALION kompaktus nusipirkę. Nes reikia juk sceną palaikyti. Na, ir pagaliau „Metro“ scenoje pagrindinė vakaro grupė. Beveik nepasikeitę nuo VA laikų (išskyrus, žinoma, dėl tragiškų aplinkybių įvykusį gitaristo pasikeitimą), BATTALION iš esmės atsivežė tą pačią „Underdogs“ albumu paremtą programą. Bet skirtingai nei „Velnio akmenyje“, šį kartą BATTALION – pagrindinė grupė.

Nesiimsiu vardyti visų tą vakarą sugrotų gabalų pavadinimų – bene visus juos galima rasti „Underdogs“ albume. Publikai jie patiko – juk smagu kartu baubti „Thrash maniacs!“ arba „Headbangers!“ Intensyvus thrashas, šį kartą jau panašus į „TĄ ANĄJĮ“ visomis formulėmis. BATTALION yra puikiai įvaldę visus esminius thrasho elementus, tačiau savo muzikoje apstu ir klasikinio metalo elementų. Nenuostabu, kai žinai, kad grupės gitaristas ir vokalistas Sylvainas yra didelis SAXON gerbėjas.

Batalionus lietuvaičiai ir vėl sutiko šiltai, su tinkamu galvų purtymu, įdėmiai stebinčiais Lietuvos trašyzmo senoliais ir patenkintai vypsančiais organizatoriais. Kur nebūsi patenkintas, kai salė pilna laimingų trašystų, iš kurių neretas atsiliepė į koncertą surengusių žmonių šauksmą tikram thrash metalo renginiui pasipuošti atitinkamai.

Laikas nuo laiko publikos vidury įsisiautėja intensyvus ratas, kurio prisibijantys turi atsitraukti kiek toliau – saugo šonus ir akuliorius. Muzikantams tai, atrodo, patinka – kelia viršun nykštį ir vis dėkavoja. Jėga. Mes atsilyginame šveicarams tuo pačiu, nes smagu girdėti soluočių kupiną muziką, kuri pastaruoju metu jau tampa šiokia tokia retenybe net metale…

Po geros valandos BATTALION dar yra priversti sugroti papildomą kūrinį – skamba BLACK SABBATH kulto „Paranoid“ koveris. Vienas iš Lietuvos senolių, kuris šią dainą su anuometine savo grupe grojo netgi viename (penktame – cic!) defkamsų, vypso: „Mes tada pavarėme geriau“. Mačiau. Tikiu. Galbūt :)

Po pasirodymo BATTALION nelipa nuo scenos, nes juos apspinta gerbėjos, norėdamos nusifotografuoti, susirinkti parašus ir t. t. Šveicarams, akivaizdu, tai patinka – laimingi kaip rubliai! Kas nelabai būdinga jaunoms grupėms, BATTALION gana greitai palieka „Metro“, o ne lėbauja vietoje. Kas ten žino, galbūt viešbutyje atsigriebė ir buvo įvykdyta pilna programa su televizorių skraidymą pro langą? Gal gi šio straipsnio komentaruose kas nors iš organizatorių apie tai užsimins?

Reziumė. Koncertas buvo ilgai lauktas, nors pats to net nenutuokiau. Sunku pasakyti, ar panašios emocijos plūsdavo ir legendiniuose Bay Area klubiniuose koncertuose. Greičiausiai ne. Bet pasvajoti juk galima. Ir teprisimena BATTALION antrąjį vizitą Lietuvoje kaip thrasho grįžimą prie šaknų – į ne pačius didžiausius, žmonių emocijų ir tikro, išpurtyto prakaito pilnus klubus. Gal netgi tai bus vienas iš koncertų, kurį dabartiniai n-likmečiai pasakos po dešimtmečio ar dviejų kaip apie TIKRĄ metalo koncertą. Nes jis toks ir buvo. Juk ir thrasho maniakai turi teisę gyvuoti!