2012-ųjų geriausieji pagal Saviorą

Nors šį kartą ir nepavyks apžvelgti visų 2012 metais klausytų albumų, tačiau labiausia patikusius visgi reikėtų išskirti ir prisiminti geru žodžiu. Ta proga surengiau fiktyvius geriausiųjų apdovanojimus per savo asmeninę prizmę. O jei tiksliau – keliose skirtingose kategorijose išrinkau savo favoritus, arba kitaip sakant albumus, kurie išliks mano grojaraštyje galbūt ne tik metus. Taip pat paminėjau ir keletą kitų ryškesnių, gerai ar liūdnai pagarsėjusių albumų. Taigi, be ilgų įžangų pirmyn.

Kategorija: Hard rock

VAN HALEN „A Different Kind Of Truth“

Jau pačioje metų pradžioje legendiniai broliai Van Halenai susikooperavę su savo pirminės sudėties vokalistu David Lee Rothu siūlo mums naują albumą, kurio teko laukti bene nuo 1998-ųjų, o jei kalbėtume apie paties Rotho erą, tai nuo 1984-ųjų. Antroji data matyt svarbesnė, nes geresnio albumo už „A Different Kind Of Truth“ nuo tada ir nebuvo. Nepaisant baisiai pasenusio, lūžtančio ir gergždžiančio Davido balso, o taip pat ir nežavinčio singlo ir įvadinio kūrinio „Tattoo“, albumas tiesiog liepsnojantis. Tiesa, dauguma kūrinių buvo ištraukti iš senų juodraščių, bet tokiu atveju tai tik sveikintina, nes mums tereikia tik negirdėtos naujos kokybiškos muzikos, o tai VAN HALEN suteikia su kaupu. Šie seni „pirdylos“ įrodo, kad naujoji karta tėra nevykusio ugdymo pasekmė, o kitiems „seniams“ jau laikas į senelių namus.

Vertinimas: 9,5/10. Prizas: Aukso medalis.
Kategorijoje nurungia:
THE CULT „Choice Of Weapon“ 8/10;
KISS „Monster“ 6,5/10;
SLASH „Apocalyptic Love“ 6/10.

Kategorija: Heavy/Power metal klasikai

ACCEPT „Stalingrad“

Bene garsiausiai tarp heavy metalo grandų nuskambėjo vokiečių kolektyvas ACCEPT, nes albumas buvo tiesiogiai pristatytas Lietuvos publikai Vilniuje vykusio koncerto metu. Galbūt galima būtų ginčytis, ar albumas geresnis už savo pirmtaką „Blood Of The Nations“. „Stalingrad“ vyrauja panašios tendencijos, iš esmės nieko naujo kaip ir nepasiūloma. Tačiau vokiška kokybė, kaip visada, atperka visus trūkumus. Visgi, geresnio heavy metal albumo šiais metais niekas ir nepateikė.

Vertinimas: 8/10. Prizas: Padėkos raštas.
Kategorijoje nurungia:
MANOWAR „The Lord Of Steel“ 7,5/10;
GRAVE DIGGER „Clash Of The Gods“ 7/10;
RUNNING WILD „Shadowmaker“ 5/10.

Kategorija: Power metal

SABATON „Carolus Rex“

Šie metai buvo gana stiprūs power metalo apylinkėse. Mano ausims geriausia tarp jų pasirodė grupė, kuri iš pradžių man visiškai nepatiko apskritai, bet vėliau sudomino vienu kitu solidžiu albumu. Ką jie padarė šiais metais, tai sukoncentravo visas geriausias savo savybes ir jas sėkmingai pritaikė tiesiog „vežančioms“ kompozicijoms, kas padaro albumą „Carolus Rex“ dar geresniu nei 2008-ųjų perliukas „The Art Of War“. Tai, matyt, ne ta muzika, į kurią reiktų žvelgti rimtai surauktu veidu, ir bandyti pamaitinti savo pyktį pasauliui. Užtenka tiesiog atsipalaiduoti ir pasimėgauti šiuo intensyviu himniniu power metalu, kuris yra išties nepriekaištingas.

Vertinimas: 9/10. Prizas: Garbės kryžius.
Kategorijoje nurungia:
PARAGON „Force Of Destruction“ 8,5/10;
SONATA ARCTICA „Stones Grow Her Name“ 8/10;
PRIMAL FEAR „Unbreakable“ 5/10.

Kategorija: Thrash metal

DESTRUCTION „Spiritual Genocide“

Po ganėtinai nesėkmingo bandymo su „Day Of Reckoning“ 2011-aisiais, šį kartą DESTRUCTION paruošė mums šį tą skanesnio. Negali sakyti, jog albumas idealus, jis turi savų nuobodžių ar neįdomių vietų, tačiau beveik kiekvienas kūrinys turi kokią kabinančią vietą, vis verčiančią albumą klausyti toliau, o albumą vainikuoja keletas nepriekaištingų „gabalų“, tokių kaip „Spiritual Genocide“ ar „To Dust You Will Decay“. Kažkodėl daugelis žanro gerbėjų šią grupę linkę nurašyti, o man atrodo kaip tik, jog tarp kitų ryškesnių thrash veikėjų DESTRUCTION šiais metais pasirodė stipriausiai. „Spiritual Genocide“ vienas iš tų metų albumų, kuris bus tikrai paklausytas ir sekančiais.

Vertinimas: 8/10. Prizas: Seni nauji kedai.
Kategorijoje nurungia:
TESTAMENT „Dark Roots Of Earth“ 7/10;
SOULFLY „Enslaved“ 6,5/10;
KREATOR „Phantom Antichrist“ 5/10.

Kategorija: Gothic/Doom metal

LACRIMOSA „Revolution“

Tai albumas, prie kurio dirbo ne tik Tilo Wolff ir Anne Nurmi. Nors šios nuostabios kompozicijos iškrito iš jų galvų, tačiau įrašinėjant darbą su gitaromis dirbo tokie veikėjai kaip Mille Petrozza iš KREATOR ir Henrik Flyman iš EVIL MASQUERADE. Būgną čia pamušė ir Stefan Schwarzmann iš ACCEPT. Surinkus tokią komandą, nieko keista, kad muzika įgauna „sunkesnę“ formą. Tai sintezė, suteikianti šiai grupei pakankamai jėgos reprezentuoti žanrą muzikos mylėtojams. Žinoma, LACRIMOSA jau buvo pasaulyje įvertintas kolektyvas, bet tuo tarpu siūloma nauja kūryba pranoksta ir daugelį kitų legendinių gothic metalo grupių.

Vertinimas: 9/10. Prizas: Butelis Chateau Le Pin Pomerol 1999.
Kategorijoje nurungia:
THERION „Les Fleurs Du Mal“ 7,5/10;
CANDLEMASS „Psalms For The Dead“ 7/10;
TIAMAT „The Scarred People“ 5/10.

Kategorija: Neue Deutsche Harte

MEGAHERZ „Goetterdaemmerung“

Su naujuoju vokalistu grupei MEGAHERZ ganėtinai neblogai sekasi. Panašu, kad naująja sudėtimi išleidę albumą „Heuchler“, jie susilaukė dėmesio ir teigiamo vertinimo. O ar naujojo albumo viršelis reiškia, kad jie grįžta prie šaknų, išgirdome dar metų pradžioje. Tiesą sakant, ne. Albumas labiau primena „Heuchler“, tačiau skamba gerokai pilniau, labiau išbaigtas, brandus, maža to, šį kartą turi ir paprastą bet trankų hitą „Jagdzeit“, kas yra svarbu Neue Deutsche Harte žanro albumuose. Galbūt labiausia kimba už ausų tik nauja „Das Licht am Ende der Welt“ versija, nereikėjo jos perdaryti, nes originalas skamba keliasdešimt kartų geriau. Nors pritariu, jog tai buvo per mažai įvertintas kūrinys, pamirštas perliukas, bet šį kartą jis visgi nežiba. Likusioje dalyje MEGAHERZ vėl užtvirtina savo vietą kaip lyderiaujanti grupė savo kategorijoje.

Vertinimas: 8,5/10. Prizas: Naujas Mersedesas.
Kategorijoje nurungia:
UNHEILIG „Lichter Der Stadt“ 8/10;
EISBRECHER „Die Holle Muss Warten“ 7/10;
OOMPH „Die Wahnsinns Fette Beute“ 6,5/10.