Reportažai

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

2011.08.01 00:00, Seniukas

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

„Ei, varysi į „Kilkim žaibu“?“
„Žinoma. Kaip visada.“

Turbūt toks pokalbis buvo dažnas šių metų pirmoje pusėje. „Žaibai“ galingai skambėjo jau iš pat pirmųjų anonsų, kai vasarį buvo paskelbti pirmieji dalyviai: rumunų black metalo pažiba NEGURA BUNGET, gudų prisikėlėliai GODS TOWER ir ne ypač dažnai scenoje matomi kauniečiai LUCTUS. O paskui pasipylė kaip iš gausybės rago: MEKONG DELTA, ROTTING CHRIST, SKYFORGER, MERESSIN… Jokių abejonių negalėjo likti. Reikia važiuoti.

Šiemet nusprendę „Kilkim žaibu“ festivalį susieti su Rasų švente, organizatoriai neprašovė pro šalį, nes abiejų švenčių sujungimas dviejų dienų festivalį pavertė kur kas platesnio akiračio, nei tik metalinės muzikos, renginiu. Šiemetiniuose „Žaibuose“ buvo ypač daug folkloro – šios pakraipos kolektyvai užpildė bemaž visą pirmąją festivalio dieną.

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

Kadangi pats nesu labai didelis gryno folkloro mėgėjas, pirmosios dienos programoje domino tik du kolektyvai: SKYLĖ ir NEGURA BUNGET. SKYLĖS ilgai aptarinėti tikriausiai neverta, idant ferrum.lt labiau yra skirtas sunkiajai muzikai, nors trumpai užsiminsiu, kad SKYLĖ, pastaruoju metu itin susidomėjusi baltiškąja prigimtimi, atitinkamai sudėlioja ir savo koncertinę programą, kurios pagrindą sudaro albumų „Povandeninės Kronikos“ ir „Broliai“ dainos. Dėl to šiek tiek apgailestauju, nes SKYLĖS „pievelių himnai“ apie studentišką „sausrą“, tris mirksnius prieš aušrą ar nusipirktą balalaiką yra ne ką mažiau žavi istorija. O gal vilniečiai, atsižvelgdami į festivalio istoriškai susiklosčiusį „profilį“, specialiai grojo vien rimtus kūrinius? Retorinis klausimas. Ta proga einu į grotuvą įsidėsiu „Lukiškių Pievą“…

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

Antroji pirmo vakaro vinis – NEGURA BUNGET. Kad tai bus išskirtinis pasirodymas, rodė vien neįprastų instrumentų gausa ant scenos. Įdomu, festivalio organizatoriai iš rumunų pateikto pageidavimų sąrašo, vadinamojo „raiderio“, suprato kur ką statyti? Kaip ten bebūtų, visi instrumentai savo vietose ir… magija prasidėjo. NEGURA pradėjo groti. Gal net ne groti. Burti. Burtais galima būtų pavadinti visą NEGURA BUNGET pasirodymą. Gitaristas ir vokalistas Fulmineos su publika bendravo pakankamai nedaug, bet užteko, kad festivalyje bent po vieną kartą taisyklingai nuskambėtų NEGURA BUNGET gabalų pavadinimai. Nepamiršo rumunai savo ankstyvosios kūrybos, bet kartu leido pasimėgauti ir muzika iš pastarojo opuso „Vîrstele Pămîntului“. Tenka pagirti „Kilkim žaibu“ organizatorių sprendimą įtraukti NEGURA BUNGET į pirmąjį vakarą, nes būtent svečių iš Rumunijos atmosferiška ir gili muzika panardino visus festivalio svečius į magiškos Rasų nakties gelmes.

Festivalio naktis, sako, irgi buvusi įspūdinga. Šokiai aplink laužą, braidymai Lūksto ežere ir kiti smagūs Rasų šventės atributai įtraukė visus ištvermingiausius. Deja, tarp ištvermingiausiųjų manęs nebuvo.

Kitos dienos koncertas turėjo prasidėti gana vėlai – 14 valandą. Dar vienas sveikintinas organizatorių sprendimas, kadangi buvo pakankamai laiko atsigauti, išsimiegoti ir sukaupti jėgas antrai dienai, kuri žadėjo būti dar intensyvesnė.

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

Taigi pirmoji grupė antrąją dieną – LUCTUS. Tenka apgailestauti, kad kol kas šiai grupei didžiuosiuose festivaliuose tenka groti dienos metu. Neabejoju, kad su tinkamu apšvietimu LUCTUS karinga muzika skambėtų kur kas stipriau. Visgi šios grupės (projekto?) muzikantų tarpusavio bendravimas už scenos ribų duoda vaisių, nes visi keturi muzikantai jaučiasi ant scenos jaukiai, muzika skamba tvirtai. LUCTUS dainos apėmė didžiąją dalį diskografijos: nuo „Ad Arma“ iki „Jaučiant Pabaigą Arti“. Publika šiek tiek apsnūdusi, bet tai normalu – metalas, kaip ten bebūtų, yra tamsos muzika, todėl prie dienos šviesos jis šiek tiek netenka savo svorio. Tenka pripažinti, kad LUCTUS teko nelabai dėkingas vaidmuo – atidaryti renginį, bet su savo užduotimi kauniečiai susidorojo puikiai. Be to, pabaigai parengė siurprizą – Kauno metalo legendos ANGIES dainos perdirbtą versiją. Ir kas dar smagiau – su senuoju ANGIES vokalistu Aivaru. Atrodo, kad šis vyrukas savo vokalinio kredito niekur neiššvaistė, greičiau atvirkščiai – daina „Sugrįžimas“ skambėjo puikiai. Už malonų siurprizą ir savo pirmtakų palikimo puoselėjimą padėka LUCTUS.

Po LUCTUS tenka daryti pertrauką, todėl ukrainiečius KHORS išgirstu tik viena ausimi. Kiek išgirstu, didelio gailesčio dėl to nejaučiu. Reikia spėti apsisukti iki GODS TOWER pasirodymo.

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

GODS TOWER. Bent jau man šie du žodžiai turi magišką reikšmę. Užpraeitą dešimtmetį Lietuvoje ypač populiarūs gudai iki savo išsiskirstymo spėjo Lietuvoje apsilankyti tik kartą. Ir tai tuomet viską sukniso ypač tragiškas garsas „Pepsi Zete“, todėl visą jėgą tekdavo pasisemti iš įrašų. Po gitaristo Aleksandro Urakovo mirties išvysti GODS TOWER gyvai net neturėjau vilčių, o čia štai –GODS TOWER groja „Kilkim žaibu“! Pirmas gabalas – „Seven Rains Of Fire“. Kaip tyčia, pradeda lyti, bet ar gali sutrukdyti keli vandens lašai mėgautis nepakartojama GODS TOWER muzika? Bijau išsiplėsti, rašydamas apie gudų pasirodymą, nes riba tarp seilionių ir susižavėjimo yra labai menkutė. Smagu buvo tai, kad lietuviai (kartu su atvykusiais gudais) ypač palaikė GODS TOWER ir tai neliko nepastebėta. Vokalistas Lesley Knife, prieš pradedant groti dar negirdėtą „Evil“, nuo susijaudinimo sunkiai rado žodžių padėkoti susirinkusiems. Nuoširdu ir stipru. Lesley, pasirodo, nė kiek nepraradęs savo vokalinių sugebėjimų, dainuoja kaip iš pypkės, be užlūžimų ir karkimo. Reikia pagirti ir naująjį GODS TOWER gitaristą Dmitrijų Lazarenko, kuriam teko nelengva užduotis užpildyti A. Urakovo paliktą tuštumą, bet vyrukas su šiuo uždaviniu puikiai susidorojo. Matyti, kad muzikantas pats mėgaujasi kiekviena išgrota nata. Mėgaujasi natomis ir publika – smagu matyti senus krienus, įsijautusius į savo auksinės jaunystės laikais klausytas nuklausytas dainas. Smagu ir pačiam dainuoti mintinai žinomus dainų žodžius…

Kai pasirodymo viduryje išgirdau „Twilight Sun“ pirmuosius akordus, supratau, kad nieko geriau šiemetiniuose „Žaibuose“ nebeišgirsiu. Kaifuoju nuo kiekvieno garso iki pat „Mysterious“, kuriuo GODS TOWER baigia savo koncertą. Dabar jau man ateina laikas beveik apsiverkti. Einu tolyn nuo scenos. Atsigauti.

Deja, bet po GODS TOWER turi groti MERESSIN ir, kadangi turėjau šiokios tokios „užklasinės“ veiklos, šių žemaičių pasirodymą praleidau. Iš tolo girdėjau tek gabalus iš „Baphomet‘s Call“, tiek naujuosius kūrinius žemaitiškai. Nė kiek neabejoju, kad Telšių metalistai dėjo iš peties ir jų pasirodymas buvo vertas dėmesio, bet… iki kito karto. Labiausiai laukiam naujo albumo!

Gaila, kad viskas taip susidėliojo, bet vietoj MERESSIN galėjau pažiūrėti tik po jų grojusius rusus TEMNOZOR. Bene blankiausias antrosios „Žaibų“ dienos pasirodymas. Šabloniška folkas-metalas-folkas-metalas formulė kėlė snaudulį, todėl nebuvo sunku TEMNOZOR pasirodymą skirti bendravimui su draugais ir pažįstamais. Bendravimui laiko buvo pakankamai, juolab, kad po TEMNOZOR buvo numatyta pertrauka iki taip vadinamosios esminės „Kilkim žaibu“ trijulės: MEKONG DELTA, SKYFORGER ir ROTTING CHRIST.

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

Po pertraukos – paskutinis dalis, paskutinis trenksmas. Prasideda jis MEKONG DELTA. Grupė, privertusi daug ką pakelti antakius ir pagūžčioti pečiais: „Ką jie veikia „Kilkim žaibu“. Visgi organizatorių sprendimas pakviesti „mekongus“ pasiteisino 100 proc. Pirma, vokiečiai leido atsikvėpti nuo gausaus folkloro prisotintos muzikos srauto; antra, MEKONG DELTA – thrash metalo legenda, linksniuota tarp metalistų daugiau kaip 20 metų. Ir štai – MEKONG DELTA Lietuvoje. Pasiruošiu mėgautis senu geru thrashu ir… ko tikiuosi, tą ir gaunu. Tiek seni, tiek nauji kūriniai plaukia ne pro ausis, kaip įprasta, o pro smegeninę. Kažkur giliai kabina „mekongų“ muzika, kažkokios keistos mintys kyla jų beklausant. Natos, tarsi smegenų impulsai, laksto šen bei ten, iš chaoso sudarydamos vieną didelį, sudėtingą atomo piešinį. Stipru. Įspūdinga. Ir techniška. Kaip man rėkia į ausį vienas gitaristas: „Nu n…ui jiems reikėjo parodyti, kaip aš nemoku groti???!!!” :) Džiugu ir tai, kad vokiečiai nepiktnaudžiavo naująja kūryba, o ir iš jos atsirinko bene stipriausius gabalus. Dar vienas šūvis į dešimtuką.

MEKONG DELTA įrodė, kad festivalio organizatoriai nuspėjo teisingai – kiekvienos grupės pasirodymas yra tarsi atskiras koncertas ir grupės, nepaisant jų stiliaus, požiūrio ir kitų ypatybių, viena kitai niekaip netrukdo.

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

Trumpa pertraukėlė, ir scenoje pasirodo lietuvių numylėti, nužiūrėti ir iki skausmo žinomi SKYFORGER. Be puikiai pažįstamų dainų iš „Perkonkalve“, „Kurbads“ ir kitų diskų, vienas dalykas ypač įsiminė – šie latviai YRA pasaulinio lygio grupė. Truputėlį apima nacionalinis apmaudas, kad dvi grupės – viena iš Lietuvos, kita iš Latvijos – pradėjo tuo pačiu metu, turėjo tas pačias galimybes, o šiandien jas skiria didžiulė kokybinė praraja. Tenka pripažinti, kad SKYFORGER nužengė labai toli: instrumentų valdymas, povyza scenoje, bendravimas su publika ir tarpusavio supratimas tiesiog negalėjo nekelti pasigėrėjimo.

Buvo truputėlį smalsu, ar SKYFORGER gyvai pagros „Akmens Sargs“, kurioje, be įprasto vokalisto Peterio balso, skamba growlas. Turbūt dėl to, kad growlą minėtoje dainoje įdainavo ne pats Peteris, SKYFORGER šios dainos į grojamų kūrinių sąrašą neįtraukė. O gaila. Šiek tiek agresyvesnės smarvės nebūtų pakenkę. Pasirodymo pabaigoje SKYFORGER pasinaudoja tarnybine padėtimi ir nuo scenos sveikina festivalio organizatorių Daividą. Visi ploja. Ploju ir aš. Nuoširdžiai. Visgi, nors ir suprantu, kad tai buvo spontaniškas ir šiltas gestas, SKYFORGER koncertas, švelniai tariant, nebūtų nukentėjęs ir be jo. Tam yra užkulisiai, gerieji žmonės.

2011 m. „Žaibai“ nuskambėjo galingai

ROTTING CHRIST. „Liabas, Lietuva!” – pirmieji Sakio Tolio žodžiai nuo scenos. Daug pagarbos ir dėmesio savo klausytojams ROTTING CHRIST pavertė turbūt viena mėgstamiausių lietuvaičių grupių. Iš tiesų, „rotingai“ nepamiršta, kas juos iškėlė ant scenos ir dėl ko jie scenoje laikose daugiau kaip 20 metų. Na, o publika „Žaibuose“ galėjo mėgautis geriausiais ROTTING CHRIST gabalais. „Aealo“ kūryba tikrai nesudarė didžiosios graikų dainų dalies, buvo palikta daug vietos klasikiniam ROTTING CHRIST repertuarui. Sakis – be abejo, centrinė figūra grupėje – sėkmingai diriguoja keliems tūkstančiams žmonių. Nereikia mokėti mintinai žodžių – ROTTING CHRIST muzika jaučiama širdimi. Pačioje pabaigoje Sakis pasirodo scenoje pasidabinęs veidą dengiančiu šalmu. Dar vienas spontaniškas (?) veiksmas, tik šį kartą ir laiku, ir vietoje. „Non Serviam“ užkeikimu baigiasi geriausias „Kilkim Žaibu“ per visą šio drąsaus ir stipraus festivalio istoriją.

Ką veikti? ROTTING CHRIST energijos užsikrovusiam į palapinę lįsti dar nesinori, tad tenka susirasti lygiai taip pat įelektrintus draugus ir nutūpti po skėčiais, kur liejosi alus ir kalbos. Nakties nuotykius kiekvienas išgyveno savaip ir, tikiu, kiekvienas galėtų papasakoti savąją istoriją. Kodėl gi to nepadarius po šiuo rašiniu?

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Simė
2011.11.03 17:49

Goods toweriai pavare geriausiai. ot Baltarusėliai

Belsebub
2011.08.01 16:50

10/10

rainbowanus
2011.08.01 15:16

Reportažui 10 balų. Už tai, kad aprėpti dalykai kurie autoriui aktualūs t.y. metalas ir neaprašinėtas kiekvienas matytąs pirstelėjimas.
Trumpam net pasigailėjau, kad nenuvykau. Tačiau prisiminiau nuodingą “alų” ir dudeles ir vėl ramu.

Seniukas
2011.08.01 13:51

Už kritiką – ačiū.
Dėl kitų (nemuzikinių) dalykų, te pasidalina skaitytojai savo įspūdžiais šiuose komentaruose :)

speigas
2011.08.01 13:47

Seniuk, sugebėdavai ir geresnius straipsnius suraityti, o šitas tarsi per prievartą išgimdytas:) Gal reikėjo leisti labiau mintims susigulėti? Be to, pasigedau bent keleto žodžių apie pačią festivalio atmosferą, kuri yra ypatinga ir išskirtinė, sukurianti tarsi kitą erdvę, padaranti šią šventę kažkuo daugiau, nei muzikiniu festivaliu.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus