„Armageddon Descends IV“: liturginis patepimas

Gretos Giedrikaitės nuotr. Daugiau nuotraukų – čia >>

Pastaruoju metu įtikėjau, kad šiandien dažnai vartojamas terminas ritualas pradeda prarasti savo esmę bei dvasiškumą. Jei tik atmosferiškesnis skambesys – ritualas, jei kapišonai ir žvakės – ritualas, mistika ir okultika – ritualai, jau nekalbant apie gyvus pasirodymus, kurie, be jokios abejonės – ritualų ritualai… Ir vis dėlto, iš festivalio „Armageddon Descends“, kurį daugelis vadina tiesiog armagedonu, tikiesi tikrai kažko daugiau nei eilinio, nors ir gero metalinio koncerto – kažko dvasiškai stipresnio, paslaptingesnio, tiesiog ritualo.

Šiandien, po renginio praėjus daugiau nei dekadai, esu gan smarkiai nustebęs, kiek teigiamų vibracijų surinko antroji renginio scena (ambient, industrial ir t. t.), apie kurią čia beveik neužsiminsiu, bei kiek mažai pozityvo susilaukė metalinės grupės… Taip, į viską žiūrint objektyviai, galima pažerti ir neigiamų pastebėjimų, bet vis dėlto – kamon, pažvelkite tiesai į akis ir skaitykite apie tai, kas ir kaip buvo.

Nedažnas (bet įmanomas ir pasitaikantis) atvejis, kuomet koncertą pradeda grupė, tavo skonių piramidėje stovinti aukščiau nei kiti to vakaro dalyviai, tarp jų – ir tariami headlaineriai. Bet britai QRIXKUOR absoliučiai to nusipelno. Atmosferiškas, šaltas black ir death metalo mišinys, stačiai tvoskiantis mirtimi. Ir visai nekeista, jog ketveriukė iki šiol pristatė vos keletą demo leidinių – nejučia būtent tokiems kolektyvams labiausiai simpatizuoju pastaruoju metu. Antra vertus, ateitis šiems projektams gali būti rizikinga – ar tvokstels galingą albumą (ar net du), o gal užšaldę kūrybinį potencialą jaunatviškame entuziazme taip ir nudvės nepateisinę lūkesčių… Bet grįžkime ant pjedestalo. Jau vien tai, kad grupė scenoje dėvi kožas, užsitarnauja mano respektą iki grabo lentos! Veidai slepiami po kaukėmis (nujaučiu, kad po jomis – upės prakaito) irgi prideda savo. Sako, šis įvaizdis „pasiskolintas“ iš lenkų MGŁA. Ane? Tiek jau to, simpatijoms atleidžiama viskas. Tiesa, ne prastas garsas… Gaila, bet tai jau tampa bloga šio renginio tradicija. Nežinau, ar tai „Kablio“ akustinės subtilybės, ar kiti niuansai (sako, QRIXKUOR groja itin nužemintu gitarų derinimu, o savo arsenale turi krūvą technikos, kurios panaudojimas neretai turi ir neigiamų pasekmių…), tačiau nestovėdamas prie scenos vargiai begalėjai girdėti elementarias gitarų linijas, melodijas. Trūko tiek garso stiprumo, tiek muzikos masės. Tiesa, arčiau muzikantų viskas plius minus geriau, bet tikrai ne tobulai. Mirties himnai pasiklydo netgi tuose dūmuose, kurių, tenka kai kurioms personoms pritarti, retsykiais būdavo per daug. Iš to, kiek girdėjosi, QRIXKUOR turbūt neblogai perteikė savo muzikos esmę – atmosferiškumą, paslaptingumą, mirties dvelksmą (ha, cic!), bet vis dėlto, scenoje jie atrodė kur kas geriau nei skambėjo.

Italai MEFITIC – turbūt viena didžiausių ir stipriausių praėjusių metų black/death scenos staigmenų, su debiutinio albumo „Woes of Mortal Devotion“ sėkme atsidūrę kone visų zinų puslapiuose, topų aukščiausiose vietose, teigiamų recenzijų liūne, ir t. t. Buvo galima tikėtis, jog jie taps ir vienais pagrindinių vakaro vinių. Tad jei jau taip, kodėl scenon lipo antri, o ne, pavyzdžiui, ketvirti? Nors, post factum, gal taip ir geriau… Nepaisant to, jog kolegoms, kurių nuomonė man itin svarbi ir gerbtina, MEFITIC buvo kažkas tokio, manęs tokia ekstazė, deja, neaplankė. Apskritai, reikia pripažinti, jog šių italų pasirodymas buvo turbūt didžiausias vakaro nusivylimas. Visų pirma dėl to, jog jų muzika skambėjo itin sausai. Lėkštai. Tokie priplėkę miltai. Matyt, mūsų laukai tą vakarą niekaip nesusiėjo, tad MEFITIC atrodė tikrai blankiai. Jokio muzikos sunkumo (nors grojama dviem gitaromis), nei melodinių įmantrumų. Nežinau, gal tos apibintuotos vokalisto/bosisto rankos man čia kokį liguistą įspūdį padarė, bet šio kvarteto pasirodymas buvo mano stačiai nesuprastas. Ir vis tik gaila: puiki grupė įrašuose, blanki ant scenos (bent šį kartą). Ir taip, atrodė, jog ne garso neaiškumas čia kaltas… Įkalčiai byloja, kad galiu ir klysti.

Britai CRUCIAMENTUM buvo turbūt labiausiai tradiciško death metalinio skambesio grupė visame „Armageddon Descends IV“ renginyje. Nepaisant to, kad jų kolekcijoje taip pat vos vienas ilgagrojis „Charnel Passages“, bet išleistas jau po „Profound Lore Records“ vėliava. Žodžiu, ledai pralaužti. Ar įvyko proveržis ir scenoje? Sunkiai. Kaip tikras senas stuobrys pastebėsiu, jog tarp muzikantų akivaizdžiai šmėžavo per daug plikų galvų. Keista, bet INFERNAL WAR šis faktorius netrukdė… Bet apie tai vėliau. CRUCIAMENTUM atveju ant lėkštutės patiekiamas jau minėto tradicinio death metalo receptas, su kiek didesne nei įprasta doze atmosferiškumo. Tvarkinga, pakankamai aišku, bet va ir vėl nekabina. Net mirties metalo korifėjus Ambraziejus, paklaustas apie įspūdį, nors ir garsiai, teištaria „patinka“. Puikiai žinom, kad jei Giedriui tikrai patinka, grupė nusipelno moteriškos lyties organo pabrėžimo iš kitų moteriškos lyties organų visumos epiteto. Šį kartą to nebuvo ir greičiausiai jis yra teisus. Net ir įvertinus gan gerą ir kokybišką CRUCIAMENTUM pasirodymą, vis tik britai tą vakarą buvo turbūt nuobodžiausia grupė.

Galima pagalvoti, kad šį kartą „Armageddon Descends IV“ apsiėjo be juodžiausio metalo. Jei kada taip ir bus, tai mes, greičiausiai, nesulauksime… Toliau scenoje – lenkai INFERNAL WAR, po paskutinio albumo „Axiom“ pakilę į naują lygį bei sulaukę itin daug teigiamų reakcijų. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, jog man šis albumas atvirkščiai – vienas silpniausių grupės diskografijoje. Seku juos seniai, tad leisiu sau manyti, jog esu teisus. Ar bent jau nekreipsiu dėmesio į kitą nuomonę (jūs neteisūs!!!). Bet kuriuo atveju, aplink save matydami sėkmingus kitokio black metalo pavyzdžius – tie patys MGŁA ar toks proveržis, kaip БАТЮШКА – INFERNAL WAR ir toliau šutina savo pasirinktą formulę: tiesmuką, nenušlifuotą, piktą ir agresyvų juodą metalą! Yra čia ir thrash elementų, yra ir energingų motyvų, šokiams tinkamo ritmuko (polkutė!), ir t. t. Gal vietomis lenkai nuskambėjo kiek monotoniškai, bet jų kūryba pasižymi pakankamu įvairumu (bent jau ritminėje sekcijoje), kad nespėtų atsibosti. Man asmeniškai gal kiek pritrūko tokio šaltesnio, skandinaviško tipo juodmetalio skambesio, bet net ir vienas radijo laidos vedėjas, šiaip jau pakankamai tokio stiliaus analfabetas (!), pripažino, kad varo INFERNAL WAR išties neblogai.

Kai tik pasklido žinia apie AOSOTH atvykimą į „Armageddon Descends“, buvau gan skeptiškai nusiteikęs jų, kaip headlainerių, vaidmeniu. Ne todėl, kad statusas to neleistų, ar kad grupės kūryba per silpna. Ne, tiesiog… Na, kažkodėl. Ir galbūt būtent dėl to buvau kaip reikiant trinktelėtas jų pasirodymo. Turiu pripažinti, jog čia greičiausiai buvo pats tikriausias ir geriausias ritualas per visus šio ciklo festivalius. Veikė viskas – šviesos, smilkalų kvapas, garsai ir šešėliai… MkM vokalas, judesiai, mimikos – viskas spinduliavo kažkokią keistą, įtraukiančią negatyvią energiją. Duslūs, kartu ir aikštingi gitarų virpesiai driekėsi per visą tamsą sulig horizontu. O staiga kažkur iš už dūmų užsklandos išlindęs bosistas keistai grimuotu veidu man pasirodė lyg pranašas – nemeluosiu, buvau tikras, kad jis tuoj pakils visiems virš galvų ir nueis savais keliais kažkur anapus… Dievaži, tokio įspūdžio, jausmo bei bendro pasirodymo dvasiškumo niekad nebuvau patyręs. Žemiškai kalbant, AOSOTH tvoskė užtikrintai – tikslus susigrojimas, kertantys akcentai, geriausi stiliaus sprendimai. Ne veltui prancūzai pažymėti šėtoniškojo prado ženklu… Po tokio ritualo net ir pati grupė vertybinėje skalėje padarė milžinišką šuolį aukštyn.

Dar kartą peržvelgus visą reportažą nuo A iki Z, gali pasirodyti, jog nebuvo jau viskas taip gerai, kaip bandyta perteikti. Tačiau toks įvaizdis gali susidaryti tik dėl itin didelių lūkesčių. Pripažinkim, „Armageddon Descends IV“ sudėtis, net ir imant tik metalinę sceną, turbūt geriausia per visą renginio istoriją. Čia groja grupės, kurios tvirtais žingsniais žengia į pripažinimo olimpą, arba darys tą artimiausiu metu. Kol vienas festivalis deklaruoja tą bandantis daryti, „Armageddon Descends“ tuo užsiima jau kelis metus iš eilės! Atrodo, kad ir patys organizatoriai tą patvirtina bei tiki, jog ateityje renginys tik dar labiau bręs ir stiprės.