Reportažai

„Armageddon Descends V“: kai groja vien headlineriai

2017.05.04 17:27, odium

Nat Nazgul / Metalheads.by nuotr. Daugiau nuotraukų čia >>

Neįprastai vėlyva pavasario data šiam renginiui – balandžio 22-oji, šeštadienis – nebuvo pasirinkta atsitiktinai… Metalinėje „Armageddon Descends V“ scenoje svečiuojasi šeši kolektyvai. Bendrai, laukia 8-9 valandų maratonas, bet metalgalviai nepasitenkinimo nereiškia. Keista, ar ne? Ir nors kai kurie nežymiai purkštauja dėl galimo nuovargio, vis tik to vakaro kaltininkų vardai bei reputacija, net ir ne didžiausiems death/black metalo mėgėjams kelia intrigą.

Iš keturių sunkiosios scenos užsienio svečių, simboliškai – dviejų graikų (ACHERONTAS, EMBRACE OF THORNS), bei dviejų lenkų grupių (BESTIAL RAIDS, MGŁA) – bent jau tris galėjau laisva ranka statyti į pagrindinio vakaro kolektyvo vietą. Vis dėlto, reikia sutikti, jog programa buvo išdėliota kone idealiai. Nieko stebėtino, jog dar saulei nenusileidus savotiškais apšildytojais tapo dvi lietuviškos komandos – ERDVE bei CRYPTS OF DESPAIR.

erdve1

ERDVE (o ne erdvė) – santykinai pirmas kartas, nes iš NYKSTA pelenų susiformavusi kompanija gyvai iki šiol nebuvo pasirodžiusi. Ir su debiutine albumo „Vaitojimas“ programa – albumą specialiai šia proga kasetės formatu pristatė leidėjų komanda „Ghia“. „Armageddon Descends“, žinia, niekada nespraudė savęs į per daug ankštus rėmus. Ir gal būtent todėl šio kvinteto kuruojamas muzikinis mišinys čia labai tiko. Itin piktas bei nuožmus, žemas gitarinis skambesys, varijuojantis tarp black metal rifikos ir post-hardcore kanonų. Niekas ten nedainuoja, o elementariai išrėkia visą savyje sukauptą įtūžį, prievartą. Nustebina tai, kad repertuare dominuoja lėtas ar tik vidutiniškai pogreitis ritmas – vietomis pritrūksta intensyvumo, dinamiškumo. O protarpiais – ir elementarių metalinių karkasų. Bet lyg ir buvau minėjęs, kad „metalgalviai nepasitenkinimo nereiškia“, taip kad užsičiaupiu… Kai kam ERDVE tapo vakaro atradimu, kitiems (pirštais nerodysim) lyg ir stigo ryškesnių akcentų, ar esminio identiteto. Nors grupei viskas dar priešakyje, jei tik ir vėl neteks nunykti erdvėje…

crypts-of-despair

Kauniečių desantui CRYPTS OF DESPAIR tai irgi tapo savotišku sugrįžimu… Nauja sudėtis, nauja programa (?). Čia jau girdime kur kas aiškesnį death metalo pagrindą, nors vietomis neapsieinama ir be labiau pajuodintų inkliuzų. Bosinės gitaros sostą perėmus Simonui (LUCTUS), atsiranda ir papildomas vokalas, taip pagrindinės partijos atliekamos pamainomis su grupės vedliu Dovydu. Vietomis muzika pasirodo kiek per daug šabloniška, kitur – nuobodi, per daug „sukami“ tie patys rifai. Vis dėlto, nors kai kur pristigo ir geresnės darnos, tačiau ši mirtino metalo dozė pasirodė laiku ir vietoje. Gerai atlikta, neblogai sudėliota, skamba pakankamai galingai, nemaišo ir tam tikros šiuolaikinių srovių tendencijos (jos net ir sveikintinos). Laikui bėgant darausi iš tų, kuriems įdomiau grupę vertinti ne iš gyvų pasirodymų, o albumų įrašų. Žinia, ne per seniausiai CRYPTS OF DESPAIR įrašė debiutinį diską „The Stench of the Earth“, kuris dar šiemet turėtų būti pristatytas ir oficialiai. Pirmi garsiniai signalai paliko geresnį įspūdį nei vaizdas scenoje. Ir vis dėlto, tokio sunkaus, netgi brutalaus muzikinio įvairumo mūsų scenai trūko. Tad judesys sveikintinas.

Embrace-of-thorns1

Graikai EMBRACE OF THORNS yra nemirtingi, ypač po jų paskutinio opuso „Darkness Impenetrable“. Death/black metalas, paremtas ne technika, ne greičiu ar muzikiniais sugebėjimais, o atmosfera, jausmu, paprastumu bei įtaigumu. Man jie buvo vakaro vinis, nors tenka pripažinti, kad po pasirodymo liko šioks toks nusivylimas. Pirmiausia akcentuosiu, jog EMBRACE OF THORNS skambėjo tiesiog nuostabiai – garsas kuo puikiausias, aiškiausiai girdimas bet kuris instrumentas. Ir jei per kelis paskutinius festivalius akis badė garso stoka, šį kartą šis klausimas problemų nekėlė (nors kai kam jis vis dėlto buvo aktualus). Tačiau nežinia kodėl, bet graikų pasirodymas stokojo koncentracijos, o muzika – „mėsos“. Vis tik, apskritai, didžiausias trūkumas buvo už mikrofono – ne dėl blogo vokalo, nusidainavimo, ar panašių problemų. Ne, bet Kostasui akivaizdžiai stinga charizmos. Tiesa, jau nuo pat penktadienio grupės nariai atrodė gan susikaustę ir prisipažino, kad nemenkai jaudinasi, ir turbūt būtent tai pakišo jiems koją. O ir visai be reikalo, nes graikų kūryba ir pasirodymas publikai paliko gerą įspūdį. Gerą, bet ne puikų. Kitą kartą daugiau alaus, vyrai!

Acherontas

Užleidus sceną tautiečiams ACHERONTAS, iškart tapo akivaizdu, jog su panašiomis problemomis šiems tikrai neteks susidurti… Dvimetrinis įspūdingos išvaizdos grupės lyderis Nikolaos kausto dėmesį, nereikia net per daug stengtis. Grupė scenoje stovi schema 1-2-1, su pusę veido nuo apačios slepiančiais apdangalais. Smilkalų tvaikas ir muzika, leidžianti panirti į magiškus ritualus. Tiesa, problemos išlindo kitu pavidalu – prieš pat pasirodymą sugedo grupės bosūcha, dėl to vokalui akomponavo tik dvi gitaros ir būgnai. Turbūt dėl to skambesiui pritrūko žemų dažnių bei masiškumo, tačiau, kita vertus, gitarų partijos skambėjo kaip ant delno ir leido mėgautis nuostabia rifų struktūra. Teisybės dėlei prisipažinsiu, kad man kur kas labiau imponuoja ankstyvoji grupės kūryba, kuomet jie dar vadinosi STUTTHOF, tačiau patys nariai visada stengėsi pabrėžti atskirtį tarp šių dviejų laikotarpių, ir kratėsi bet kokių sąsajų su gan kontroversišku pavadinimu, o tai man pasirodė gan neskanu… Ir jei jau taip, tai kažin kodėl pabaigoje sugrotas „Wampyric Metamorphosis“ iš debiutinio STUTTHOF disko „And Cosmos from Ashes to Dust…“? Nesiimsiu gilintis, nes man tai – esminis visos Nikolaos kūrybos gabalas, leidžiantis pamiršti visas negandas ir neatitikimus bei pakilti į savo kosmosą. Nors ir ne ilgalaikė, bet vis dėlto palaima. Ir šiaip, ACHERONTAS pasirodymas nustebino iš gerosios pusės, bet paskutinis akordas buvo visiška vyšnaitė ant torto viršūnėlės…

bestial-raids

Lenkai BESTIAL RAIDS gali būti pavadinti šio festivalio krikštatėviais, bet dėl manęs jų čia galėjo ir nebūti. Ir jau tikrai negroti prieš pat vakaro headlinerius. Kita vertus, nors šio kolektyvo kūrybos niekada per daug teigiamai nevertinau, tą vakarą aš juos supratau. Primityvus, bet aršus ir žostkas death/black metalas. Grynas bestialas tikrąja to žodžio prasme. Juokingiausia, jog yra manančių, jog visos „Armageddon Descends“ pasirodančios grupės groja bestialąWhatever… Įdomu, koks jausmas „šutinti“ tokią greitą muziką su dujokauke? Ar įmanoma paskęsti? BESTIAL RAIDS pasirodymas apsiėjo be aukų, bet ir be didesnių simpatijų iš mano pusės. Ko nepasakysi apie eilėje laukusius MGŁA…

Kad ir kaip bežiūrėtumėm į MGŁA, vis tik tai yra fenomenas. Stiliuje, kuriame turėtų dominuoti radikalumas, šis lenkų duetas šiandien užima esminę poziciją, patraukdamas ne tik senų metalgalvių dėmesį, bet ir sparčiai didindamas fanų gretas iš visai kitų kultūrinių sluoksnių. Gali būti, kad tam pasitarnauja ir kolektyvo naudojamos kaukės pasirodymų metu, užtraukiančios visiškos paslapties šydą. Bet man atrodo, kad būtent muzika čia sudaro esminį pagrindą. Black metalo scenoje krūvos grupių, grojančių melodingą, atmosferišką juodmetalį. Tačiau tokių, kurios sugebėtų preciziškai taikliai sujungti nuostabiausius gitarų rifus, vienetai. Ir MGŁA yra būtent tarp tų išrinktųjų. Visuomet juos mėgau ir sekiau, bet tikrai negalėčiau pasakyti, koks kūrinys paimtas iš kokio albumo, ar kartu sudainuoti dainų tekstus. O salėje buvę žmonės tą padaryti galėjo. Net jei jų albumų nemoku mintinai, lenkų pateiktas set-listas atrodė gerai žinomas. Tai reiškia, kad grupė kuria gerai įsimenančias dainas, kurios ilgam įstringa atmintyje. Apskritai, reikia pripažinti, kad kolektyvo įvaldyta formulė yra unikali ir puikiai atlieka savo darbą – smegenų nespaudžianti atmosferika, ne per klaidūs tekstai, melodingas skambesys ir stačiai tobulos gitarų partijos. Man labiausiai patiko, kad gyvai grupė skamba taip pat gerai, kaip ir albumuose. Nereikia jokių soluočių, įmantrių improvizacijų ar bendravimo – šaltas pasirodymas gerąja to žodžio prasme. Kokybiškas, subtilus ir užtikrintas. Ne be reikalo po renginio kone visą savaitę be perstojo sukau „Exercises in Futility“, kuris niekaip nesugeba pabosti… MGŁA tiesiog 100% patvirtino savo kaip renginio headlinerių statusą, ir esu tikras, kad tokia grupė galėtų tapti esmine bet kurio metalinio festivalio žvaigžde. Tuo dar turėsime progą įsitikinti ir šią vasarą.

mgla

Kaip bebūtų keista, renginys neprailgo, nors malonus nuovargis jam pasibaigus buvo jaučiamas. Vis tik puikus grupių sąstatas bei jų pasirodymai suveikė kaip eliksyras. Lyginant su pernykščiu „Armageddon Descends IV“, šiųmetis ciklas muzikine prasme buvo kiek kitoks, bet tikrai ne mažiau įspūdingas. Asmeniškai nepatyriau nieko panašaus, ką pernai sugebėjo pateikti AOSOTH pasirodymas, bet šių metų grupės kalbėjo per kitas dimensijas, kitus portalus. Ir nors kasmet vis sunkiau suprasti, ką geresnio dar gali pasiūlyti „Armageddon Descends“, nėra abejonės, jog ateitis tikrai nebus prastesnė…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
XIII
2017.05.08 15:22

Bent jau pavadinimą nesunku suprast – MIGLA

Alloy
2017.05.04 19:10

Nu ir aš sakau, kad iki Mgla garsas buvo šūdas.

bmaggot
2017.05.04 18:57

Trumpas reviukas (sic) ir iš mano pusės.
Norėjau pamatyti Erdvė, bet jokių šansų tiek valandų tverti nemačiau.
Taigi.
Embrace of Thorns buvo zjbs. Žmones kalbant girdėjau, kad iki jų garsas buvo šūdas. Kai kas sakė, kad ir iki Mgla garsas buvo šūdas.
Tada aplankytas Katinas, prie kurio beveik nesusidarė vieno vieneto grupelės pigesnio alaus mėgėjų, stebėtinai.
Acherontas buvo nieko, bet įraše geriau.
Aplankyti Pilėnai, kur viskas buvo kaip visada – neblogai.
Bestial Raids pakanka vieną gabalą paklausyti, nes visi vienodi, tai tą ir padariau.
Tada Nordvargr suėjo neblogai.
Esminiai ir ilgai mano laukti Mgla sugrojo puikiai, viena geresnių grupių dabar ant žemės.
Per Mgla teko ir Hoegaarden atsigerti, nes baro kainų politika įdomi – kainavo ~kiek Kalnapilis.
Dar buvo baisiai karšta viduje.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus