DEAD CONGREGATION lyderis Anastasis: „Mano visos veiklos yra susijusios su metalu“

Tuo tarpu, kai visos kultinės death metalo grupės jau yra pavirtusios madingų marškinėlių ar moteriškų „siaurukių“ prekiniais ženklais, graikai DEAD CONGREGATION tampa undegrounde tvyrančio death metalo (kur death metalas ir turi gyventi) etalonu. Pogrindžio tamsiausiąją pusę puoselėjantis festivalis „Armageddon Descends“ šių metų kovo 14-ąją į Vilnių atvilko DEAD CONGREGATION ir Lietuvos metalistams pademonstravo, kodėl ši grupė yra taip vertinama už savo gyvus pasirodymus. Radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laida „Audronaša“ negalėjo praleisti galimybės pakalbėti su DEAD CONGREGATION vokalistu ir gitaristu Anastasiu.

Pradėkime pokalbį nuo DEAD CONGREGATION statuso šiandienos undergroundo pasaulyje. Nuo grupės įsikūrimo teišleidote 2 studijinius albumus, bet nepaisant to užsitarnavote garbingą vardą pogrindyje. Kokius privalumus ir trūkumus tai suteikia pačiai grupei?

Na, mūsų nuomone, tai suteikia tik privalumus. Nuo pat pirmojo albumo, kurį žmonės išgraibstė tikrai greitai, daugiausiai girdime tik teigiamus atsiliepimus, todėl negalėčiau išskirti kokių nors trūkumų.

Tiesą sakant, neteko matyti nė vienos recenzijos, kuri jūsų pastarajam albumui „Promulgation Of The Fall“ būtų suteikusi žemą ar bent jau vidutinį įvertinimą. Koks grupės požiūris į tokią didelę teigiamų atsiliepimų bangą: ar ją lengva, ar sunku atlaikyti?

Tikrai smagu matyti, kad mūsų muzika patinka daugeliui žmonių, tačiau mes ją sukūrėme tokią, kokia patinka mums patiems ir tikrai nekeisime jos vien dėl to, kad sulauktume daugiau dėmesio. Turbūt sukūrėme tokią muziką, kuri kažką reiškia ir kitiems žmonėms – galima tai vadinti atsitiktinumu ar sėkme.

Pakalbėkime apie jūsų paskutinįjį albumą „Promulgation Of The Fall“, kurios titulinė daina pasižymi labai neįprasta struktūra: turi labai ilgą įžangą ir tik pačioje pabaigoje sudainuojamas vienui vienintelis posmas. Ar tai kaip nors susiję su dainos prasme?

Ne. Kuriant albumą, pirmiausia buvo sukurta visa muzika be jokių tekstų, mes dainas grojome kaip instrumentalus. Pirmosios keturios albumo dainos išvis buvo sukurtos vienu ypu, todėl jos skamba kaip vienas ilgas kūrinys ir tai mes darėme specialiai. Tik tada, kai jau visa muzika buvo sukurta, mes atrinkome konkrečias dainų vietas, kuriose, mūsų manymu, reikėjo žodžių. Nenorėjome dainų perkrauti vokalais ir žodžiais, norėjome kad jie atsirastų tik tam tikrose vietose, kad jie pasitarnautų bendram rezultatui.

DEAD CONGREGATION dainų žodžiai turi bendrą ypatybę – jie yra migloti, atrodo, kad jose apdainuojami kažkokie konkretūs įvykiai, nutikimai, bet neatskleidžiama tų įvykių prasmė. Ar taip darote specialiai, ar tai tik sutapimas?

Būna visaip. Dalį grupės muzikantų galima pavadinti religingais žmonėmis. Mums mūsų dainos yra ezoterika ir mes nenorime brukti žmonėms savo įsitikinimų, todėl paliekame dainas toje migloje, kad kiekvienas jas galėtų suprasti taip, kaip nori.

Ar su muzika tai taip pat galima padaryti? Jei taip, tai kokiu būdu?

Taip, mūsų muzika yra sudėtinga, ji nėra labai lengvai klausoma. Manau, kad žmonės, kurie nuolatos klauso mūsų albumų, su kiekviena perklausa atranda vis naujų dalykų. Mūsų muzikoje yra daug įvairių gitaros partijų, kurios nėra lengvai išgirstamos pirmos perklausos metu. Turbūt tai ir yra, ko tu klausi.

Norime, kad mūsų įrašai skambėtų nuoširdžiai ir paprastai – būtent taip mes grojame savo repeticijose. Nenorėjome studijoje ištaisinėti visas padarytas klaidas, būgnus dirbinai susinchronizuoti su visa muzika. Kai mes repetuojame arba grojame ant scenos – tai ir yra mūsų energija. Būtent tą energiją norėjome užfiksuoti savo albume, o ne viską padaryti dirbtinai.

DEAD CONGREGATION taip pat yra siejama su ezoteriniais, okultiniais dalykais, kurie, atrodo, šiandien išgyvena aukso amžių. Kodėl šiandien žmonėms tai yra taip įdomu ir patrauklu?

Negaliu kalbėti už kitus žmones, bet turbūt šiandien žmonės geriau supranta, kokia supuvusi yra krikščionių religija. Galbūt tai ir paskatina žmones domėtis kitomis religijos formomis. Metalas yra būtent ta kultūros dalis, per kurią žmonės geriausiai gali susipažinti su paslėptomis žiniomis. Metalas ir okultizmas yra labai susiję vienas su kitu.

Atrodo, kad vis mažiau ir mažiau ekstremalaus metalo grupių skiria savo kūrybą antireliginei tematikai. Ar tai reiškia, kad religija praranda savo svarbią poziciją visuomenėje?

Manau, kad būtent taip ir yra. Kaip jau ir sakiau, žmonės dabar geriau supranta, kad religija yra nenuoširdi ir kad tai yra tik būdas manipuliuoti žmonių mase. Žmonės prabudo ir nenori su tuo taikstytis, o nori vadovautis savo protu.

Nesate viena iš tų daugelio grupių, kurios savo albumų viršeliams panaudoja fotošopu sukurtus piešinėlius vien tik tam, kad būtų nors koks viršelis. Jei neklystu, jūsų gi viršeliai yra nutapyti akvarele ir mano kolega juos apibūdino kaip bepročio pieštą akvarelę. Ar toks jūsų naudojamų piešinių stilius yra neatsitiktinis? Ar jūs patys daug kišatės į albumo viršelių kūrybą?

Su abiem albumais buvo skirtingai. Pirmojo albumo ir pirmojo EP viršelius mums sukūrė suomis Timo Ketola, kuris jau daugybę metų yra mūsų artimas draugas ir mums jis yra tarsi penktasis grupės narys. Pirmajame albume „Graves Of The Archangels“ jis sukūrė žodžius keliems gabalams, įskaitant ir titulinį. Mes jam suteikėme visišką laisvę sukurti albumą taip, kaip jis jį įsivaizduoja pagal tekstus, kuriuos jis pats ir parašė.

Antrojo albumo „Promulgation Of The Fall“ viršelį nupiešė graikų dailininkas A. Lertas, kuris yra mūsų būgnininko draugas. Mes susipažinome su jo darbais, o paskui mestelėjome jam keletą neapibrėžtų idėjų, dainų žodžius, keleto dainų demo versijas. Mes jam pasakėme, ko norime, bet nenustatėme konkrečios temos. Norėjome jo, kaip menininko darbo, o ne kad jis prievartautų save pagal mūsų nurodymus, todėl leidome jam pasireikšti taip, kaip jam išėjo.

Turbūt vakare po darbo neaukoji kūdikių savo namuose ir esi normalus žmogus kaip mes visi. Ar sunku suderinti savo kasdieninį gyvenimą su metaline veikla taip, kad netaptum tik savaitgaliniu kariu?

Mano visos veiklos yra susijusios su metalu, todėl man nelabai ir reikia atskirti savo asmeninio gyvenimo nuo savo, kaip menininko, veiklos. Man tai yra vienas ir tas pats gyvenimas.

Laidos „Audronaša“ įrašą, kuriame buvo transliuotas šis interviu, galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.